Apie karantino ribojimus ir pandeminę situaciją šalyje „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Oponentai“ diskutavo dabartinis Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys bei šešėlinis ministras Aurelijus Veryga.
Dėl „AstraZenecos“ jokių pokyčių nebežada
Neseniai pasirodžius informacijai, kad tam tikri kiekiai vakcinų buvo išpilti, ministras A.Dulkys tvirtino, kad farmacijoje tai yra natūralu.
„Vertinu labai normaliai, nes žinau visą pilną informaciją. Tie kiekiai, kurie buvo utilizuoti, yra labai nedideli ir dėl labai skirtingų priežasčių. Tiek farmacijoje, tiek sveikatos apsaugos sistemoje utilizavimas yra labai normalus dalykas“, – laidos vedėjui Rimvydui Paleckiui sakė A.Dulkys.
Jis pridėjo, kad dalyje vakcinavimo centrų dėl transportavimo ar logistikos yra sudužusių buteliukų, o dėl kitokių priežasčių utilizuotų vakcinų yra labai mažai.
Komentuodamas dabartinę skiepijimo tvarką, ministras sakė, kad vakcinų kiekiai dar nėra tokie dideli, kad galima būtų leisti skiepytis visiems, kurie pareiškia norą.
„Organizuoti gyvų eilių procesą tokiam nedideliam žmonių kiekiui įneštų tik dar daugiau sumaišties, o kai prasidės masinis vakcinavimas, ta probema automatiškai išsispręs“, – sakė jis.
Buvęs ministras A.Veryga svarstė, jog, jeigu tokius sprendimus būtų priėmęs jis, visuomenė būtų reagavusi kur kas aršiau.
„Manau, kad Seime iš karto būtų keliami klausimai dėl nepasitikėjimo manimi, tai aš nesutikčiau su kolega ministru, kad tai reikėtų vertinti normaliai, net jei tai yra nedidelis utilizuojamų vakcinų kiekis“, – teigė buvęs ministras.
„Negalima išmesti nei vienos dozės, nes net ir viena dozė gali apsaugoti nuo užsikrėtimo, komplikacijų ir net mirties“, – pridūrė jis.
Nors Vokietija neseniai pranešė, kad „AstraZeneca“ vakcina bus skiepijami tik asmenys nuo 65 metų, A.Dulkys teigė, kad Lietuvoje po naujausių Europos vaistų agentūros išvadų nenumatoma daryti jokių naujų sprendimų šios vakcinos atžvilgiu.
Savo ruožtu šešėlinis Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga teigė, kad laikinas „AstraZenecos“ sustabdymas buvo klaida, davusi daugiau žalos, nei naudos.
„Man labai gaila, kad ministrui šį kartą gal pritrūko specifinių, dalykinių žinių, kurios neleido priimti sprendimų. Manau, kad stabdymas mažino pasitikėjimą vakcina.
Ministrui rekomenduočiau prieš tokį sprendimą kitą kartą pasitarti ne tik su Vaistų kontrolės tarnyba, bet ir su imunologais. Visada bus tam tikra rizika priimant sprendimą, bet, mano manymu, stabdant vakcinavimą buvo padaryta ženkliai daugiau žalos, nei naudos“, – kalbėjo A.Veryga.
„Sputniko“ greičiausiai neprireiks
Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau teigė, kad Rusijos sukurtos „Sputnik V“ vakcinos Lietuva nenaudos. Paklausti, ar Europos vaistų agentūros patvirtinimas pakeistų šią situaciją, abu ministrai teigė, kad šios vakcinos bent kol kas neprireiktų.
„Pasaulis jau seniai yra nebe šiaip valstybės, o kai kuriais atžvilgiais žemėlapis jau yra verslo ir korporacijų įtakos zonos. <...> Kad ir kokia tema tai būtų – ar klimato kaita, ar farmacija, anksčiau ar vėliau atsiranda interesai.
