Tiesa, numatytos privilegijos šioms trims gyventojų grupėms kelia aistras tiek tarp valdančiųjų, tiek tarp opozicinių partijų. Sutarimo dėl Galimybių paso kol kas nėra ir Vyriausybėje. Tad, kaip atrodytų Galimybių pasas ir kokių pavojų įžvelgia Seimo nariai?
Kokias veiklas leistų?
Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės patarėjas Karolis Žemaitis trečiadienio Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje pristatė naujausią informaciją apie Galimybių pasą: svarstomas veiklų kryptis, Vyriausybėje kylančius klausimus.
A. Armonaitė sako, kad Galimybių pasas atvertų daugiau veiklų kelioms gyventojų grupėms
Anot K.Žemaičio, nacionalinis galimybių pasas būtų dokumentas, identifikuojantis, kad asmuo yra arba pasiskiepijęs, arba persirgęs ir turintis imunitetą, arba turintis neigiamą COVID-19 testo atsakymą. Tam būtų sukuriamas QR kodas, kurį reikėtų parodyti išmaniuoju telefonu arba atsispausdinti PDF formatu.
„Nacionalinis sertifikatas butų papildoma priemonė iki kol turėsime ES lygmeniu galiojantį „Žaliąjį pažymėjimą“. Svarbu akcentuoti, kad šie du mechanizmai nėra vienas kitam prieštaraujantys, bet vienas kitą papildantys, tam, kad dalį veiklų saugiai galėtume atverti dar iki europinio dokumento įsigaliojimo“, – posėdžio metu kalbėjo ministrės patarėjas.
K.Žemaitis pabrėžia, kad Galimybių pasas nėra Imuniteto pasas, kadangi šiuo atveju kalbama ir apie testavimo galimybę, o testavimas savaime nesukuria imuniteto.
Ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėjas teigė, kad šiuo metu Vyriausybėje nesutarta dėl tikslaus koronaviruso testų kompensavimo mechanizmo, testo galiojimo trukmės – 48 ar 72 valandas galiotų privilegijos po testo, nėra sutarimo ir dėl veiklų, kurias leistų Galimybių pasas.
Klausimas išlieka ir dėl to, ar Galimybių paso privilegijas gautų viena, ar abejomis vakcinos dozėmis pasiskiepiję asmenys.
„Šiuo metu vis dar reikalingi Vyriausybės sprendimai dėl tikslaus testavimo kompensavimo mechanizmo. Ekonomikos ministerija Vyriausybei pristatė koncepciją, kurioje nurodo, kad testavimas turėtų būti prieinamas ir apmokamas valstybės.
Taip pat turime susitarti dėl galutinės veiklų apimties, kuriomis bus galima naudotis su Galimybių pasu. Dar yra klausimas, po kiek skiepų galime žmogų įtraukti į Galimybių pasą – po vieno, ar po dviejų, kiek laiko pripažinti testą“, – dar svarstomus klausimus pristatė K.Žemaitis.
Anot jo, didžioji dalis veiklų artimiausiu metu bus prieinamos ir be Galimybių paso: prekyba, paslaugos, maitinimas lauke, sėdimi renginiai iki 150 žmonių.
„Šiuo atveju Galimybių pasas būtų nukreiptos į tas veiklas, kurios epidemiologiškai, tikėtina, būtų kurį laiką uždarytos, bet Galimybių pasas leistų atidaryti tas veiklas ir veikti saugiai.
Pirmiausiai tai yra maitinimo ir laisvalaikio paslaugos viduje, didesnės apimties negu 150 žmonių renginiai viduje ir lauke, įskaitant ir stovimus renginius, nes šiuo metu kalbame tik apie sėdimus renginius.
Sporto klubai, baseinai (baseinai šiuo metu prieinami tik neformaliojo švietimo vaikams ir tik nedidele apimtimi). Taip pat laisvalaikio veiklos viduje, neformaliojo švietimo veiklos“, – įvardijo ministrės patarėjas.
Taip pat būtų leidžiamos asmeninės šventės, jei dalyvauja daugiau negu du namų ūkiai – vestuvės ir kiti dideli organizuoti renginiai.
Pavojingas pasiūlymas
Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas portalui lrytas.lt teigė manantis, jog Galimybių pasas neturėtų būti įvestas kol nėra paskiepyta 40 proc. žmonių. Seimo narys pabrėžia, kad ir paskiepyti ar persirgę asmenys gali būti viruso nešiotojais, todėl Galimybių paso įvedimas artimiausiu metu būtų pavojingas epidemiologiniu požiūriu.
