I. Šimonytė pasakė, kada bus skiepijami jaunesni žmonės Prakalbo apie mokinių grįžimą į mokyklas

„Kai matysime, kad ta strategija (skiepyti 65 metų ir vyresnius žmones – BNS) išsisėmė, – tikrai nedarysime to visą laiką, nespausime, neterorizuosime žmonių, – kai matysime, kad tempas jau labai smarkiai yra praradęs pagreitį, tada bus galima kalbėti apie kitus sprendimus“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė. 

Jos duomenimis, po Velykų pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze paskiepyta apie 70 tūkst. žmonių, vyresnių nei 65 metai. 

„Manau, kad tai neblogas rezultatas. Reikia dar bandyti dirbti ta linkme, įtikinėti senjorus, kad jie rinktųsi skiepą, nes tai mažina jų riziką susirgti sunkia ligos forma arba net ir mirti“, – tvirtino I. Šimonytė. 

„Suprantu, kad paprasčiausia dabar būtų leisti registruotis visiems, tada savivaldybės turėtų anšlagus bent jau pirmąsias savaites žmonių, kurie nori skiepytis. Bet turime įvertinti iš visuomeninės naudos taško – kur yra mūsų didžiausi nuostoliai.

Mūsų didžiausi nuostoliai yra ne atvejų statistika, (...) mūsų didžiausi nuostoliai yra žmonės, kurie miršta. Tai daugiausia žmonės nuo 65 metų ir plius. Trys ketvirtadaliai visų mirusiųjų nuo COVID-19 ar su COVID-19 yra toje amžiaus grupėje“, – tvirtino ji. 

Pagal Vyriausybės nustatytą prioritetų eilę, šiuo metu nuo koronaviruso skiepijami 65 metų ir vyresni asmenys, sergantieji lėtinėmis ligomis, visuomenei svarbių profesijų atstovai ir abiturientai. 

Premjerė sakė, kad ketvirtadienį Vyriausybė planuoja priimti trečiadienį aptartus karantino režimo laisvinimus, nepaisant gana didelio naujų atvejų skaičiaus. 

I. Šimonytė pabrėžė, kad tie atlaisvinimai įsigalios ne iškart, o per porą savaičių. 

„Tai dviejų savaičių planas, per tas dvi savaites, tikiuosi, kad pavyks sklandžiai procesą suvaldyti“, – sakė ji. 

Vyriausybės vadovė tvirtino, kad esant tokiai nestabiliai situacijai, sunku įvertinti, kada laikas mažinti ribojimus ir kokius. 

„Niekas negali pasakyti, kas čia yra pats laikas, nes kai praėjusią savaitę nepriėmėme tų sprendimų, lygiai taip pat manęs prieš tos pačios tribūnos klausinėjote, kodėl nepriėmėme tų sprendimų“, – sakė ji. 

„Matyt, yra ta situacija, kad kaip darysi, taip nepataikysi. Faktas yra tas, kad nuo praėjusios savaitės vidurio, kai buvo gauti didesni vakcinų kiekiai, įsibėgėjo skiepijimo procesas, tikrai rezultatai pasiekti neblogi. Praėjusią savaitę paskiepyta apie 100 tūkst. žmonių, šią savaitę tas procesas tęsiasi“, – kalbėjo I. Šimonytė. 

Vyriausybė trečiadienį susitarė, kad per artimiausias dvi savaites su tam tikrais ribojimais darbą galės atnaujinti parduotuvės, barai, sporto klubai, teatrai ir kino teatrai, vykti renginiai su žiūrovais. 

Taip pat planuojama apsispręsti dėl galimybių paso, kuris suteiktų daugiau teisių turintiesiems imunitetą. Ministrai turės priimti sprendimą dėl to, ar sudaryti galimybę juo naudotis turintiems neigiamą koronaviruso testo atsakymą bei jo apmokėjimo sąlygų. 

Taip pat turėtų būti apsispręsta dėl abiturientų grįžimo į mokyklas nuo gegužės 3-iosios. 

Premjerė patikino, kad jei abiturientų grąžinimas į mokyklas gegužės pradžioje pavyks sklandžiai, bus svarstoma ir likusių klasių moksleivių grįžimas į klases. 

„Jeigu gegužės 3 dieną įvyks sklandžiai abiturientų grįžimas į mokyklas, tuomet ir apie tas klases, kurios yra per vidurį, manau, kad galėsime realistiškai kalbėti“, – sakė premjerė. 

Ji pabrėžė, jog tokie svarstymai galimi, nes Vyriausybė rado „informacinių technologijų sprendimus“ dėl moksleivių registracijos, sveikatos ir švietimo ministrai supaprastino ir testavimosi procedūrą moksleiviams ir leido ėminius atlikti patiems – tai pagreitino procesus. 

Vyriausybė trečiadienį sutarė dėl abiturientų kontaktinio ugdymo sąlygų ir galutinai dėl jų grąžinimo planuoja apsispręsti ketvirtadienį. 

Premjerės teigimu, dalis mokyklų vadovų, mokytojų ir moksleivių abejojo sprendimu, sakydami, kad tai be kita ko sujauks jau nusistovėjusią nuotolinio mokymosi rutiną, bet „didesnioji dalis žmonių manė, kad reikėtų grąžinti abiturientus į mokyklas“. 

„Bet kadangi abiturientų laukia ir egzaminai, konsultacijos, reikia susisteminti šiek tiek žinias, susistruktūruoti visa tai, kas yra išmokta. Tai vis dėlto nusprendėme, kad ta žala, kuri čia gali būti dėl rutinos pakeitimo kelioms savaitėms, yra vis dėlto mažesnė už galimą naudą“, – paaiškino Vyriausybės vadovė.  

Ji pripažino, kad dėl abiturientų grąžinimo abejota dar ir dėl to, jog į mokyklas jie grįžtų vos mėnesiui, tuo metu 5-10 klasių moksleiviams mokslo metai truks kiek ilgiau, t.y. pamokos vyks ir dalį birželio. 

Į mokyklas abiturientai neina nuo gruodžio vidurio, kai Vyriausybė sugriežtino karantino reikalavimus, prieš kelias savaites jiems leista vykdyti kontaktines konsultacijas. Šiuo metu į klases leista grįžti tik didžiajai daliai šalies pradinukų.