O dėl Lietuvos man pakankamai yra ramu. Objektyvumo dėlei noriu pasakyti, kad prieš tai buvusi Vyriausybė darė teisingą kelią ir diversifikavo tam tikras vakcinas, tą ir mes tęsiame, ir šiuo metu Lietuvos Vyriausybės rezervuotas vakcinų portfelis yra puikiai diversifikuotas tiek vakcinų rūšimis, tiek jų kiekiu“, – sakė ministras.
„Mes jau dabar esame rezervavę virš 10 milijonų vienetų įvairių vakcinų, tai šiame etape kalbos apie tai tikrai nereikia“, – pridūrė A.Dulkys.
Jam antrino ir A.Veryga, svarstydamas, kad diskusijos apie rusiškąją vakciną tik kelia papildomas aistras.
„Turbūt mums to apsisprendimo neprireiks. Lietuva susiformavo pakankamai platų vakcinų portfelį, ir pati Rusija, kiek žinau, Europoje ieškojo vietų, kur gaminti „Sputniko“ vakciną. Čia labiau klausimas, skirtas aistroms kurstyti. Vienintelis dalykas, kuris galbūt čia žaidžia, tai mūsų šalies rytiniai regionai, kur tikimasi tą rusišką vakciną gauti“, – kalbėjo A.Veryga.
A.Veryga: yra lygis, iki kurio dar galima suspausti visuomenę
Pasak buvusio Sveikatos apsaugos ministro A.Verygos, nors Velykų ir kitų švenčių metu vykdyti ribojimai buvo logiški, kitomis dienomis jie yra pertekliniai.
„Manau, kad iki Velykų tikrai buvo nelogiška laikyti tuos uždarymus, nes problema yra ne pats važiavimas, o kas vyksta po to. Paskui žmonės demotyvuojasi ir pradeda tam tikrų dalykų tiesiog nesilaikyti. Raginčiau ir siūlyčiau nelaukti Europos Sąjungos sprendimų“, – kalbėjo jis.
Vertindamas tam tikrus komentarus, jog žmonės gali keliauti atostogauti į užsienį, tačiau negali keliauti tarp savivaldybių, ministras aiškino, kad keliaujantieji sumoka tam tikrą kainą.
„Įsivaizduokite situaciją: jums dabar tam, kad nuvyktumėte iš Kauno į Klaipėdą, reikėtų pasidaryti testą, o kai norėtumėte grįžti, vėl reikėtų daryti testą ir dar būti 14 dienų saviizoliacijoje. Tai būtent tokios taisyklės veikia tiems, kurie vyksta kažkur kitur,
Kviečiame susilaikyti nuo kelionių, bet žmonės vis tiek nori judėti, tai už tai tenka susimokėti kitą gyvenimo nepatogumo kainą“, – dėstė A.Dulkys.
Anot buvusio ministro A.Verygos, judėjimo apribojimai tikrai galėjo būti atlaisvinti.
„Tie apribojimai, ypač judėjimo, net ir juos atlaisvinant buvo per maži, išvargino žmones. Žmonės logikos pasigenda ne tik dėl užsienio, bet ir dėl tų pačių „M.A.M.A“ apdovanojimų. Jeigu jie būtų padaryti su mokslininkais kaip pilotinis projektas, tai niekam tas jokio pasipiktinimo būtų nekėlę.
Galima ir kitose srityse taip galvoti, galima planuoti, ir tai žmonėms sukurtų teisingumo jausmą ir norą laikytis tų apribojimų“, – sakė A.Veryga.
„Yra lygis, iki kurio dar gali visuomenę suspausti. Vėliau, peržengus tą ribą, visuomenė pradeda tų reikalavimų tiesiog nesilaikyti. Prisiminkime situacijas, kai kirpėjos jau pradėjo neiškentusiuos vaikščioti į namus tiesiog kirpti, žmonės prieš praėjusį savaitgalį pajudėjo, nes šeštadienį negalima buvo.
Suprantu, kad yra rizikos, bet nematyti visuomenės nuotaikos, nematyti, kad ji yra pavargusi, kitaip reaguoja, gali turėti kitokią strategiją, bet privalai vertinti ir tai, kaip visuomenė į tai reaguos, kaip vertins“, – pridūrė jis.
