„Nemanau, kad toks variantas (įsiveržimo – BNS) gali būti atmetamas“, – prie Vilniaus oro uosto žurnalistams sakė G. Landsbergis.
Jis teigė, kad Rusijos prezidento populiarumas pastaruoju metu smunka, tad „žvanginimas ginklais“ Ukrainos pasienyje gali būti laikomas ir bandymu „mobilizuoti savo elektoratą“.
Solidarumo vizito G. Landsbergis vyksta drauge su Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrais – Edgaru Rinkevičiumi ir Eva- Maria Liimets (Eva Marija Lymets).
Kijeve Baltijos šalių diplomatijos vadovai susitiks su Ukrainos vadovais, kitais aukšto rango pareigūnais.
G. Landsbergis neatmeta Rusijos įsiveržimo į Ukrainą tikimybės: išvyko į solidarumo vizitą
Prezidentūra: padėtis Rusijos-Ukrainos pasienyje primena padėtį prieš užgrobiant Krymą
Kaistanti padėtis Rusijos-Ukrainos pasienyje kelia nerimą, nes primena padėtį prieš Rusijai įsiveržiant į Krymą 2014-aisiais, sako prezidento patarėja.
„Jau prieš mėnesį buvo tam tikrų signalų, kad situacija Ukrainos ir Rusijos pasienyje kaista, tačiau dar nebuvo taip, kaip yra šiai dienai. O šiai dienai mes stebime labai didelį Rusijos kariuomenės pritraukimą prie Ukrainos sienų, neįprastai didelį“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.
Pasak jos, tai kelia nerimą ne tik Lietuvai, bet ir Jungtinėms Valstijoms, kitoms NATO sąjungininkėms.
„Labai įdėmiai žiūrime į šią situaciją, labai su nerimu, neslėpsiu, nes stebime kažką panašaus kaip buvo 2014 metais, prieš Rusijai užgrobiant Krymą ir pradedant karinius veiksmus Donbase“, – kalbėjo ji.
Susiję straipsniai
Prie Ukrainos sienos telkiamos Rusijos pajėgos pastarosiomis dienomis privertė sunerimti Vakarus. Jungtinių Valstijų teigimu, Rusijos karių prie Ukrainos sienos ir okupuotame Kryme skaičius yra didžiausias nuo 2014 metų, kai po Krymo pusiasalio aneksijos Rytų Ukrainoje įsiplieskė karas su Maskvos remiamais separatistais.
Maskva pareiškė, kad dislokavo karių palei savo vakarinę sieną pratyboms, esą reaguodama į grėsmę keliančius NATO veiksmus.