„Vienas iš pirmų klausimų, kurį aptarėme, buvo situacija Čekijoje. Vakar sužinojome, kad Čekija iš savo valstybės išsiuntė 18 diplomatų arba šnipų, dirbusių su diplomatine priedanga, Prahoje, Rusijos ambasadoje, nes dalis jų galėjo dalyvauti 2014 metais įvykdytame teroristiniame akte. Tiek aš, tiek ir daugelis kitų kolegų išreiškėme visišką paramą Čekijai. Iš esmės tai, ką jie pranešė, įrodo tai, ką mes esame sakę anksčiau, kad Rusija dar kartą parodo esanti valstybė, kuri remia terorizmą“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Landsbergis.
Ministras teigė taryboje pasiūlęs, kad į situaciją Čekijoje būtų solidariai pažiūrėta, kad būtų apsvarstyta, kaip būtų galima sumažinti ES valstybėse su diplomatine priedanga dirbančių Rusijos šnipų skaičių.
G. Landsbergis teigė, kad taryboje buvo aptarta ir situacija Rytų Ukrainoje. Ministras atkreipia dėmesį, kad Rusija ir toliau nerodo jokių indikacijų, kad norėtų deeskaluoti situaciją“, – sakė G. Landsbergis.
„Buvo aiškiai įvardinta ir pasakyta, kas yra atsakingas už padėtį už Ukrainos sienos. Tai yra Rusijos atsakomybė, jie pasirinko žvanginti ginklais, jie sutelkė kariuomenę. Ukrainos laikysena ir pozicija yra tikrai labai rami, telkianti ir tikrai verta pagarbos“, – teigė G. Landsbergis.
Ministras taip pat akcentavo, kad Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų taryba aptarė ir Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno sveikatos būklę.
„Mano kreipimasis į Europos kolegas yra, kad susirūpinimas labai svarbu ir aiški žinutė Rusijai yra taip pat svarbu, tačiau mes turime labai aiškiai pareikalauti, kad jam būtų leista susitikti su daktaru, kurio jis prašo. Ir kad jo sveikata būtų įvertinta objektyviai“, – sakė G. Landsbergis.
„Jeigu tai būtų nepadaryta, tuomet ES galėtų pasiūlyti, kad A. Navalnas galėtų pasirinkti sostinę ES, į kurią galėtų atvykti ir būtų išgydytas ir vėliau pasirinkti, ką daryti toliau“, – pridūrė ministras.
G. Landsbergis taip pat akcentavo, kad dabartiniai Rusijos veiksmai nėra ataka prieš Ukrainą ar kažkokią konkrečią valstybę. Ministro teigimu, tai yra Rusijos ataka prieš visas Vakarų valstybes.
„Aš savo kolegoms pasakiau, kad tai, ką mes matome Ukrainoje, Maskvoje, Čekijoje ir kituose miestuose, nėra ataka prieš vieną ar kitą valstybę. Tai nėra ataka prieš Ukrainą, tai yra ataka prieš mus visus, tai yra ataka prieš Vakarus, prieš tai, kuo mes tikime, prieš mūsų vertybes, įsitikinimus“, – sakė ministras.
„Labai svarbu, ką toliau darys Rusija, bet ne mažiau svarbu yra ir tai, ką darysime mes, nes dėl to priklausys ir mūsų pergalė arba pralaimėjimas“, – akcentavo jis.
Tikisi „mažiau naivumo“ dėl valstybių požiūrio į „Sputnik V“
Gabrielius Landsbergis sako, kad norėtų matyti mažiau naivumo, ES valstybėms svarstant, ar verta įsigyti rusiškų „Sputnik V“ vakcinų. Tačiau, konstatuoja ministras, ko gero, valstybių problemos apsirūpinant skiepais nustelbia geopolitinius klausimus, ir kontraktai su Rusija dėl kontraversiškai vertinamų vakcinų įsigijimo yra pasirašomi.
„Aš norėčiau pasakyti, kad žmonės yra dabar mažiau naivūs ir nebepirks „Sputnik“. Tačiau, deja, perskaičiau, kad Austrijos kolegos visgi ketina įsigyti „Sputnik“ vakciną“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Landsbergis. Konferencijos metu Lietuvos diplomatijos vadovas trumpai aptarė kiek anksčiau vykusį Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų nuotolinį susitikimą, kuriame buvo keltas vis agresyvėjančios Rusijos klausimas. G. Landsbergis, viena vertus, neslėpė, kad kai kurių ES valstybių sprendimai įsigyti Rusijoje gaminamų „Sputnik V“ skiepų jį stebina. Tačiau, kita vertus, politikas tvirtino manąs, kad tai, ko gero, lemia ne tiek pozityvus Kremliaus režimo ar Rusijos prezidento Vladimiro Putino vertinimas, kiek problemos, su kuriomis susiduria valstybės, apsirūpindamos skiepais.
„Mane stebina tokie sprendimai (įsigyti „Sputnik V“ – ELTA). Tiesą sakant, aš manau, kad tai yra lemta ne tiek geopolitinio pasirinkimo, ar (valstybių lyderiai – ELTA) yra už Rusijos politiką, ar prieš Rusiją ir tai, kaip jie vertina Putiną, bet dėl to, kiek viduje yra problemų dėl skiepijimo. Kiek esu susipažinęs, tai Austrija susiduria su tam tikrais iššūkiais dėl skiepijimo“, – teigė G. Landsbergis.
Austrijos valdžia susitarė dėl 1 mln. „Sputnik V“ vakcinos nuo COVID-19 ligos dozių pirkimo.