Jonavos meras akcentuoja, kad jo nuomone, tiesioginis merų rinkimų būdas yra tinkamas ir pasiteisinęs, bei leido susiformuoti gerai tradicijai. Todėl M. Sinkevičiaus teigimu, Konstituciniam Teismui nutarus, kad dabar galiojantis merų rinkimų būdas visgi prieštarauja Konstitucijai, LSDP sieks inicijuoti Konstitucijos keitimą.
Laikinojo LSDP pirmininko nuomone, pagrindinis konservatorių motyvas kreiptis į KT nebuvo noras išgirsti teisininkų išvadas ir padėti tašką dėl šio klausimo, o būtent siekis grąžinti senąją tvarką. Įtarumą dėl šios iniciatyvos Jonavos merui sustiprino ir tai, kad valdantieji Seime iniciavo rinkimų peržiūros darbo grupę, kuria neva siekia „žaidimo taisykles pritaikyti sau“.
„Aš jaučiu, kad nėra vienodo matymo, ir greičiausiai tie, kurie adresavo tą klausimą Konstituciniam Teismui, adresavo ne šiaip dėl teisės ir noro žinoti, o dėl noro grįžti atgal“,– Eltai kalbėjo M. Sinkevičius.
Jo įtarumo dėl valdančiųjų siekių nesumažina ir tai, kad tarp kreipimąsi pasirašiusių parlamentarų yra ir trys LSDP frakcijos nariai: frakcijos seniūnas Algirdas Sysas bei Julius Sabatauskas ir Dovilė Šakalienė. Jonavos meras sakė, kad parašus padėjo vos keli frakcijos nariai, ir jis nesiima vertinti, kokie buvo jo bendrapartiečių motyvai.
„Tie pasirašiusieji trys asmenys, jie, matyt, turi savo argumentaciją ir jų, matyt, pačių reiktų klausti, kokiais tikslais, ar žinojimo ar kitais, jie pasirašė. Kiek pamenu, pasirašiusiųjų yra per 40 ir ten tikrai yra marga politinė kompozicija norėjusių kreiptis į KT“,– teigė M. Sinkevičius, pabrėždamas, kad kreipimosi iniciatorius yra būtent TS–LKD narys, buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas.
„Iniciatorius yra konservatorių atstovas ir buvęs Kauno meras, kuriam savivaldos rinkimai nesusiklostė ir, matyt, tada atsirado interesas kreiptis į Konstitucinį Teismą“,– apie tikruosius konservatorių motyvus kreiptis į KT svarstė M. Sinkevičius.
LSDP frakcijos narys J. Sabatauskas: yra ne vienas konservatorių meras, išrinktas pagal dabartinę tvarką
Visgi ne visi socialdemokratų partijos nariai iniciatyvoje kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl tiesioginių merų rinkimų tvarkos įžvelgia TS-LKD norą susikurti jiems palankią rinkimų sistemą. Seimo LSDP frakcijos narys J. Sabatauskas teigia, kad ir pagal dabartinę tvarką yra išrenkama nemažai konservatorių merų, todėl daryti išvadą, kad senoji rinkimų tvarka jiems būtų kur kas palankesnė, jo nuomone, negalima.
„Yra ne vienas konservatorius, kuris yra meras. Pavyzdžiui, Kaišiadorių rajono, Šakių rajono. O ką jau kalbėti apie ilgaamžį , kaip aš juokiuosi, „nepaskandinamą“, Pasvalio merą, kuris yra meru nuo 1990 m. be jokių pertraukų“,– Eltai kalbėjo J. Sabatauskas. Socialdemokratas teigia, kad paties A. Kupčinsko noro grįžti prie senosios rinkimų tvarkos jis negali atmesti. Tačiau J. Sabatauskas pažymi, kad buvusiam Kauno merui net ir pralaimėjus merų rinkimus, galiausiai pavyko gauti parlamentaro mandatą.
„Asmeniškai dėl Kupčinsko aš negaliu ginčytis. 2015m. jis iš tiesų pralaimėjo tuos tiesioginius merų rinkimus, bet užtai jis pats paskui pakliuvo į Seimą. Kaip ten sakoma: nėra to blogo, kas neišeitų į gerą“,– juokavo socialdemokratas.
Jis atmetė ir laikinojo LSDP pirmininko samprotavimus, kad kreipimąsi pasirašę asmenys taip neva siekia sugrąžinti senąją rinkimų tvarką.
„Buvo daug užduota klausimų, tai aš dėl kitų motyvų pasirašiau“,– tvirtino J. Sabatauskas, pridurdamas, kad jis pats tiesioginių merų rinkimų tvarkoje nemato prieštaravimo.
ELTA primena, kad nutarimo išvadą dėl tiesioginių merų rinkimų bylos Konstitucinis Teismas turėtų paskelbti šį pirmadienį.
Dėl galimo tiesioginių merų rinkimų prieštaravimo pagrindiniam šalies įstatymui į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos Seimo nariai. Jų teigimu, kyla pagrįstų abejonių, ar mero ir savivaldybės tarybos narių skirtingas rinkimo būdas neprieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui, kuriame numatoma, kad įstatymams ir tarybos sprendimams įgyvendinti savivaldybės taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus.
Savivaldybių merai tiesiogiai buvo išrinkti du kartus. Iki 2015 metų, kai nuspręsta įvesti tiesioginius merų rinkimus, savivaldybių vadovus rinkdavo pačios tarybos.
