A. Bilotaitė apie tragiškais gaisrais pažymėtą savaitę: tai yra neatleistina

Ši savaitė šalyje pasižymėjo itin skaudžių gaisrų skaičiumi – vien trečiadienio naktį Anykščių rajone kilęs gaisras pražudė keturis žmones, tarp kurių buvo ir trys vaikai. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo, jog pastaruoju metu siaučiantys gaisrai kelia ypač didelį nerimą, todėl jau dabar imamasi atitinkamų veiksmų.

 A. Bilotaitė apie tragiškais gaisrais pažymėtą savaitę: tai yra neatleistina.<br> Lrytas.lt koliažas
 A. Bilotaitė apie tragiškais gaisrais pažymėtą savaitę: tai yra neatleistina.<br> Lrytas.lt koliažas
Gaisras.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gaisras.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Agnė Bilotaitė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Agnė Bilotaitė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gaisras.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gaisras.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gaisras.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gaisras.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gaisras.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gaisras.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Apr 16, 2021, 12:35 PM, atnaujinta Apr 16, 2021, 1:29 PM

Gaisrų prevencija – ne tik ugniagesių darbas

„Šią savaitę turėjome labai skaudžių nelaimių ir tai paskatino inicijuoti Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų, savivaldybių asociacijos ir PAGD susitikimą dėl bendros gaisrų prevencijos programos. Yra tikrai neatleistina tai, kad mes valstybėje neturime vieningo tarpinstitucinio plano, kuris padėtų užkirsti kelią gaisrams ir išgelbėti gyvybes.

Gaisrų prevencija nėra tik ugniagesių darbas, nes matome, kad nelaimių priežastys yra gerokai gilesnės. Matome problemas, susijusias su alkoholio vartojimu, socialinių įgūdžių stoka, žinių trūkumu. Bendram tikslui pasiekti reikalingas susitelkimas, problemų matymas ir aiškus algoritmas, kas už ką atsakingas“, – kalbėjo ministrė.

Pasak jos, vykdant tokių nelaimių prevenciją labai svarbus yra ir švietimo indėlis.

„Žinodami, kad egzistuoja autonominiai dūmų detektoriai, manytumėme, kad yra labai svarbu, kad socialiniai darbuotojai ar pedagogai autonominius dūmų detektorius padalintų tiek vaikams, tiek senoliams.

Kiekvienas vaikas, kuris gyvena sudėtingesnėje situacijoje, rizikos šeimoje, galėtų tokį detektorių pasidėti sau prie lovos ir galbūt tai jam išgelbėtų gyvybę “, – kalbėjo A.Bilotaitė.

„Aš pati inicijuosiu, kad VRM imtų koordinuoti tą bendradarbiavimą, nes mūsų valstybėje privalo atsirasti vieningas tarpinstitucijų planas. Mūsų tikslas yra nulis žuvusiųjų gaisruose, nes kiekvienas žuvęs žmogus yra netoleruotina. Mes turime padaryti viską, kad tokių skaudžių nelaimių išvengtumėme“, – pridūrė ministrė.

Nerimas kyla dėl senolių

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovas Saulius Greičius teigė, kad ne kiekvienas kilęs gaisras baigiasi žmogaus žūtimi, tačiau apie 40 procentų jų yra susiję su tuo, kad žmonės rūko lovoje arba sėdėdami minkštasuoliuose.

Kita pakankamai ženkli dalis žūčių susijusi su neatsargiu žmogaus elgesiu – pavyzdžiui, prie krosnies randami sukrauti drabužiai, kiti žmonių daiktai ar malkos.

„Tikrai ne visi žmonės turi saugius gyvenimo įgūdžius. Taip pat ne visi pastatš savininkai užtikrina, kad pastatai būtų su tvarkingomis krosnimis, elektros instaliacija“, – teigė S.Greičius.

A.Bilotaitė aiškino, kad daugiau nei pusė gyventojų dūmų detektorius namuose turi, tačiau tai dar nereiškia, kad jie išgelbėtų gyvybę.

„Šiandien turime apie 60 procentų namų, kuriuose yra dūmų detektoriai, bet apie 40 procentų jų dar neturi. Kita problema – ar ten, kur jie yra įdėti, visada yra patikrinama, ar jie neišmontuoti, ar ten yra įdėti elementai“, – kalbėjo ministrė A.Bilotaitė.

Pasak PAGD vadovo, žuvusiojo gaisruose portretas eilę metų yra panašus: tai kaimų, miestelių gyventojai, vyresnio amžiaus vyrai, dažniausiai turintys žalingų įpročių.

Atskira grupė, kuri kelia susirūpinimą – tai vyresnio amžiaus senoliai, kurie neturi žmonių, kurie jais pasirūpintų.

„Tiesiog žmonės prisitumia lovą prie pat krosnies, pamiršta uždaryti dureles, ir tokiomis sąlygomis patys negali savimi pasirūpinti“, – teigė PAGD vadovas.

S.Greičiaus teigimu, pandemijos laikotarpiu padaugėjo žuvusiųjų apleistuose pastatuose, vagonėliuose, individualiuose namuose.

„Tai turbūt susiję su tuo, kad žmonės mažiau judėjo. Tikėtina, kad tie žmonės, kurie gyvena neatsakingą gyvenimo būdą, artimieji nenori jų priimti į bendrą būstą, tai nakvoja kažkur atskirai.

Galime pastebėti, kad sumažėjo žuvusiųjų daugiabučiuose, bet irgi galima būtų paaiškinti, kad karantino metu žmonės dirba iš namų ir problemos greičiau pastebimos“, – aiškino S.Greičius.

Pasak PAGD vadovo, bendras gaisrų skaičius kasmet siekia apie 10 tūkstančių.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.