Tuo metu dalis vyriausiųjų šalies gyventojų, dėl kurių vakcinacijos procesas ir stringa, niekur neskuba – laukia savo norimos vakcinos.
Tiesa, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai tikina, kad artimiausiu metu turėtų būti stebimas proveržis rizikos grupės asmenų skiepijime, bet to, teigiama, kad ir masinė vakcinacija jau netoli.
Žinojo, ko tikėtis
Vilniaus Universiteto psichologė Ieva Vasionytė, kaip švietimo įstaigos darbuotoja, šeštadienį prieš Šv. Velykas gavo pirmąją COVID-19 vakcinos dozę. Anot jos, dalis pacientų nori, kad konsultacijos vyktų gyvai, todėl gautas skiepas padeda užtikrinti didesnį saugumą.
„Vis tik tai yra psichologinė pagalba – nėra labai jauku pirmą kartą su psichologu kalbėtis apie savo asmenines problemas per ekraną. Kai kurie nori gyvo kontakto. Tokia galimybės yra ir dabar, tačiau daugiau saugumo ir drąsos suteikia žinojimas, kad bent vienas žmogus yra pasiskiepijęs“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo I.Vasionytė.
I.Vasionytė paskiepyta „AstraZeneca“ vakcina – kaip pati pasakoja, po kelių valandų ji pasijuto mieguista, vakarop pakilo temperatūra, naktį krėtė šaltis.
„Nebuvo maloni naktis, pakankamai didelis diskomfortas. Tačiau visai kitas pojūtis, nes žinau, nuo ko tai yra ir žinau, kad tai baigsis“, – kalbėjo I.Vasionytė.
Nenormali situacija?
Tačiau ne visi asmenys, turintys kontaktų su kitais žmonėmis, dabar gali gauti COVID-19 skiepą. Laikantis Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sudarytos prioritetų tvarkos, dalyje savivaldybių skiepo vis dar negauna policijos pareigūnai, nors turi vykti į iškvietimus, taip pat prižiūrėti besiizoliuojančius žmones.
Praėjusį trečiadienį prie Vyriausybės protestavę pareigūnai kalbėjo, kad policijos bendruomenė – nusivylusi.
„Jeigu mes pasiskiepysime, dirbdami savo darbą apsaugosime kitus, neužkrėsime kitų ir netapsime viruso nešiotojais“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė Kauno policijos tyrėja Agnė Grėblikaitė.
Anykščių policijos vyriausiasis tyrėjas Rimvydas Versinskas teigė, kad kai reikia sutramdyti gyventojų keliones, pirmu numeriu pasitelkiama policija, tačiau kai reikia skiepyti, policijos pareigūnai lieka po visų. „Tai yra nenormalu“, – sakė R.Versinskas.
Tiesa, Vyriausybė įsiklausė į pareigūnų balsą – nuo ketvirtadienio pradėjo galioti nauja tvarka, pagal kurią leidžiama skiepytis organizuotoms, ne mažesnėms nei 100 žmonių grupėms, taip pat gyvybiškai svarbias funkcijas atliekantiems žmonėms.
Taip Vilniuje skiepą pagaliau gavo ir dalis pareigūnų.
Tikisi proveržio
Vis dėlto, SAM atstovai akcentuoja, kad prioritetai nesikeičia: pirmiausiai norima paskiepyti vyresnius nei 65 metų asmenis. Tačiau, kaip ,Lietuvos ryto“ televizijai teigė SAM vyriausiasis specialistas Lukas Galkus, procesas stringa, nes šios grupės žmonės labai dažnai atsisako „AstraZeneca“ vakcinos.
„,AstraZeneca“ vakcinos labai atsisako būtent ši rizikos grupė, todėl ji nukreipiama kitiems prioritetams skiepyti. Dėl to matome stagnaciją 65 metų ir vyresnių grupėje – tai ministerijos netenkina, bet, tikėtina, kad su atkeliaujančiomis „Pfizer“, „Modernos“ vakcinų siuntomis pavyks šioje grupėje pasiekti proveržį“, kalbėjo L.Galkus.
Praėjusią savaitę Lietuvą pasiekė rekordinė „BioNTech ir Pfizer“ gamintojų siunta – beveik 75 tūkst. dozių.
„Didžiausia priežastis, kodėl vangiai skiepijamasi, yra vakcinos pasirinkimas – gyventojai sutinka laukti ilgiau tam, kad pasiskiepytų ta vakcina, kurios jie patys nori. Dėl šios priežasties kažko reikšmingai pakeisti negalime, svarbu užtikrinti, kad gautos vakcinos būtų operatyviai paskirstytos, ir gyventojai gautų jiems priklausantį skiepą kiek įmanoma greičiau“, – kalbėjo SAM atstovas.
Verta judėti sparčiau
Užkrečiamųjų ligų specialistas Saulius Čaplinskas „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo, jog svarbu skiepyti prioritetines grupes, kita vertus – nereikėtų pamiršti ir mažesnės rizikos žmonių.
„Vis tik, 40 proc. paskiepytų senjorų jau yra neblogai, bet nepakankama, kad būtų išvengta sunkių atvejų šioje ypač didelės rizikos žmonių grupėje. Į juos reikėtų koncentruoti dėmesį.
Iš kitos pusės, jei bus paskiepyti žmonės, kurie gali užkrėsti senjorus, taip senjorai bus apsaugoti. Svarbu maksimaliai paspartinti vakcinaciją ta vakcina, kuri prieinama“, – kalbėjo S.Čaplinskas.
Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau kalbėjo, jog masinio vakcinavimo dar reikėtų palaukti, juo labiau, kad šiandien didžioji dalis vakcinų yra sunaudojama.
„Kol kas vakcinos stalčiuose nelabai guli – yra viena konkreti vakcina, ir tai, savaitgalį, kai Vilniaus savivaldybė organizavo skiepijimą šventinėmis dienomis su išankstine registracija, tikrai net ir ta vakcina puikiausiai Vilniaus mieste judėjo“, – kalbėjo I.Šimonytė.
„Turbūt didesnė problema pasidarys po kokio mėnesio, kai vakcinos kiekių darysis daugiau iš visų šaltinių – ir „Pfizer“, ir ta pati „AstraZeneca“, rečiau, bet didesniais kiekiais ateis, ir tada tų sprendimų treikės visokių. Manau, kad tikrai nesame taip toli nuo masinio vakcinavimo“, – pridūrė premjerė.
Masinis vakcinavimas šiuo metu numatomas pavasario ir vasaros sandūroje. Vis dėlto, SAM atstovas patikino, kad laikas gali keistis.
„Pokyčių tikrai gali būti, nes tai priklausys nuo to, kaip aktyviai skiepysis dabartinės prioritetinės grupės, ir nuo to, kaip aktyviai pristatomos vakcinos į šalį, galbūt bus registruotos naujos vakcinos, galbūt pasikeis vakcinų pristatymo grafikai ir apimtys“, – įvertino L.Galkus.
Anot jo, visos šios priežastys gali tiek paankstinti, tiek pavėlinti masinę vakcinaciją.
Šiuo metu šalyje nuo koronaviruso paskiepyti daugiau nei 400 tūkst. žmonių, iš jų antros dozės laukia daugiau nei 200 tūkst. gyventojų.
