Matematikos mokytoja ekspertė, doc. dr. Vilija Dabrišienė svarstė, kad jau kurį laiką silpnėja ne tik matematikos, bet ir kitų sričių žinios ir gebėjimai. Tai esą lemia kelios priežastys – viena vertus, šiuolaikiniai vaikai yra kur kas mažiau motyvuoti, tačiau ryškios problemos matomos ir pačioje švietimo sistemoje, kai mokymosi spragos yra paliekamos ir nuolat gilėjančios.
Ne tik moksleivių problema
„Ne tik matematikai – visi skundžiasi. Vaikai neskaito, vaikai nesupranta, vaikai nemąsto. Manau, kad tai lemia giluminės priežastys. Kai kurie mano, kad ši karta labai skiriasi nuo ankstesniųjų savo mąstymo ypatybėmis, kad reikia juos kažkaip kitaip mokyti. Net teorijų prigalvota – kaip mokyti Z kartą, kaip mokyti alfa kartą. Kiti tai neigia – sako, kad žmogaus biologija taip sparčiai nekinta.
Tiesiog geri laikai gimdo silpnus žmones, todėl vaikai yra išlepę, sotūs, viskuo aprūpinti. Jiems svetima praėjusių kartų motyvacija, kai sukandęs dantis kiekvienas labai daug dirbo, kad išgyventų, kad susikurtų šviesesnį rytojų“, – kalbėjo specialistė.
Tačiau, pasak jos, aiški yra ir švietimo sistemos yda – vaikams niekas nepadeda likviduoti spragų čia ir dabar, nėra efektyvių mechanizmų personalizuotam mokymuisi.
„Yra tik skambūs žodžiai, kurie nepajėgūs išspręsti problemos, todėl vis dažniau susiduriame su devyniolikos metų sulaukusiu jaunuoliu, gebančiu vairuoti mašiną, galinčiu kurti šeimą, bet visiškai nepajėgiu prisiimti atsakomybės už save ir savo mokymąsi“, – dėstė V.Dabrišienė.
Nors pernai valstybinio matematikos brandos egzamino neišlaikė maždaug kas trečias abiturientas, ekspertė tvirtino, jog nuotolinis mokymasis tam didelės įtakos padaryti dar negalėjo, o problemos susiformavo palaipsniui. Pasak jos, daliai moksleivių matematikos mokslas jau tampa tiesiog nebeįveikiamas.
„Akivaizdu, kad ne nuotolinis ugdymas pernai pakišo koją – matematinis mąstymas ir gebėjimas spręsti problemas nesusiformuoja per du mėnesius. Deja, net per dvejus paskutinius metus mokykloje nelabai ką bepadarysi. Žinių įgyti galima ir per trumpą laiką, tam tikrų tipinių uždavinių sprendimo būdų irgi išmokstama, bet mąstyti, deja, ne.
Tokiu atveju vos labiau „užriesta“ uždavinio sąlyga tampa nebesuprantama, nebeatpažįstama, ir tos skurdžios žinios bei sprendimo įgūdžiai nebepritaikomi. Taip, matematika – didžiulė problema mūsų moksleiviams. Visais laikais ji buvo laikoma vienu sunkiausių mokslų, tačiau dabar ji nebeįveikiama“, – portalui lrytas.lt aiškino V.Dabrišienė.
Pasak matematikos mokytojos ekspertės, didelė problema yra matematikos programa mokyklose, nes vaikai mokosi netolygiai, neugdomas ir matematinis mąstymas.
„Mokinys pasiekia 9-10 klasę praktiškai su pradinės mokyklos žiniomis, o tada per kelis metus turi išmokti viską. Ir ne žinios čia svarbiausia. Iki pat paauglystės neugdomas matematinis mąstymas, o juk matematika nėra tik taisyklių ir procedūrų rinkinys. Kai moksleiviui jau 15-16 metų ir jis dar neturi būtinų mąstymo įgūdžių, nemoka mokytis, galimybės tai pakeisti labai ribotos.
Labai prastai vertinčiau ir kai kuriuos labiausiai mokyklose paplitusius vadovėlius. Juose matematikos nėra, nesudaroma galimybė moksleiviui skaityti, pačiam analizuoti. Daugybė moksleivių su tais vadovėliais užaugo, tad rezultatą matome“, – kalbėjo V.Dabrišienė.
Ką dar galima padaryti iki egzamino?
Kritikos ekspertė negaili ir patiems pedagogams, kurie, susidūrę su nemotyvuotais moksleiviais, galiausiai palūžta ir nebeskatina vaikų mokytis.
