Priėmė ilgai lauktą sprendimą – valstybė privalės atlyginti žalą neteisingai apkaltintiems. Kaip tai veiks?

Lietuvos piliečiai vis drąsiau bylinėjasi su valstybe ir apgina savo teises. Kartais tai pareikalauja ilgų „kryžiaus kelių“, o savo nekaltumo įrodymas kainuoja brangiai apmokamus advokatus ir begalę laiko teismuose.

Lietuvos piliečiai vis drąsiau bylinėjasi su valstybe ir apgina savo teises.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuvos piliečiai vis drąsiau bylinėjasi su valstybe ir apgina savo teises.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuvos piliečiai vis drąsiau bylinėjasi su valstybe ir apgina savo teises.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvos piliečiai vis drąsiau bylinėjasi su valstybe ir apgina savo teises.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvos piliečiai vis drąsiau bylinėjasi su valstybe ir apgina savo teises.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuvos piliečiai vis drąsiau bylinėjasi su valstybe ir apgina savo teises.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuvos piliečiai vis drąsiau bylinėjasi su valstybe ir apgina savo teises.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvos piliečiai vis drąsiau bylinėjasi su valstybe ir apgina savo teises.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvos piliečiai vis drąsiau bylinėjasi su valstybe ir apgina savo teises.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuvos piliečiai vis drąsiau bylinėjasi su valstybe ir apgina savo teises.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuvos piliečiai vis drąsiau bylinėjasi su valstybe ir apgina savo teises.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos piliečiai vis drąsiau bylinėjasi su valstybe ir apgina savo teises.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Stasys Šedbaras<br>T.Bauro nuotr.
Stasys Šedbaras<br>T.Bauro nuotr.
Saulius Jakutavičius.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Saulius Jakutavičius.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Apr 5, 2021, 1:57 PM

Situacija netrukus gali pasikeisti. Praėjusią savaitę Konstitucinis teismas (KT) nutarė, kad piliečiams įrodžiusiems savo nekaltumą teismuose, valstybė privalo atlyginti žalą.

Apie KT sprendimą ir galimus nukentėjusiojo veiksmų etapus „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ kalbėjo advokatas Karolis Rugys, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras ir prodiuseris Saulius Jakutavičius.

Nepaprasta paprastos bylos eiga

S. Jakutavičius dėl neteisėtų policijos veiksmų ilgai bylinėjosi teisme bei įrodė savo nekaltumą byloje, kurioje buvo kaltinamas vairavimu išgėrus. Prodiuseris pasakojo, kad per 2014 metais įvykusį incidentą, pareigūnai alkotesteriu jam, visiškai blaiviam, nustatė 2 prom. girtumą.

Nepavydėtinoje situacijoje atsidūręs vyras, kad įrodytų kas jam akivaizdu, ištvėrė 15 teismo posėdžių bei dviejų instancijų įsikišimo reikalaujantį bylinėjimosi procesą. Galutinės teismo išvados: tyrimas parodė, jog kaltinamojo kraujo ir DNR analizė įrodo jo blaivumą.

Patirti materialūs bylinėjimosi nuostoliai nukentėjusiajam ir jo advokatui – taip pat laidos dalyviui – K. Rugiui, buvo paskata toliau bylinėtis su valstybe dėl būtinųjų teisinių išlaidų atlyginimo. „Neprašau priteisti neturtinės žalos, kurią atspindėtų mano suteršta reputacija bei sugaištas laikas“, – minėjo prodiuseris, tenorintis atgauti patirtus materialius nuostolius.

Šie nuostoliai, tai 2 tūkst. pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, tarp jų, advokato samdymo ir kraujo tyrimų, kur, kaip vyras sakė, turėjo įrodinėti, kad ekspertizei kraują pridavė „ne kokia nors avelė, o aš pats“.

