Išvada: tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai, reikės ją keisti Pasisakė G. Nausėda ir I. Šimonytė

Prieš šešerius metus Lietuvoje įvesti tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai, pirmadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).

KT: tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai.<br>M.Patašiaus asociatyvi nuotr.
KT: tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai.<br>M.Patašiaus asociatyvi nuotr.
Gitanas Nausėda.<br>M.Patašiaus nuotr.
Gitanas Nausėda.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė<br>V.Skaraičio nuotr.
Ingrida Šimonytė<br>V.Skaraičio nuotr.
Saulius Skvernelis.<br>T.Bauro nuotr.
Saulius Skvernelis.<br>T.Bauro nuotr.
Viktorija Čmilytė-Nielsen<br>V.Skaraičio nuotr.
Viktorija Čmilytė-Nielsen<br>V.Skaraičio nuotr.
Mindaugas Sinkevičius<br>V.Skaraičio nuotr.
Mindaugas Sinkevičius<br>V.Skaraičio nuotr.
KT: tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai.<br>P.Mantauto nuotr.
KT: tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai.<br>P.Mantauto nuotr.
KT: tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai.<br>M.Patašiaus nuotr.
KT: tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Apr 19, 2021, 1:11 PM, atnaujinta Apr 19, 2021, 2:50 PM

„Pažymėtina, kad teisės požiūriu tiesioginiai merų rinkimai, kai jį rinktų savivaldybės bendruomenė, yra įmanomi tik pakeitus Konstituciją“, – pareiškė teismas.

Šis KT nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, tai yra baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.

„Tai reiškia, kad 2019 metų (ir paskesniuose) rinkimuose išrinkti savivaldybių merai galės vykdyti savo pareigas iki savo kadencijos pabaigos. Tačiau 2023 metais tiesioginiai savivaldybių merų rinkimai bus įmanomi tik tuo atveju, jeigu iki tol bus padarytos atitinkamos Konstitucijos 119 straipsnio pataisos“, – pažymėjo teismas.

KT taip pat pabrėžė, kad nagrinėdamas šią bylą, jis nesprendė tiesioginių merų rinkimų tikslingumo klausimo.

Šio teismo pirmininko Dainiaus Žalimo teigimu, Konstitucinis Teismas nagrinėjo tik teisės klausimus.

„Tokio kaip mero Konstitucijoje nėra, yra savivaldybių tarybų nariai, jie renkami, o visi savivaldybių tarybų nariai yra lygūs. Akivaizdu, kad nustatytas keistas būdas, kada vienas iš savivaldybės tarybos narių padaromas jos vadovu ir renkamas atskirai nuo kitų. Jau tuo savaime pažeistas lygių savivaldybių tarybų narių teisių principas“, – žurnalistams sakė D. Žalimas.

„Kitas dalykas – jam suteikiami papildomi įgaliojimai. Nežinau, ką reiškia savivaldybės vadovas, tokio kaip savivaldybės vadovo Konstitucijoje irgi nėra. Konstitucijoje yra tik savivaldybių tarybos ir vykdomosios institucijos, kurios formuoja tos pačios tarybos“, – teigė jis.

Konstitucijoje, anot KT, yra įtvirtintas lygus ir vienodas mandatas visiems išrinktiems politikams, nepaisant to, kaip jie išrinkti, ir jokių išimčių nėra numatyta.

„Savivaldybių tarybų nariai negali būti nelygūs savo konstituciniu statusu“, – teigė D. Žalimas.

Anot jo, pagal Konstituciją, kiekvienas savivaldybės tarybos narys atstovauja visai atitinkamai teritorinei bendruomenei, visi jie yra lygūs, turi turėti vienodas galimybes dalyvauti tarybos darbe, vienodas teises būti išrinkti į pareigas savivaldybės taryboje, lygią balso teisę priimant savivaldybės tarybos sprendimus.

