Būtų pagirtina, jei kitose detalėse neslypėtų raguotasis. Pirmiausia, Kijeve dar nespėjo ataušti prezidento G.Nausėdos pėdos – jis ten neseniai buvo susitikęs su Ukrainos vadovu V.Zelenskiu ir tikrai patikino Kijevą, kad Lietuva yra ukrainiečių pusėje.
Antra, pats G.Landsbergis tam pačiam V.Zelenskiui tą patį kartojo dar vasariui baigiantis.
Trečia, paramą Kijevui reiškia daugybės valstybių vadovai, tačiau prieš tai pasitaria tarpusavyje – tiek ES, tiek NATO šalys. Juk kai bus pamojuota vieningu kumščiu, žiūrėk, Kremlius pradės dėti į kelnes. Tačiau G.Landsbergis tarsi šakalas iš garsios R.Kiplingo pasakos būtinai nori sukiauksėti pirmas.
Netrukus, žiūrėk, į Kijevą užsimanys Seimo Užsienio reikalų komitetas, kad dar sykį pakartotų tą patį. Paskui – gal ir pavieniai parlamentarai. O tuomet ir visi kiti – nuo ministerijų sekretorių iki miestų arba miestelių merų.
Solidarumas su Ukraina, žinoma, labai svarbu ir šiai šaliai reikia palaikymo, bet pandemijos kamuojamai Lietuvai – irgi.
Štai ir pajamų, ir vilties netekę Druskininkų sanatorijos „Belorus“, kuriai dėl ES sankcijų buvo įšaldytos sąskaitos, darbuotojai vakar surengė piketą prie Užsienio reikalų ministerijos – surengė ne baltarusiai, o mūsų šalies piliečiai.
Tačiau ministro G.Landsbergio atsakymas jiems buvo pribloškiantis – neva ministerija jau leidusi naudotis sąskaitomis, todėl pačių sanatorijos vadovų reikia klausti, kur pinigai.
Hm, o kaip vis dėlto jais naudotis, jei sankcijas paskelbė Briuselis, o leidimą jas pažeisti išdavė Vilnius?
Negi G.Landsbergis jau pasijuto svarbesnis netgi už Europos Komisijos vadovybę?