Bylinėjimosi su valstybės institucijomis patirtį, pašnekovas prisiminė kaip neigiamą. „Mes išnaudojome visas Lietuvos teisines galimybes. Mano atveju valstybė nesutiko atlyginti patirtų išlaidų“, – nusivylė netinkamoje vietoje netinkamu laiku lemtingą 2014-ųjų dieną atsidūręs S. Jakutavičius.

Nei jis, nei advokatas K. Rugys, nenuleido rankų ir šio ryžto dėka byla šiuo metu – Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) finišo tiesiojoje. „Aš manau, kad kelių mėnesių laikotarpyje turėtų būti sprendimas“, – lūkesčius išsakė advokatas.

Teisinė sistema pokyčiams bręsta lėtai

Teisininkas aiškino dar „šviežią“ Konstitucinio Teismo sprendimą: „2021 kovo 19 d. nutarime teismas konstatavo, kad toks reglamentavimas, kai teisės aktai nenumato žalos atlyginimo asmeniui, kurio atžvilgiu yra nutraukiamas teisės pažeidimas arba asmuo yra išteisinamas baudžiamojoje byloje, prieštarauja Konstitucijai.

Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad žmogui turi būti atlygintos jo patirtos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos sumokėtos advokatui“.

Kodėl tai taip svarbu? Dar visai neseniai, konstatavo K. Rugys, net gavus nepagrįstą baudą, žmonėms buvo labiau verta ją susimokėti, nei mokėti ir neatgauti pinigų advokatui, kuris įrodė jo nekaltumą. Kitaip tariant, jokio nusižengimo neįvykdęs asmuo apsiginti galėjo tik už savo lėšas. „Tokia situacija apriboja žmogaus teisę į gynybą, ji yra antikonstitucinė“, – žmonių teises gynė advokatas.

Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, buvęs teisėjas ir advokatas Stasys Šedbaras, stebėjosi klaidingu administracinių teismų požiūriu, kai padedama ne silpnesnei, o stipresnei pusei: „Labai įdomu, kodėl teisminė praktika nuėjo tokiu keliu“.

S.Šedbaras džiaugėsi dabartiniu Konstitucinio Teismo nutarimu: „Negalės taip laisva valia pasakyti, kad valstybė visiems teisi, o žmogus – visiems neteisus. Taip būti negali“. Čia pat įvardija kaip kruopščiai reiktų vykdyti teismo nutarimą: tai kompleksinis klausimas, kuris susideda iš tikslaus ieškovo byloje išaiškinimo bei iš anksto planuojamo biudžeto, skirto prieš valstybę laimėjusių piliečių teisminėms išlaidoms padengti, formavimo.

K. Rugys atskleidė, kaip, savo poziciją nepadengti S. Jakutavičiui teisminių išlaidų, aiškino administracinis teismas: „Pasakė labai paprastai – policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų jie nenustatė“. Kaip ir žalos padarymo nustatymo atveju, įrodyta kalte ar priežastiniu ryšiu, neteisėtų pareigūnų veiksmų nustatymas galėjo tapti viena iš būtinų „dedamųjų“ S. Jakutavičiaus siekiamam žalos atlyginimo procesui inicijuoti.

Bylinėjimasis dėl bylinėjimosi išlaidų

Laimėjusiems prieš valdžios institucijas, teismas, nekompensavo išlaidų, remdamasis kodekse tam nenumatomu teisiniu reglamentavimu. Žmonės galėjo kreiptis į kitą teismą, užvesti naują bylą ir, advokato teiginiu, „bylinėtis dėl bylinėjimosi išlaidų“.

„Ar tai ne keista situacija?“, – nepagrąžintas aplinkybes atskleidžia pašnekovas, pridurdamas, jog valstybė ne tik tokiu būdu naudoja savo bereikalingus resursus, bet ir padvigubina žmogaus teismams išleistą sumą.