„Pirma reikalinga išankstinė sąlyga yra pakankamas paskiepytų asmenų skaičius. Ir ne aš tą skaičių esu sugalvojęs, kai kurie epidemiologai yra įvardiję, jog 40 proc. populiacijos turi būti paskiepyti, tiesa, nesukonkretinta, ar abiems skiepais, ar bent vienu skiepu.
Šiandien 21 proc. žmonių yra gavę vieną skiepą, 7,5 proc. yra gavę abu skiepus. Dar esame toli iki to 40 proc., ir, mano manymu, Galimybių paso įvedinėjimas šiandien visų pirma yra pavojingas epidemiologiškai, kada į rinką paleidžiame dalį žmonių. Čia galėtume ir diskriminacijos elementus įžvelgti“, – sakė E.Gentvilas.
Kitas pavojus, kurį įžvelgia liberalas, yra diskusijose keliama idėja, jog Galimybių pasui užtenka tik neigiamo koronaviruso testo. E.Gentvilas kelia klausimus, kas už tokius testus turėtų mokėti.
„Suprantu, kai kovojama su ligos plitimu, kai kovojama su mirtingumo didėjimu, taip, valdžia prisiėmė atsakomybę ir finansinius kaštus. Bet kai eina kalba ne apie visuotinę kovą su pandemija, bet apie žmogaus norą paūliavoti aludėje, ir vis tiek Lietuva už tai turi mokėti? Man atrodo, toje vietoje, būk malonus, pats susimokėk“, – įvertino parlamentaras.
E.Gentvilas pabrėžia, kad persirgę ar pasiskiepiję žmonės turi imunitetą patys, bet jie vis tiek gali tapti viruso pernešėjais: „Jis pats neužsikrės – rankomis pačiupinės rankeną, pačiupinės stiklinę ar prisilies prie stalo, ateis kitas žmogus ir užsikrės (...) Negalima atlaisvinti, kol yra labai daug neskiepytų žmonių“.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnės pavaduotoja Paulė Kuzmickienė lrytas.lt teigė, kad frakcija į Galimybių pasą žvelgia „saikingai optimistiškai“ – vertina tai kaip svarstytiną priemonę.
„Žinoma, norisi pabrėžti, kad geriausia pandemijos suvaldymo priemonė yra vakcina. Tačiau galbūt toks Galimybių pasas leistų kai kurioms veiklos vykti laisviau, užtikrinant žmonių saugumą ir sveikatą“, – kalbėjo P.Kuzmickeinė.
Vis dėlto, anot jos, svarbu pirmiausia atsakyti į diskriminacinio pobūdžio klausimus, taip pat į klausimus dėl koronaviruso testo įtraukimo į Galimybių pasą.
„Turime atsakyti į kai kuriuos klausimus, vadinamus diskriminacijos klausimus, ką galime pasakyti tiems žmonėms, kurie dar yra nepaskiepyti ir nėra susirgę, nes tikrai paisė karantino reikalavimų, saugojosi. Turi būti atsakymai, ir nenuviliantys atsakymai“, – kalbėjo P.Kuzmickienė.
„Vyriausybė jau kalba apie testų prieinamumą, platesnes galimybes, kad tai būtų galima padaryti prieinamesnėse vietose. Kitas dalykas – testų kaina. Tai yra spręstini dalykai“, – pridūrė parlamentarė.
Be to, konservatorės teigimu, svarbu galvoti apie tokį Galimybių pasą, kuris būtų ilgalaikiškesnis, įvertinant, kiek valstybei tai kainuoja, kokios būtų jo modifikavimo galimybės.
Opozicijos balsai išsiskyrė
Opozicinės socialdemokratų partijos atstovas Gintautas Paluckas lrytas.lt teigė, kad Galimybių pasas – diskriminacinis pasiūlymas, kuris skaldo visuomenę.
„Šiandien nebegali suprasti, kas yra geriau – ar tas, kuris saugojosi, saugojo kitus ir nepersirgo, ar tas, kuris lėbavo ir susirgo neatsakingai elgdamasis.