KT taip pat akcentavo, kad savivaldybių tarybų nariams negali būti suteikti vykdomųjų institucijų įgaliojimai.

„Dėl išskirtinio išrinkimo į pareigas būdo ir įstatymų suteiktų specifinių savarankiškų įgaliojimų meras, nors ir būdamas savivaldybės tarybos narys, kartu yra Konstitucijoje nenumatyta savivaldybės institucija, kuri nėra nei atstovaujamoji institucija (savivaldybės taryba), nei savivaldybės tarybos sprendimu sudaroma vykdomoji ar kitokia institucija“, – teigiama nutarime.

Anot jo, pagrindiniam šalies įstatymui prieštarauja ir įstatymuose įtvirtintas reikalavimas, kad į mero pareigas gali kandidatuoti tik Lietuvos pilietis, tuo metu kitiems tarybos nariams toks reikalavimas nekeliamas.

„Visiems savivaldybių tarybų nariams reikalavimai turi būti vienodi“, – pabrėžė KT pirmininkas.

KT teigimu, Konstitucija taip pat garantuoja demokratinį principą, jog vienasmenė valdžia turi būti ribojama. Anot teismo, įvedus tiesiogiai renkamą vienasmenę instituciją, pavyzdžiui mero, turėtų būti nustatyta, kiek kadencijų tas pats asmuo gali eiti tokias renkamas pareigas.

„Tai vienas iš kertinių demokratijos principų (...). Būtent kadencijų skaičiaus ribojimas asmenims, kurie eina vadinamąsias vienasmenes pareigas, pavyzdžiui, valstybės vadovo, būtinas siekiant išvengti valdžios koncentracijos to paties asmens rankose ilgą laiką“, – tvirtino D. Žalimas.

Merų kadencijų riboti nereikėtų tuo atveju, jei jį rinktų savivaldybių tarybos ir jis neturėtų vykdomosios valdžios funkcijų.

Šioje byloje paskelbta atskiroji teisėjos Danutės Jočienės nuomonė.

Ji pareiškė nesutinkanti, kad dėl dabartinio teisinio reguliavimo netobulumų reikėtų keisti Konstituciją, norint merus rinkti tiesiogiai. Pasak teisėjos, KT nurodytos spragos ir nukrypimai gali būti išspręsti pataisant įstatymus.

Dėl tiesioginių merų rinkimų į KT buvo kreipęsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, tačiau tarp pasirašiusiųjų buvo ir keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“.

Jie kėlė klausimą, ar buvo galima Lietuvoje įteisinti tiesioginius merų rinkimus nepakeitus Konstitucijos.

Seimo nariams kilo abejonių, ar skirtingas mero ir savivaldybės tarybos narių rinkimo būdas, išskirtinė ir plati tiesiogiai išrinkto mero kompetencija, iš dalies įsiterpianti į savivaldos vykdomosios institucijos kompetenciją, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai vienpakopei savivaldos sistemai.

Jų teigimu, Konstitucija nediferencijuoja tarybos narių, o atvirkščiai, – įtvirtina visiems vienodą teisinį reguliavimą.

Tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje įvesti 2015 metais. Savivaldybių merai jau du kartus rinkti tiesiogiai. Anksčiau merus rinkdavo savivaldybių tarybos.

G. Nausėda: esant reikalui, dėl merų rinkimų reikėtų galvoti apie Konstitucijos keitimą

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tiesioginiai merų rinkimai yra svarbūs vietos savivaldai ir stiprina instituciją, todėl esant reikalui ragina galvoti ir apie galimą Konstitucijos keitimą.

Prezidentas poziciją išsakė po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad dabartinė tiesioginių mero rinkimų tvarka prieštarauja pagrindiniam šalies teisės aktui.

„Gerovės valstybės vienas svarbiausių prioritetų yra pilietinės galios augimas. Prezidento nuomone tiesioginiai merų rinkimai stiprina mero institucijos svarbą vietos savivaldos raidos kontekste, didina savivaldos rinkimų aktyvumą, merų veiklos stabilumą. Prezidento nuomone, rinkimų tvarka, kai merus išrenka savivaldybės tarybos valdančioji dauguma, viso to neužtikrina“, – teigiama Prezidentūros išplatintame pranešime.