„Atsiprašome, suklydome. Pasitaisysime ir padarysime išvadas“, – teisininkas įgarsina, kokius žodžius neteisingai valstybės apkaltintajam nuoširdžiai norėtųsi išgirsti. „Ar kada teko kam nors girdėti, kad valstybė atsiprašytų dėl netinkamo savo elgesio?“, – retoriškai klausė K. Rugys. Tad ne tik žalos atlyginimo valstybė negali užtikrinti, bet ir dauguma atvejų – atsiprašymo.

S. Šedbaro teigimu, valstybės institucijos, teisme atitinkančios pralaimėjusią šalį, turi atlyginti pagal bendrus žalos kompensavimo principus ir tam turės būti pataisyti administracinių (ANK) ir baudžiamųjų (BK) nusižengimų kodeksai.

Institucijos gina, kol pačios netampa kaltąja puse

Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas negailėjo neigiamų žodžių teisėtvarkos darbui: „Išlieka gajus požiūris, kad „silpnesnė pusė ir lieka silpnesne.“ Tačiau pridūrė, kad garbės ir orumo bylos yra vertos kreipimosi į teismą, jei žmogus dėl pažeisto orumo negalėjo kažkur kandidatuoti, užimti kokių nors pareigų.

S. Jakutavičius pripažino, jog jo apkaltinimą galbūt lėmė tiesiog žmogiškos policininkų ir techninės klaidos. „Audra stiklinėje galėjo nurimti, jei Policijos viešųjų ryšių atstovai nebūtų „pramiegoję“ galimybės“, – vaizdingai į klausimą, ar jam būtų užtekę policijos atsiprašymo, atsakė nukentėjusysis.

Vyras lygino ligi šiol taikytą teismų praktiką su krepšinio rungtynėmis –net jose yra laimėjusi ir pralaimėjusi šalis, tai kodėl valstybė teisme niekada nebūna pralaimėjusi?

Kaip papildė S. Jakutavičius, jog pasibaigus žaidimo rungtynėms, nepriklausomai nuo rezultatų, treneriai „sukerta rankomis“, o jo atveju: „Visos bylos metu Policijos pozicija buvo labai arogantiška. Aš kalbu apie Klaipėdos Apskrities Vyriausiąjį Policijos Komisariatą“.

Iš kitos pusės, teigiamą bylos pasekmę įžvelgė pašnekovas, kuo jo ir pagarsėjusi kolegos Žilvino Rumino byla yra svarbios – tai, kad jos rezonansinės. Apie abiejų vyrų situacijas sukurta ne viena televizijos ir radijo laida, siekianti įrodyti, kad Policijos taikoma blaivumo nustatymo metodika ne visada teisinga.

Nors iš tiesų Teismas nurodė: „Pučiamo alkotesterio rodomas girtumo laipsnis nėra patikimas įrodymas“, tuomet, dar 2014-aisiais, S. Jakutavičiui nebuvo sudaroma galimybė pūsti į alkotesterį antrą kartą.

S. Jakutavičius neslėpė, kad įvykis pakenkė jo reputacijai.

„Visa mano dalykinė reputacija nugulė į Google nurodomus puslapius“, – slogu vis dar ieškančiajam teisybės. Savo orumą vertinantis prodiuseris neslepia kreipęsis į Google, su prašymu klaidinančius publikuotus straipsnius pašalinti, tačiau gavo atsakymą, jog jo patirtis gali būti naudinga skaitytojams: „Pateikia visuomenės interesą aukščiau nei mano norą būti pamirštam šioje istorijoje ir šioje paieškos sistemoje apskritai“.

Paklaustas, kodėl nesikreipė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuris apimtų ir pamintą garbę, prodiuseris rado tik vieną žodį: „Beviltiška“.

S. Šedbaras komentavo, kad piniginis iždas nukentėjusiesiams įsteigtas turi būti ir šiuo klausimu nei atsakovas, nei advokatas „galvos sukti“ neturėtų.

Visiems teismuose besibylinėjantiems piliečiams aktualu, kada pagaliau galėtų būti įkurtas tokio pobūdžio fondas?

