Po Konstitucinio teismo sprendimo žemaičiai karpo sparnus merams: kadencijos galo gali ir nesulaukti

Konstituciniam teismui paskelbus, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai, kilo politinis šurmulys. Tiesa, ir iki šiol kai kuriose savivaldybėse buvo sumaišties – merai nesutaria su taryba.

 Žemaitijos vėliava.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
 Žemaitijos vėliava.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Klaipėdos rajono mero B.Markausko bendražygių vis mažėja.<br>E.Kazlaučiūnaitės nuotr.
Klaipėdos rajono mero B.Markausko bendražygių vis mažėja.<br>E.Kazlaučiūnaitės nuotr.
Plungės rajono merui A.Klišoniui oponentai jau grasina apkalta.
Plungės rajono merui A.Klišoniui oponentai jau grasina apkalta.
Kretingos meras A.Kalnius pradėjo bylinėtis su savivaldybės taryba.
Kretingos meras A.Kalnius pradėjo bylinėtis su savivaldybės taryba.
 Žemaitijos vėliava.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Žemaitijos vėliava.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Žemaitijos vėliava.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Žemaitijos vėliava.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Apr 26, 2021, 8:40 AM

Artimiausiu metu likti opozicijoje gresia ir Klaipėdos rajono merui valstiečių atstovui Broniui Markauskui.

Iki šiol su mero politiniais bendražygiais bei frakcija „Bendra“ dirbę liberalai ir konservatoriai praėjusią savaitę su abiejų socialdemokratų atstovais pasirašė naujos koalicinės daugumos sutartį.

Kaip pagrindinę skyrybų priežastį politikai nurodo vis didėjusį B.Markausko norą priimti vienasmenius sprendimus nebekreipiant dėmesio į koalicijos partnerių nuomonę.

Savivaldybės vadovybės pasitarimuose įtaką turi net du mero patarėjai, kurie, nepasiekus bendro sutarimo, balsuoja kartu su visais.

Sulaužyti susitarimai?

„Kadencijos pradžioje sudarydami koaliciją buvome sutarę, kad vienodą balsą visos frakcijos turės nepaisant jų dydžio. Kurį laiką taip ir buvo, tačiau vėliau liberalų ir konservatorių buvo klausomasi vis mažiau.

Meras ypač pradėjo dominuoti, kai nepasitarę su mumis valstiečiai į koaliciją įtraukė du opozicijos atstovus, taip savo frakciją padidindami iki 8 narių“, – kalbėjo penkis atstovus taryboje turinčios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų skyriaus pirmininkė Rasa Petrauskienė.

Planus užblokavo patarėja

Klaipėdos rajono valdančiojoje koalicijoje trintis dar labiau padidėjo po pernykščių rinkimų į Seimą, kai vienmandatėje apygardoje valstiečiams atstovaujantis savivaldybės administracijos direktorius Artūras Bogdanovas pirmajame ture gavo mažiau gyventojų balsų nei jo pavaduotojai liberalas Justas Ruškys ir R.Petrauskienė.

Pastaroji, antrajame ture susirėmusi su Petru Gražuliu, bet pralaimėjusi, pasigedo koalicijos partnerių valstiečių palaikymo.

Augant nesutarimams liberalus ir konservatorius pasiekė signalai, kad valdančiojoje daugumoje juos žadama pakeisti socialdemokratais.

Tačiau pastarieji nusprendė į koalicinę daugumą jungtis be mero, valstiečių ir frakcijos „Bendra“.

Pagal naujos daugumos susitarimą socialdemokratams atitenka vicemero ir administracijos direktoriaus pavaduotojo postai. Valstiečiai neturėtų ir administracijos direktoriaus, kuriuo taptų dabartinis jo pavaduotojas liberalas.

Tačiau naujosios daugumos planus netikėtai užblokavo tarybos sprendimų projektų aptarime dalyvaujanti mero patarėja, kuri neva dėl parengtų dokumentų trūkumų nutraukė interpeliacijų derinimo procedūrą.

Manoma, kad tokiu būdu siekiama šių klausimų neįtraukti į kitą savaitę vyksiančio tarybos posėdžio darbotvarkę, kad meras turėtų daugiau laiko bandymams pervilioti socialdemokratus.

Tarybą apskundė teismui

Su savivaldybės taryba kariauja ir nuo šių metų pradžios mažumoje dirbantis Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.

Kaip ir kaimyniniame rajone, merą ir jo atstovaujamą rinkimų komitetą buvę koalicijos partneriai konservatoriai iškeitė į socialdemokratus.

A.Kalniui taip pat buvo priekaištaujama, kad kai kada jis ignoruodavo koalicijos partnerius ir mėgino vienasmeniškai vadovauti rajonui.

Naujoji dauguma pirmiausia apkarpė mero politinio pasitikėjimo darbuotojų etatus ir jam paliko vieną patarėją.