„Prezidentas nekvestionuoja Konstitucinio Teismo sprendimo, bet kviečia Seimo narius, politines partijas, savivaldybių atstovus ir bendruomenes diskutuoti ir aktyviai siūlyti sprendimus, kaip užtikrinti, kad Lietuvos piliečių tiesioginė įtaka regionų politikai ir regionų valdymui augtų, reikalui esant, svarstant net apie atitinkamų Konstitucijos pataisų priėmimo galimybę“, – tvirtina Prezidentūra.

Konstitucinis Teismas pirmadienį konstatavo, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai ir teisės požiūriu yra įmanomi tik pakeitus jos nuostatas. Nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, tai yra baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.

I. Šimonytė sako palaikanti tiesioginius meru rinkimus, kviečia ieškoti teisinio sprendimo

Konstituciniam Teismui išaiškinus, kad dabartinė tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijai, premjerė Ingrida Šimonytė sako palaikanti merų rinkimų tvarką ir kviečia ieškoti galimo teisinio sprendimo.

„Iš principo pačius tiesioginius merų rinkimus aš palaikau, bet jie neturėjo būti apibrėžti vienu sakiniu vietos savivaldos įstatyme. Kviečiu dėl merų rinkimų rasti tokį sprendimą, kuris atitiktų Konstituciją arba būtų joje įtvirtintas“, – komentare BNS teigė premjerė.

Anot jos, Seime yra suburta speciali darbo grupė, kuri „į šį klausimą gilinsis ir pasiūlys sprendimus“.

„Tad raginu visas politines jėgas susitelkti ir rimtai padirbėti bendram labui“, – sakė Vyriausybės vadovė.

Po KT sprendimo dėl merų rinkimų, reikės keisti Konstituciją – V. Čmilytė-Nielsen

Po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo, kad esama tiesioginių merų rinkimo tvarka prieštarauja Konstitucijai, reikės keisti Konstituciją, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Gerbiu KT priimtą sprendimą. Įvertinus pastarųjų metų patirtį, visuomenės palaikymą, jis reiškia, kad parlamente teks svarstyti Konstitucijos keitimą. Naikinti tiesioginių merų rinkimus būtų akivaizdus ėjimas prieš visuomenės valią“, – feisbuke pirmadienį rašė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji žada kviesti visas politines jėgas ir sutarti dėl šios pataisos ir sako, kad šis Konstitucinio Teismo sprendimas nebuvo netikėtas.

„Tačiau ar tai reiškia, kad pati tiesioginių merų rinkimų idėja yra klaidinga? Nemanau. O tai, kad toks žingsnis buvo reikalingas, mes matome iš visuomenės reakcijų į tiesioginius merų rinkimus – juos palaiko net 80 procentų žmonių, rinkimai ženkliai padidino žmonių aktyvumą. Taigi, visuomenės valia aiški – žmonėms reikia galimybės patiems rinkti savo rajono ar miesto vadovą“, – teigia Seimo pirmininkė.

M. Sinkevičius ragina tiesioginius merų rinkimus įtvirtinti Konstitucijoje

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius tiesioginius merų rinkimus ragina įtvirtinti Konstitucijoje.

Tokią poziciją jis išsakė pirmadienį Prezidentūroje vykusioje spaudos konferencijoje, dar prieš Konstituciniam Teismui paskelbiant, kad prieš šešerius metus Lietuvoje įvesti tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai.

„Tikėtina, kad toks jis bus (KT sprendimas – BNS). Manau, kad tai turės galimų neigiamų pasekmių. Jeigu bus grįžta į seną rinkimų sistemą, matyt, turėsim netvarias savivaldas su galbūt merų pasikeitimas per kadenciją, turint tris ar keturis skirtingus merus“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

„Politikų rankose galimybė de facto padaryti de jure – padaryti Konstitucijos pataisas, įteisinant tiesioginius merų rinkimus. Aš tikiuosi, kad tas bus padaryta“, – pridūrė jis.