Nenoriu nieko kaltinti ir skaldyti visuomenės, todėl sakau, kad reikia atkurti paslaugų teikimą, prekių pardavimą visiems, ir atitinkamai taikyti saugos taisykles visiems, kaip padarėme su grožio industrija, kirpyklomis.
Dabar leisti nueiti į kiną tam, kam loterijos būdu pasisekė pasiskiepyti, nes skiepai vis dar yra ne visiems prieinami, yra tiesioginė diskriminacija“, – įsitikinęs G.Paluckas.
Anot socialdemokrato, diskriminacinio idėjos pobūdžio neišpręstų ir įtraukta koronaviruso testo galimybė, tačiau sukurtų apgaulingą saugumo jausmą.
„Su testais yra dar blogiau, nes tai kuria saugumo iliuziją. Ir skiepyti, ir testus padarę nėra 100 proc. saugūs, nes matome antrinius užsikrėtimus, matome tylųjį viruso nešiotoją. Be saugos priemonių, net ir paskiepyti ar po testo, negali gauti tų paslaugų ar lankytis įvairiose vietose – su Galimybių pasu kuriamas apgaulingas saugumo jausmas“, – įsitikinęs parlamentaras.
Seimo valstiečių frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė lrytas.lt teigė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlytą idėją vertinanti kaip vieną iš diskutuotinų galimybių.
„Galbūt tai kelia daug aistrų, nes iš dalies tam tikrų diskriminacinių dalykų įžvelgiama, iš kitos pusės, jeigu neturėsime tokių idėjų, jei net nepradėsime apie tai kalbėti, tai ir liksime taip įkalinti.
Kad tos diskusijos dėl jo kyla, aš tikrai sveikinu, manau, kad galime atrasti sutarimą dėl Galimybių paso nediskriminuojant dalies žmonių, ar kad jie bent taip nesijaustų“, – kalbėjo A.Norkienė.
Darbo partijos frakcijos atstovė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė lrytas.lt teigė mananti, kad svarstomas Galimybių pasas būtų privilegijuotų žmonių pasas, kuris suskaldytų visuomenę ir didintų socialinę atskirtį. „Šiuo metu Galimybių pasu Lietuvą suskirstysime į dvi dalis: į tuos, kurie gali veikti, ir tuos, kurie veikti negali“, – kalbėjo darbietė.
Anot jos, vakcinų kiekis Lietuvoje yra ribotas, masinė vakcinacija kol kas nevyksta. Be to, parlamentarės teigimu, Pasaulio Sveikatos organizacija (PSO) antradienį išleido rekomendacijas, kuriomis kviečia šalis neskirstyti žmonių pagal vakcinaciją.
„Darbietė“ pabrėžia, kad Lietuva dar net neatvėrė švietimo įstaigų, kadangi šiuo metu yra nepakankamos testavimo galimybės. Be to, anot jos, koronaviruso testai prieinami tik daliai visuomenės.
„Žinome, kiek kainuoja testavimas – tai yra tik privilegijuotų grupių reikalas“, – kalbėjo I. Kačinskaitė-Urbonienė.
„Leituvoje ir šiaip turime didelę socialinę nelygybę, tai dabar kursime dar ir kovidinę nelygybę, galimybių veikti nelygybę. Mums atrodo, kad tai yra neteisinga, ir toks žmonių rūšiavimas didins emocinę ir psichologinę įtampą šalyje, dar labiau suskaldys visuomenę“, – svarstė parlamentarė.
Gali turėti neigiamų pasekmių
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė lrytas.lt teigė, jog Galimybių paso idėja kelia nemažai klausimų, nes nėra iki galo apibrėžtos visos įgyvendinimo sąlygos ir jo galiojimo trukmė. Kontrolierė pabrėžia, kad vertinimas kol kas yra hipotetinis, kadangi su pačiu projekto dokumentu dar nebuvo galimybės susipažinti.
Be to, pagal Lygių galimybių įstatymą, lygių galimybių kontrolierius neturi teisinio pagrindo pradėti tyrimų dėl diskriminacijos, jei apribojimai yra įtvirtinti Vyriausybės nutarimu ar įstatymu. Tokiu atveju, dėl ribojimų atitikimo Konstitucijai, kurioje yra įtvirtintas ir draudimas diskriminuoti asmenis, turėtų pasisakyti Konstitucinis Teismas.