Nors ir pasirašęs tokį tarybos sprendimą, vėliau A.Kalnius jį apskundė teismui. Lietuvoje tai pirmas kartas, kai meras į teismą paduoda jo vadovaujamą tarybą ir ginčija paties pasirašytą tarybos sprendimą.

Rajono vadovo manymu, sprendimą dėl politinio pasitikėjimo etatų tarybai gali teikti meras, o ne eilinis tarybos narys. Anot A.Kalniaus, šitaip jis siekia teismo išaiškinimo dėl mero galių.

Rajono savivaldybės politikus pribloškė ir praėjusį penktadienį priimta teismo nutartis praėjus daugiau nei pusantro mėnesio po dviejų patarėjų atleidimo laikinai sustabdyti etatus sumažinusio tarybos sprendimo galiojimą.

Tai reikštų, kad išeitines pašalpas gavusius tarnautojus vėl būtų galima priimti į darbą, tačiau jei teismas mero skundą atmestų, politinio pasitikėjimo valdininkai būtų atleidžiami antrą kartą.

Mėgina atleisti iš pareigų

Tuo metu Plungės rajone nuo pat rinkimų mažumoje dirbantis meras liberalas Audrius Klišonis savo poste gali net nebesulaukti kadencijos pabaigos.

Apkaltos procedūrą pradėjusi taryba jau rengia kreipimąsi į teismą, kurio bus prašoma patvirtinti, kad savivaldybės meras sulaužė priesaiką. A.Klišonis kaltinamas keletą kartų apgaudinėjęs tarybą ir naudojęs suklastotus dokumentus.

Dėl pareiškimų socialiniuose tinkluose pernai rugsėjo pabaigoje tarybos nariai A.Klišonį įpareigojo pradėti tarnybinį patikrinimą mero partiečio Sporto ir reakreacijos centro direktoriaus atžvilgiu.

Rajono politikams meras daug kartų pasakojo apie komisijos atliekamą darbą, esą rašomas ir vertinamas išvadas. Tik raštiškai pareikalavus A.Klišonis gruodžio 11 dieną informavo apie neva spalio 14 dieną pasirašytas patikrinimo išvadas.

Iš tiesų komisija jokių išvadų nebuvo pateikusi, o kai kurie jos nariai net nežinojo buvę į ją įtraukti. Kad centro direktoriaus veiksmai žalos įstaigai nepadarė, nutarė su juo pasikalbėjęs pats A.Klišonis.

Negana to, paaiškėjo, kad iš tiesų raštai į dokumentų valdymo sistemą buvo įkelti ne spalį, o gruodį, žurnale buvo ištaisyta mero ir centro direktoriaus susitikimo protokolo data.

Aiškindamasis tarybos sudarytai komisijai pats A.Klišonis savo kaltę neigė, bet to pagrįsti negalėjo.

Dabartinę kadenciją leista baigti

Šią savaitę Konstitucinis teismas (KT) paskelbė, kad prieš šešerius metus Lietuvoje įvesti tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai.

Šis KT nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, tai yra baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.

KT pabrėžė, kad 2023 metais tiesioginiai savivaldybių merų rinkimai bus įmanomi tik tuo atveju, jeigu iki tol bus padarytos atitinkamos Konstitucijos 119 straipsnio pataisos.

„Tokio kaip mero Konstitucijoje nėra, yra savivaldybių tarybų nariai, jie renkami, o visi savivaldybių tarybų nariai yra lygūs. Akivaizdu, kad nustatytas keistas būdas, kada vienas iš savivaldybės tarybos narių padaromas jos vadovu ir renkamas atskirai nuo kitų. Jau tuo savaime pažeistas lygių savivaldybių tarybų narių teisių principas“, – aiškino KT pirmininkas D.Žalimas.

Tačiau atskirąją nuomonę paskelbusi KT teisėja D.Jočienė pareiškė nesutinkanti, kad dėl dabartinio teisinio reguliavimo netobulumų reikėtų keisti Konstituciją norint merus rinkti tiesiogiai – užtektų ir pataisyti įstatymus.

Dėl tiesioginių merų rinkimų į KT buvo kreipęsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia konservatoriai, tarp pasirašiusiųjų kreipimąsi buvo ir keli liberalai, „darbiečiai“, tuomečiai „tvarkiečiai“.

Po KT nutarimo dauguma įvairioms partijoms (tiek valdančiosioms, tiek opozicinėms) atstovaujančių politikų pareiškė, kad tiesioginių mero rinkimų atsisakymas būtų žingsnis atgal.

Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen pareiškė sieksianti, kad dėl Konstitucijos pataisų, kurios leistų įteisinti tiesioginius merų rinkimus, parlamentas balsuotų jau birželio mėnesį. Liberalų sąjūdžio lyderė tikisi, kad pavyks rasti sutarimą ne tik su partneriais koalicijoje, bet ir su opozicijos atstovais.

Seimo statutas numato, kad balsuojant dėl Konstitucijos pataisų reikalingi 94 parlamentarų balsai, priėmimo metu parlamente balsuojama du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.