Savivaldybių asociacijos prezidentas taip pat teigė manantis, kad jei bus grįžta prie senosios sistemos, dėl to gali nukentėti ir rinkimų į savivaldybių tarybas aktyvumas. Jis taip pat pabrėžė nematantis argumentų, kodėl tokie rinkimai būtų nepasiteisinę.

„Turiu lūkestį, kad visos partijos – ne tik valdančioji dauguma ar opozicija – sutars, kad mums reikia konstitucinio pokyčio“, – sakė Jonavos meras.

Konstitucinis Teismas pirmadienį konstatavo, kad tiesioginiai merų rinkimai teisės požiūriu „yra įmanomi tik pakeitus Konstituciją“.

Mato norą imtis rinkimų įstatymų peržiūros

M. Sinkevičius šiuo metu – ir Lietuvos socialdemokratų partijos laikinasis pirmininkas.

Jis vėliau pirmadienį išplatintame pranešime teigė, kad tiesioginiai mero rinkimai „užtikrina ir savivaldybių veiklos tęstinumą, politinį stabilumą“.

„Tiesiogiai išrinktas meras yra tos teritorijos lyderis, savivaldybės veidas“, – cituojamas M. Sinkevičius.

Pasak politiko, Konstitucinio Teismo sprendimas yra nekvestionuojamas ir jį reikia vykdyti, tačiau laikinasis socialdemokratų vadovas atkreipia dėmesį, kad šio klausimo nagrinėjimo pagrindiniai iniciatoriai – valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovai.

„Kreipimasis į KT, matyt, buvo sąmoningas konservatorių atstovų (o jų priekyje – buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas) noras, kad toks merų rinkimų būdas būtų panaikintas. Greičiausiai jų tikslas yra grįžti prie buvusios rinkimų tvarkos“, – sakė M. Sinkevičius.

Anot jo, vis daugiau „viešų ir neviešų ženklų, kad valdantieji konservatoriai siekia imtis visų Lietuvoje vykstančių rinkimų įstatymų peržiūros“.

„Valdantieji vis garsiau kalba apie tai, kad renkant Seimą reikia atsisakyti vienmandačių, parlamentą rinkti tik balsuojant už partijų sąrašus. Taip pat šalia keliamas klausimas, ar prezidentas Gitanas Nausėda ar premjerė Ingrida Šimonytė turėtų dalyvauti Europos Vadovų Tarybos posėdžiuose. Visas šis fonas, tokios diskusijos ir iniciatyvos pandemijos metu neramina – konservatoriai bando sutelkti vis daugiau galių savo rankose“, – teigė Jonavos meras.

Įteisinant tiesioginius merų rinkimus S. Skvernelis mato ir referendumo galimybę

Įteisinant tiesioginius merų rinkimus Seimo opozicijos lyderis, „valstiečių“ atstovas Saulius Skvernelis mato ir referendumo galimybę.

Taip jis kalbėjo po to, kai Konstitucinis Teismas pirmadienį paskelbė, kad prieš šešerius metus Lietuvoje įvesti tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai.

„Manau, kad reikės imtis sprendimų, kad tiesioginiai merų rinkimai liktų (...). Tai yra svarbus pasirinkimas, žmonės renka savo bendruomenės lyderį, jų nuomonė – svarbiausia“, – BNS pirmadienį sakė S. Skvernelis.

Anot jo, tą galima padaryti Seime priėmus Konstitucijos pataisas, tačiau tam gali prireikti ir referendumo.