„Nuolat girdžiu „nėra gabių vaikų“, „pas mus tik silpnieji“. Taip, žinau, labai sunku kažką padaryti, kai mokiniai neturi motyvacijos, kai yra iš prastos socialinės aplinkos. Bet žinau, kad, nors ir ne viską, bet labai daug padaryti galima. Reikia daug laiko, daug jėgų, bet galima. Entuziazmas, atsidavimas, pašaukimas visada duoda rezultatų“, – sakė doc. dr. V.Dabrišienė.
Pasak mokytojos ekspertės, neretai spaudimą dėl būsimų egzaminų rezultatų abiturientai patiria iš savo tėvų ar mokytojų, o tai juos gali paveikti dar stipriau. Tad ji ragina egzaminų laikotarpiu išlaikyti ramybę.
„Konsultacijos situacijos pataisyti jau nebegali – šiandien tą padaryti gali tik ramybė. Taip ir norisi kiekvienai feisbuke ar spaudoje klykiančiai tetai ar dėdei pasakyti – turėkite nors lašelį atsakomybės. Nuotolinis mokymas – rėkiame, leidžia kontaktinį mokymą – vėl rėkiame. Vaikai gal ir nežinotų, kad jie tokie nelaimingi, jei suaugusieji jiems kas dieną to primygtinai nekartotų.
Mamos, virkite vaikams skanius pietus, pasirūpinkite, kad jie pabūtų gryname ore, pamiegotų. O mokytojams linkėčiau mokyti, aiškinti, bet negąsdinti. Priminkite vaikams ir sau, kad gyvenimas nesibaigs, jei neišlaikysi egzamino. Gyvenimas pilnas visokiausių galimybių, o kai bus problema, tai ją ir spręsime.
Šiandien palinkėčiau visiems ramybės, nesvarbu kur – namuose ar mokykloje. Tai tikrai padės geriau išlaikyti visus egzaminus“, – portalui lrytas.lt sakė V.Dabrišienė.
Gerus mokytojus „pasiglemžia“ korepetitorių įmonės
Pasak mokytojos ekspertės, matematika visada buvo pakankamai elitinis mokslas ir domino tik nedaugelį vaikų, tačiau visuomenei matematiškai raštingi žmonės yra gyvybiškai svarbūs.
„Žmogui matematika atveria labai plačias galimybes, todėl nuomonę reikia keisti ir ją formuoti. Žinoma, svarbiausia yra entuziastingas mokytojas. Nėra nieko baisiau, kai pats mokytojas aiškina, jog „čia gyvenime jums neprireiks, čia per sunku“. Mokytojas, netikintis to, ką daro, svarba, turėtų pasitraukti ir eiti daryti to, kuo tiki.
Manau, kad čia labai padėtų ir visuomenės nuomonės formavimo priemonės. Visuomenė dabar mato tik dviejų tipų sėkmingus žmones – verslininkus ir šoumenus. Tai turi keistis“, – teigė doc. dr. V.Dabrišienė.
Ji kalbėjo, kad šiuo metu jau yra keičiamos matematikos programos, kuriami ir nauji vadovėliai, tačiau galimo proveržio teigė dar nematanti.
„Matematikos mokytojai sensta, o tai atneš labai daug naujų problemų. Tie skuboti mokytojų rengimo būdai, kurie siūlomi kaip galimybė padidinti mokytojų skaičių, prie gero neprives. Matematikos mokytojas turi mokėti matematiką – ne tik išspręsti uždavinius, bet giliai suprasti – kas, kaip ir kodėl. Matematikos mokytojas negali būti per metus „pagamintas“ iš lituanisto. Todėl, problemai gilėjant, reikėtų galvoti apie jos priežastis“, – aiškino docentė.
Ekspertė pridūrė, kad sparčiai besikuriančios korepetitorių platformos taip pat „pasiglemžia“ gerus specialistus sau, todėl būtina nedelsiant kelti ir matematikos mokytojų atlyginimo klausimą.
„Giluminė priežastis aiški – matematikos pamokos rinkos kaina ir pinigų suma, kurią už pamoką gauna matematikos mokytojas, mokykloje skiriasi maždaug 3-5 kartus. Kodėl jie turėtų dirbti su 30-ies mokinių klase, nemotyvuotais mokiniais, kai gali dirbti už daug didesnį atlyginimą vos su keliais vaikais?
Reikia galvoti apie paklausių specialybių mokytojų atlyginimo priartinimą prie rinkos kainos. Suprantu, kad tai, ko gero, sukels kitų mokytojų pasipiktinimą, bet visi žinome, kad iškreipta rinka atneša labai dideles problemas. Juk nenorime, kad matematikos mokykloje mokytų vieni nevykėliai, neturintys paklausos rinkoje?“, – kalbėjo V.Dabrišienė.
Valstybinis matematikos brandos egzaminas vyks birželio 18 dieną. Jį laikyti pasirinko 16 857 abiturientai.
