Tuo metu teisingumo ir viešojo valdymo reformų ekspertas Dovydas Vitkauskas įvardijo, kada Lietuvoje būtų galima tikėtis Imuniteto paso ir ar turėtų pasiskiepiję sulaukti privilegijų.
Šalutinis poveikis
„Lietuvos ryto“ televizijos laidos „Nauja diena“ metu S.Čaplinskas pritarė italų eksperto Andrea Crisantis anksčiau išsakytai išvadai, jog trombozės rizika skrendant lėktuvu yra 500 kartų didesnė negu pasiskiepijus „AstraZeneca“.
„Tai yra labai geras palyginimas, tuo pačiu suponuojantis mintį, kad vis dėlto yra daug priežasčių, kodėl gali išsivystyti vienas ar kitas nepageidaujamas reiškinys. Dėl to labai svarbu, kad būtume informuoti, kaip galime išvengti vienos ar kitos sveikatos problemos.
Seniai yra žinoma, kad ypač ilguose skrydžiuose, ilgai sėdint statiškoje pozicijoje gali susidaryti kraujo krešuliai – žmonės apie tai yra perspėjami ir informuojami, kokių reikia imtis saugumo priemonių. Analogiškai žmonės turi būti informuojami, kokių saugumo priemonių ir kam reikėtų imtis, kai kalbame apie vakcinavimą“, – kalbėjo S.Čaplinskas.
Profesoriaus teigimu, EVA minimas šalutinis poveikis gali pasitaikyti vienam iš 10 tūkst. žmonių, o mokslas iki galo dar negali atsakyti, kokie priežastiniai ryšiai prie to prisideda. Anot jo, kadangi poveikis nėra iki galo aiškus, vienos valstybės bando saugoti vienas, kitos – kitas žmonių grupes.
„Bet kuriuo atveju, pažiūrėkime į šį reiškinį pro pozityvią prizmę: vis tik tai yra akivaizdus pavyzdys, kad niekas nesistengia nieko slėpti, ypač nuodugniai tiriamas kiekvienas neigiamo reiškinio atvejis“, – kalbėjo profesorius.
Politinis sprendimas
Tuo metu dalies Europos šalių sprendimą „AstraZeneca“ vakcina skiepyti tik vyresnius nei 60 metų gyventojus S.Čaplinskas vadina politiniu sprendimu.
„Tai yra apsidraudimas, tai yra politinis sprendimas, ir anaiptol EVA nesiūlo jo taikyti visoms šalims. Kai bus daugiau duomenų, bus aišku, ar ši rekomendacija bus išplėsta, ar ji bus nesiūloma. Dabar tokios rekomendacijos iš EVA nėra“, – pabrėžė jis.
Anot jo, Lietuvos sprendimas nebestabdyti skiepijimo „AstraZeneca“ po naujausios EVA informacijos iš vienos pusės suduoda dar vieną smūgį pasitikėjimui šia vakcina, iš kitos pusės parodo, kokia svarbi yra komunikacija ir tai, kas bei ką toliau apie šią vakciną kalbės.
„Panašu, kad iki šiol ne visi sprendimų priėmėjai supranta, ką sako medikai, žiniasklaida, kai teigia, kad komunikacija yra prasta, atsilieka, kad bėgama paskui nuvažiuojantį traukinį.
Be reikalo sprendimų priėmėjai užsigauna, pyksta ir nesupranta, ką nori pasakyti specialistai, o tuo pačiu – ką nori pasakyti žmonės, ko jiems trūksta, kokios informacijos ir kokiais kanalais“, – kalbėjo S.Čaplinskas.
Privilegijos pasiskiepijusiems
D.Vitkauskas teigė, kad skiepų pasas Lietuvoje neišvengiamai bus įvestas, pirmiausiai – kaip medicinos dokumentas. Tačiau lieka klausimas, ar jis bus įvestas kaip teisinis dokumentas, numatantis pasiskiepijusiems tam tikras privilegijas.