„Gali būti taip, kad Seime nebus politinės valios iš valdančiųjų pusės paremti pataisas Konstitucijos, kurios įteisintų ir leistų rinkti merus tiesiogiai. Jei jie prieštarauja, o kadangi kreipėsi į Konstitucinį Teismą, tikėtina, kad prieštarauja, tai be referendumo kito kelio pakeisti Konstituciją nėra“, – teigė Seimo opozicijos lyderis.

Pasak S. Skvernelio, Seimas pirmąsias diskusijas dėl Konstitucijos pataisų galėtų pradėti dar pavasario sesijoje, o pirmą balsavimą surengti dar rudenį.

Jis taip pat pabrėžė, kad jei susitarimo pasiekti nepavys, opozicijoje esančios partijos galėtų ir pačios inicijuoti referendumą.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pirmadienį išplatintame pranešime pareiškė remsianti Konstitucijos pataisas, siekiant įteisinti tiesioginius merų rinkimus.

Pasak partijos pirmininko Ramūno Karbauskio, galimybė patiems rinkti merą didina pasitikėjimą vietos valdžia bei augina merų atsakomybė gyventojams.

„Merai puikiai supranta, kad nerasdami sutarimo su žmonėmis, nedėdami pastangų, jų kitą kartą tiesiog nebus, nepriklausomai nuo to, kokia partinė konjunktūra susiklostys savivaldybės taryboje. Tai skatina atsakingesnį merų elgesį, jų atskaitomybę visuomenei“, – teigė „valstiečių“ lyderis.

Anot jo, įteisinant merų rinkimus „Seimas pasirinko ne tą būdą – keitė tik Vietos savivaldos įstatymą, užuot daręs pakeitimus Konstitucijos tekste“.

Politiko teigimu, partija rengs ir teiks Seimui Konstitucijos pataisas.

„Žmonės ir šiandien vertina galimybę tiesiogiai rinkti merus. Dalyvaudami tiesioginiuose mero rinkimuose žmonės pajuto, kad jų balsas yra girdimas, kad jie, pasirinkdami merą su viena ar kita rinkimų programa, gali daryti įtaką konkretiems sprendimams jų gyvenamojoje vietovėje. Ši teisė žmonėms turėtų būti užtikrinta“, – teigė R. Karbauskis.

„Suprantu, kad konservatoriai, pradėję vykdyti rinkimų sistemos reformą, mielai atsikratytų tiesioginiais mero rinkimais, kurie, prisiminus jų patirtį Kaune, jiems nėra palankūs. Ženklus naikinti tiesioginius merų rinkimus stebime jau kurį laiką, tad neabejoju, kad konservatoriai bandys pasinaudoti šiuo Teismo sprendimu“, – pridūrė jis.

TS-LKD seniūnė: nutarimas dėl tiesioginių merų rinkimų – signalas politinėms jėgoms

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas dėl tiesioginių merų rinkimų – signalas politinėms jėgoms artimiausiu metu susitarti ir rasti bendrą sprendimą dėl efektyviausio savivaldos rinkimų modelio.

„Gerbiame KT sprendimą, todėl kviečiame visas politines jėgas rasti bendrą sprendimą dėl tiesioginių merų rinkimų, kuris neprieštarautų Konstitucijai. Noriu atkreipti dėmesį, kad TS-LKD frakcija tikrai neprieštarauja tiesioginiams merų rinkimams“, – BNS atsiųstame komentare teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Šiandien KT priimtas nutarimas rodo, kad merų ir savivaldybių tarybos narių galių balanso klausimas turi būti išspręstas“, – sakė ji.

Jos teigimu, Seime suburta rinkimų sistemų peržiūros darbo grupė turėtų pateikti siūlymus, kaip tinkamiausiai reglamentuoti tiesioginių merų rinkimų tvarką.

„Džiaugiamės, kad Seime šiuo metu yra suburta speciali darbo grupė, kuri į šį klausimą gilinsis ir pasiūlys sprendimus. Kviečiame visas politines jėgas susitelkti ir rasti Konstitucijai neprieštaraujantį sprendimą“, – teigė konservatorių frakcijos seniūnė.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.