Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovai pastebi galimų diskriminacijos ženklų, jeigu „imuniteto pasas“ būtų įvestas dabar. Tuo metu „Žaliuosius pasus“ jau įvedusiose valstybėse gyvenantys lietuviai papasakojo, kaip atrodo „privilegijuotųjų“ gyvenimas, ir su kokiais iššūkiais vis tiek susiduriama.
Tikrina griežtai
Izraelyje įvedus „žaliąjį statusą“ pasiskiepijusiems ar persirgusiems asmenims, šalis jau beveik mėnesį pilnai atsidariusi – čia gyvenimas jau grįžo į įprastas vėžes.
Ekonomikos atašė Izraelyje Arūnas Karlonas „Žinių radijo“ laidoje pasakojo, kad šalies vakcinacijos pasas – prie asmens dokumento pririštas elektroninis QR kodas, kurį pasiskiepijęs asmuo gali parodyti išmaniajame telefone arba atsispausdinęs ant popieriaus.
Tačiau tik nuskanavus šį QR kodą asmuo gali patekti į viešas institucijas – kavines, koncertus, kino teatrus ar sporto sales. Tokio paso neturintys, bet norintys užeiti į kavines, būtų aptarnaujami tik lauke.
„Šis vakcinacijos pasas yra pagrindinis dokumentas laisvam judėjimui Izraelio valstybės viduje. Su šiuo pasu galima patekti į visas viešojo maitinimo įstaigas, teatrus, kino teatrus, sporto klubus, viešbučius. Tai yra pilnateisis judėjimas valstybės viduje“, – pasakojo A.Karlonas.
Izraelyje šiuo metu paskiepyta 55 proc. gyventojų. Tad kaip gyvena 45 proc. nevakcinuotų šalies gyventojų? Anot A.Karlono, didelė dalis nevakcinuotojų – jauno amžiaus, iki 16 metų gyventojai.
„Izraelis yra pakankamai jauna valstybė, amžiaus vidurkis – 30 metų. Ko gero, jei išskirtume asmenis iki 16 metų, Izraelyje būtų paskiepyta apie 80 proc. žmonių“, – įvertino jis. Anot jo, šalyje svarstoma pradėti skiepyti ir vaikus nuo 12 – 16 metų.
A.Karlonas pastebėjo ir tam tikrus iššūkius šeimoms su vaikais, kurie vakcinų, o tuo pačiu – vakcinų paso privilegijų, gauti negali – jiems išimtys nėra taikomos.
„Jeigu šeimos keliauja valstybės viduje ir norėtų apsistoti viešbutyje, tėvams užtenka vakcinų paso, o vaikai, jei norėtų apsistoti viešbutyje, turėtų būti pasidarę testą ir gauti neigiamą atsakymą“, – pasakojo ekonomikos atašė Izraelyje.
Skiepų pasas išduodamas tada, kai gautas antras skiepas, tačiau pats vakcinavimo sertifikatas galios tik pusmetį nuo antrojo skiepo.
Anot A.Karlono, Izraelio gyventojai vakcinacijos procesą priėmė gana vieningai, nors šalyje yra nusistačiusiųjų prieš COVID-19 skiepus, jie šalyje nėra stipriai girdimi.
„Piliečiai yra labai vieningi ir konsoliduoti. Gal tai ir kariuomenės įtaka, kad visi privalomai atitarnavę. Negalėčiau išskirti, kad yra dideli prieštaraujančių judėjimai, ypač dabar, kada pasiekus ženklų vakcinuotų žmonių skaičių, naujų atvejų nebūna daugiau nei 100 per dieną – būna 40-50 atvejų. Piliečiai supranta, kad tai veikia, ir vertina tai“, – kalbėjo A.Karlonas.
Turintys Izraelio „žaliąjį pasą“ taip pat gali vykti į Gruziją, Graikiją, Seišelius, Kiprą, Rumuniją, Islandiją ir Vengriją be prievolės karantinuotis.
Diskriminacija dėl amžiaus
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisės grupės patarėja Laima Vengalė-Dits teigė, jog pats paso išdavimas rodo tam tikrų asmenų grupių išskirtinumą. Anot jos, jeigu skiepų pasas Lietuvoje būtų išduodamas jau šiandien, būtų galima kalbėti apie diskriminaciją.
„Jei pasas būtų išduodamas šiandien, atsižvelgiant tik į tai, ar žmogus jau paskiepytas, ar ne, šiuo atžvilgiu jaunesnio amžiaus asmenys, kurie nedirba mokytojais ar medicinos įstaigose, jie to paso neįgytų, tuo pačiu neįgytų ir lengvatų, garantijų. Šiuo atveju būtų galima kalbėti apie galimą diskriminaciją“, – kalbėjo L.Vengalė-Dits.
Pasak ekspertės, jeigu šiandien būtų pradėti dalinti pasai ir pasų turėtojams būtų suteikiamos privilegijos, eilinis pilietis, negalintis gauti vakcinos, galėtų parašyti skundą.
„Sakytumėte, kad dėl amžiaus ar dėl socialinės padėties atsidūrėte blogesnėje padėtyje, nes jums negalima keliauti, užsiveria kiti keliai, negalite tokiomis pačiomis sąlygomis įgyti kokių nors teisių arba galimybių kaip vyresnio amžiaus asmenys“, – kalbėjo ji.
Tačiau, anot L.Vengalė-Dits, kalbant apie faktinę diskriminaciją visada vertinama, ar palyginamieji yra panašiose aplinkybėse, ar taikomi vienodi elgesio principai.
„Ką, mūsų požiūriu, būtų galima daryti, tai įtraukti į tą pasą ne tik faktorių, kad asmuo yra paskiepytas, bet ir tai, kad jau persirgo koronavirusu, yra įgijęs imunitetą, taip pat galėtų būti įtraukiami neigiami testai. Kad nebūtų sutelktas dėmesys į skiepą, kuris yra nepasiekiamas.
Tuo metu kalbant apie koronaviruso testus, kurie galėtų būti alternatyva, jie irgi turi būti prieinami visiems. Girdime, kad greitai bus pardavinėjami testai vaistinėse, bet jų kaina turi būti įperkama“, – sakė L.Vengalė-Dits.
Saugiausia alternatyva
Šią savaitę skiepų sertifikatai pradėti dalinti ir Danijoje. Čia gyvenanti medikė Milda Vaišnorė pasakojo, kad po Velykų atsidarė kirpėjai, masažistai, kosmetikai, tačiau jų paslaugas gauti gali tik turintys neigiamą testą arba skiepų pažymėjimą.
„Labai neskanu, kai lyg netiesiogiai žmogus verčiamas skiepytis vien dėl to, kad galėtų nueiti į kirpyklą“, – laidos metu kalbėjo M.Vaišnorė.
„Manau, kad žmogus pats gali įvertinti riziką ir nuspręsti, ar jam saugu nueiti į kirpyklą, ar ne“, – pridūrė ji.
Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė teigė, kad šiandien nėra saugesnės alternatyvos negu „imuniteto pasas“.
„Turime grįžti į ekonomiką, nes Vyriausybė negali šelpti ir laikyti žmonių ne darbe, tai tikrai yra saugiausias būdas grįžti – ar tai būtų šalies viduje numatyta imuniteto pažyma, ar „žaliasis pasas“.
Jei atsiras saugesnė alternatyva, neabejoju, kad visi ją apsvarstys, bet ir pasauliniu mastu kitos alternatyvos nėra“, – laidoje kalbėjo Ž.Gavelienė.