„Žvelgiant bendrai, nesudarius vienodų galimybių gauti vakciną ir įvedus vadinamąjį Galimybių pasą pasiskiepijusiems ar jau persirgusiems, nemaža dalis visuomenės grupių galėtų susidurti su diskriminacija. Pavyzdžiui, žmonės, kurie dėl savo amžiaus, profesijos bei sveikatos negali pasinaudoti galimybe skiepytis.
Taip pat tie, kurie nėra sirgę, bet dar nesulaukė savo eilės vakcinuotis. Mažiau palankioje padėtyje galėtų atsidurti tie, kurie dėl geografinių ar finansinių priežasčių negalėtų pasinaudoti testavimu. Šie žmonės tikrai atsidurtų mažiau palankioje padėtyje, nes priešingai nei pasą turintys, negautų tam tikrų paslaugų, nors jų poreikiai gali būti ir tokie patys“, – komentare teigė B.Sabatauskaitė.
Jeigu būtų priimtas sprendimas, jog už koronaviruso testą turėtų susimokėti pats gyventojas, ir tik tokiu atveju sulauktų Galimybių paso privilegijų, B.Sabatauskaitė pabrėžė, kad Lietuvos gyventojų pajamos skiriasi, bet dėl to neturėtų būti apribojamos jų galimybės dalyvauti viešajame gyvenime.
„Testas, kurį atlikus būtų sudarytos sąlygos naudotis paslaugomis, turėtų būti maksimaliai prieinamas tiek finansiškai (geriausiu atveju kompensuojamas valstybės), tiek fiziškai (jį būtų galima įsigyti kuo paprasčiau, pavyzdžiui, vaistinėse). COVID-19 virusas aukų nesirenka pagal jų pajamas, todėl ir valdžios institucijos neturėtų rūšiuoti gyventojų galimybių pagal turimus ar neturimus pinigus“, – aiškino kontrolierė.
Kontrolierė akcentuoja, kad privilegijų ar lengvatų teikimas, o tuo pačiu kitų asmenų teisių ribojimas, demokratinėje visuomenėje turi atlikti tam tikrą testą. T. y. bet kokie ribojimai turi būti teisėti (įtvirtinti įstatymu), taip pat, būtini ir proporcingi siekiamam teisėtam tikslui.
„Bet koks visuomenės diferencijavimas šiuo nelengvu metu gali turėti neigiamų pasekmių žmonių psichikos sveikatai, emociniam klimatui visuomenėje bei galimai paskatinti susipriešinimą“, – įvertino kontrolierė.
Braška per siūles
Tuo metu pats sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ teigė abejojantis, ar Galimybių pasas galėtų įsigalioti dar neprasidėjus masinei vakcinacijai.
„Diskutuotina vieta. Tose šalyse, kuriose matome daugiausiai pokyčių link imuniteto sertifikato ar paso, jo veikimo laukas yra efektyvus tada, kai yra vakcinuota kritinė masė žmonių. Būkime teisingi – realiai tik pilna vakcinavimo schema, t.y. du skiepus turintys žmonės atitinka tą tikrąjį rizikos sumažinimą, ir persirgusieji. Tokių Lietuvoje neturime tiek daug, lyginant su kitomis valstybėmis“, – pabrėžė A.Dulkys.
Ministras teigė Galimybių pase matantis tam tikrą etikos problemą. Be to, anot ministro, šiuo metu vakcinuotos vyriausio amžiaus gyventojų grupės, kurioms numatytos privilegijos galimai nėra tokios aktualios, kaip jaunesniems šalies gyventojams. Taip pat testavimo sistema jau dabar „braška per siūles“.
Susiję straipsniai
Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad Galimybių paso idėjos įgyvendinimas priklausys nuo to, ar savivaldybėms bei atsakingoms ministerijoms pavyks sugalvoti ir sutarti, kaip būtų galima praplėsti testavimą – kol kas premjerė teigė testavimo apimčių didinimui galimybių nematanti.
Trečiadienį I.Šimonytė kalbėjo, kad šiuo metu esminis klausimas diegiant imuniteto pasą šalyje yra testavimo apimčių užtikrinimas – finansavimo klausimas yra paskesnis. „Testavimo galimybės nėra beribės – ar reikėtų plėsti galimybes įtraukiant vaistininkus, ar kokiais kitais būdais tas pajėgas plėsti, liko institucijoms apsispręsti ir pateikti pasiūlymus“, – kalbėjo I.Šimonytė.