„Skiepų pasas bus, apie jį jau kalba valdžia – tai pirmiausiai bus medicininis dokumentas, kuris yra absoliučiai neišvengiamas ir reikalingas, kad vakcinacijos procesas, o ypač – masinė vakcinacija, praeitų tvarkingai, disciplinuotai ir planuojamai, nes vėliau galbūt reikės daryti pakartotinas dozes kartą į metus – dar nežinome to“, – laidos metu kalbėjo D.Vitkauskas.
Žiūrint į apklausas, D.Vitkausko teigimu, negalėtume paskiepyti 70 proc. gyventojų be papildomų paskatų, todėl skiepų pasas, kuris leistų gyventojams lankytis restoranuose, sporto klubuose, kultūros renginiuose, yra labai reikalingas.
Tuo pačiu D.Vitkauskas teigė nesutinkantis, kad tokio paso įvedimas būtų diskriminacinis žingsnis.
„Ši situacija negali būti lyginama su įprasta padėtimi, kada valdžia galbūt kuria paskatas, kuriomis viena grupė diskriminuojama kitos grupės atžvilgiu. Šią situaciją galime palyginti su karo būsena – reikia ieškoti sprendimų, kurie iš pirmo žvilgsnio galbūt atrodo keistai, tačiau yra būtini“, – kalbėjo jis.
Tačiau D.Vitkauskas pridūrė, kad skiepų pasas turėtų būti įvedamas tada, kai vakcinos bus prieinamos visiems. Kada jis galėtų tapti realybe Lietuvoje – neaišku.
„Viena iš problemų, su kuria susiduriame Lietuvoje – šiek tiek trūksta skaidrumo ir aiškumo iš Vyriausybės. Jei Vyriausybė aiškiau ir skaidriau komunikuotų, kada ir kiek vakcinų turėsime, kada ir kiek planuojama paskiepyti gyventojų, būtų lengviau kalbėti ir apie Imuniteto pasą.
Šiandien aišku, kad bent balandį Lietuva gaus tiek pat vakcinų, kiek gavo iki šiol. Tai reiškia, kad tas deficito jausmas, kuris gal kažkiek buvo sukurtas valdžios ir dirbtinai – išnyks. Dėl to vakcinų prieinamumas kaip problema turėtų pilnai išnykti gegužę“, – prognozavo D.Vitkauskas.
Anot jo, Izraelis įvedė skiepų paso privilegijas pilnai paskiepijus apie 20 proc. gyventojų – jau buvo pakankamai paskiepytų žmonių, kurie galėtų tapti paslaugų vartotojais, iš kitos pusės dar nebuvo paskiepyta pakankamai, kad būtų pasiekta kritinė masė žmonių, reikalinga kolektyvinio imuniteto sukūrimui.
„Manau, kad Lietuva turėtų galvoti apie tai, kad pasiekus 20 proc. pilnai paskiepytų gyventojų tašką ir vakcinoms esant teoriškai prieinamoms visiems, turėtų būti įvestos imuniteto paso privilegijos“, – įvertino D.Vitkauskas.
Pasak D.Vitkausko, techninių problemų sukurti imuniteto pasą neturėų būti, bet gali kilti politinių problemų.
Vakcinacija tęsiama
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pranešė, jog Lietuva tęs skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso be apribojimų, o besiskiepijantieji bus informuojami apie tai, kokius požymius reikėtų stebėti.
„Svarbu pabrėžti, kad toje Europos vaistų agentūros (EVA) išvadoje nenustatytos jokios papildomos rizikos vyrams, nustatytos itin mažos papildomos rizikos moterims iki 60-ies metų.
Todėl vakcinos saugumas visiems vyrams ir moterims, vyresnėms nei 60 metų, lieka nepakitęs. Taigi vakcinacija „Vaxzevria“ ar labiau mums įprastu pavadinimu „AstraZeneca“ vakcina bus tęsiama“, – trečiadienio vakarą sakė A. Dulkys.