Šis klausimas įeina į paties S. Šedbaro vadovaujamo komiteto darbotvarkę, todėl jis apžvelgė būsimą ilgą procesą: „Teisės Departamentas išanalizuoja Konstitucinio Teismo nutarimą ir jei šiuo nutarimu yra pripažinta Konstitucijai prieštaraujanti norma, Teisės Departamentas teikia pasiūlymus ką reikėtų koreguoti mums, komiteto nariams, į LRS TTK. Mes, savo ruožtu, svarstome ar koreguoti turi mūsų ar kitas Seimo komitetas, o gal – Vyriausybė“.

„Tai Lietuvos valstybės pareiga“, – tvirtino S. Šedberas, kalbėdamas apie šio proceso algoritmo įgyvendinimą.

„Plačiąja prasme santykis tarp žmogaus ir valstybės turi būti kitoks“, – problematiką dėstė S. Šedberas. Kaip pavyzdį pateikia vieną iš jį netenkinančių situacijų, kad bazinis valstybės tarnautojo atlyginimo dydis dar „nesugrįžo“ į tokį, koks buvo prieš 2008-ųjų m. krizę.

Nebijantis aštriai išsireikšti, politikas sako, jog šiais laikais viešasis sektorius yra „nustekentas“. Dabartinė Policija, anot jo, turi dirbti ir su viešuoju sektoriumi, kad požiūris į žmogų, kuris, iš esmės, yra valstybės klientas, turi pasikeisti.

Tuo tarpu K. Rugys nenorėjo kaltinti vien policijos, nes mano, jog ji tobulėja. Problemų daugiausia kyla įstaigoms, kurios priima mažiau administracinių nusižengimų protokolų ir stokoja tokios patirties, o policija protokolus priima masiškai. Advokatas giria iki šiol besibylinėjančių S. Jakutavičiaus bei Ž. Rumino kantrybę ir sako, kad jų užsispyrimas kovoti išjudino Lietuvos teisinę sistemą.

Lietuva – Europos žmogaus teisių teismo akiratyje

Situacija mažiau džiuginanti teisininką: Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) kreipėsi į Lietuvos institucijas siūlydamas su S. Jakutavičiumi susitarti gražiuoju, kitaip bus keliama byla prieš Lietuvą. Net ir tokioje padėtyje atsidūrusi mūsų valstybė, anot advokato, vis dar į perspėjimus nereaguoja.

Tai nėra protinga, turint mintyje, jog Lietuva minėtame teisme jau turi vieną iškeltą bylą, nepalankiu šaliai sprendimu. Advokatas su liūdesiu sakė, jog net išsprendęs šią S. Jakutavičiaus „teisinę situaciją“ jų naudai, Lietuvos institucijų garbe nesidžiaugs.

S. Šedberas antrina K. Rugiui, kad tokio pobūdžio bylos, nagrinėjamos tarptautiniu lygiu, nėra dažnos, bet jos nepadeda kurti Lietuvos, kaip teisingos šalies, įvaizdžio.

S. Jakutavičius pasidalijo patarimu norintiems bylinėtis teisme dėl žalos atlyginimo: „Jei asmuo jaučiasi, kad jo teisės neteisėtai suvaržytos – reikia nebijoti kreiptis“. Sakosi teisminėms išlaidoms atseikėjęs 4 kartus daugiau nei buvo pirminė jam išrašyta piniginė bauda.

K. Rugio raginimas visuomenei buvo atkreipti dėmesį į teisingumą ir gerovę, kurios turime siekti, tad nesitaikstyti su neteisybe, net jei ją palaiko teisinė šalies sistema, anot jo, – pilietinė mūsų pareiga.

„Politikai turi galimybę keisti teisės aktus, tik galbūt nereikėtų tesinės sistemos tobulinimo atidėti, pavyzdžiui, dviems kadensijoms“, – kiek ironiška, bet teisinga pastaba pasidalijo advokatas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.