Apklausa: žmonės apie Seimo ir prezidento rinkimus turi kitokią nuomonę nei valdžia

Konservatorių užsidegimas imtis radikalios rinkimų sistemos pertvarkos ir tarp politikų dėl to užkaitusios diskusijos visiškai neturi žmonių palaikymo. Tai rodo visuomenės nuomonės apklausa.

Gitanas Nausėda<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gitanas Nausėda<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Konservatorių užsidegimas imtis radikalios rinkimų sistemos pertvarkos ir tarp politikų dėl to užkaitusios diskusijos visiškai neturi žmonių palaikymo.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Konservatorių užsidegimas imtis radikalios rinkimų sistemos pertvarkos ir tarp politikų dėl to užkaitusios diskusijos visiškai neturi žmonių palaikymo.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Konservatorių užsidegimas imtis radikalios rinkimų sistemos pertvarkos ir tarp politikų dėl to užkaitusios diskusijos visiškai neturi žmonių palaikymo.<br>T.Bauro nuotr.
Konservatorių užsidegimas imtis radikalios rinkimų sistemos pertvarkos ir tarp politikų dėl to užkaitusios diskusijos visiškai neturi žmonių palaikymo.<br>T.Bauro nuotr.
Konservatorių užsidegimas imtis radikalios rinkimų sistemos pertvarkos ir tarp politikų dėl to užkaitusios diskusijos visiškai neturi žmonių palaikymo.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Konservatorių užsidegimas imtis radikalios rinkimų sistemos pertvarkos ir tarp politikų dėl to užkaitusios diskusijos visiškai neturi žmonių palaikymo.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Konservatorių užsidegimas imtis radikalios rinkimų sistemos pertvarkos ir tarp politikų dėl to užkaitusios diskusijos visiškai neturi žmonių palaikymo.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Konservatorių užsidegimas imtis radikalios rinkimų sistemos pertvarkos ir tarp politikų dėl to užkaitusios diskusijos visiškai neturi žmonių palaikymo.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gabrielis Landsbergis, Gitanas Nausėda<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gabrielis Landsbergis, Gitanas Nausėda<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Apr 27, 2021, 3:33 PM, atnaujinta Apr 27, 2021, 8:37 PM

Prezidento kanceliarijos užsakymu bendrovė „Vilmorus“ netrukus po Velykų paklausė šalies gyventojų, kokiu būdu šalyje turėtų būti renkami merai: tiesiogiai ar savivaldybių tarybose?

Kaip matyti iš apklausos rezultatų, kuriuos gavo ir naujienų portalas lrytas.lt, daugumai šalies gyventojų toks klausimas net nekyla. Atsakymo į jį neturi tik 5,8 proc. apklausos dalyvių.

Tuo metu absoliuti dauguma į šį klausimą turi labai aiškų atsakymą: tiesioginiams merų rinkimams pritaria 89,5 proc. gyventojų ir tik 4,7 proc. jų mano, kad merai galėtų būti renkami savivaldybių tarybose.

Tarybų nariai merą rinkdavo iki 2015 metų ir šis procesas nebūdavęs itin sklandus. Pakeitus įstatymus, miestų vadovus imta rinkti tiesiogiai, bet Konstitucinis teismas praėjusią savaitę nusprendė, kad tai prieštarauja šalies Konstitucijai.

Po šio teismo sprendimo politikai suskubo patikinti esą atsisakyti tiesioginių merų rinkimų neplanuojama ir siekiama pakeisti Konstituciją, bet jau dabar yra nemažai abejonių, ar politikams pavyks susitarti.

Pavyzdžiui, Seime jau prasidėjo ginčai, ar nereikėtų riboti tiesiogiai išrinktų merų kadencijų skaičiaus, kiek jų galėtų būti ir kas tai turėtų reglamentuoti – Konstitucija ar kiti įstatymai.

Tuo pat metu Seimo valdybos kovo viduryje sudaryta darbo grupė užsimojo peržiūrėti visą Lietuvos rinkimų sistemą. Ši darbą planuojama užbaigti iki Seimo rudens sesijos.

Tačiau gyventojų apklausa rodo, kad politikai vargsta be reikalo.

Dauguma jų nėra linkę pritarti ir kitiems šiuo metu Seime garsiai ar tyliai aptariamiems rinkimų sistemos pokyčiams. Priešingai, dauguma jų turi kitokią nuomonę nei apie galimus pokyčius kalbantys politikai.

Paklausti, kaip turėtų būti renkami Seimo nariai, 27,4 proc. apklausos dalyvių atsakė, jog turėtų išlikti dabartinė mišri Seimo rinkimų sistema, kai pusė parlamentarų išrenkami tiesiogiai, o pusė – pagal partijų sąrašus.

Tačiau net 64,1 proc. apklaustųjų norėtų, kad visi Seimo nariai būtų renkami tiesiogiai.

Tuo metu už tai, kad Seimas būtų renkamas tik pagal partijų sudaromus sąrašus pasisako 2 proc. žmonių, 6,5 proc. apklaustųjų neturi nuomonės, kaip geriau.

Diskusijas apie rinkimų sistemos pertvarką pradėjęs ir Seimo valdybos sudarytai darbo grupei vadovaujantis konservatorius Andrius Vyšniauskas anksčiau abejojo, ar dabartinis mišrus Seimo rinkimų modelis atitinka visuomenės lūkesčius.

Valdančiosios daugumos atstovas prieš keletą mėnesių aiškino, kad esą jau laikas kalbėti apie perėjimą prie didesnio proporcinio atstovavimo, nes nuolat kintant rinkėjų skaičiui prieš kiekvienus  rinkimus reikia perbraižyti vienmandačių rinkimų apygardų ribas.

Be to, anot A.Vyšniausko, kai kurios jų esą tampa nelogiškos – regionų atstovavimas Seime menksta, o Vilniaus – didėja.

Konservatorius net užsiminė, kad galbūt reikėtų svarstyti anksčiau Socialdemokratų darbo partijos atstovo Juozo Bernatonio siūlytą idėją Seimo narius rinkti regionų principu sudarytose daugiamandatėse apygardose.

Negana to, valdančiosios daugumos atstovas pakurstė aistras prabilęs ir apie tai, jog reikėtų panagrinėti, ar dabar vykstantys tiesioginiai prezidento rinkimai atitinka jo įgaliojimus.

Bet į tokias kai kurių valdančiųjų galvoje kilusias idėjas žmonės atkirto dar griežčiau.

Net 95,4 proc. bendrovės „Vilmorus“ atliktos apklausos dalyvių mano, jog šalies vadovas ir toliau turėtų būti renkamas kaip yra dabar - tiesiogiai.

Už tai, kad prezidentas Lietuvoje galėtų būti išrinktas Seime pasisako tik 1,7 proc. apklaustųjų, o 2,9 proc. neturi nuomonės.

Tiesa, nuo svarstymų apie galimas prezidento rinkimų naujoves jau traukiasi irpats A.Vyšniauskas. Konservatorius jau tikina, kad apie prezidento rinkimų atsisakymą nekalbama.

Politikas pastaruoju metu taip pat aiškina, kad jo vadovaujama darbo grupė Seime esą buvo suburta ne tam, jog stačia galva nertų į esamos sistemos pakeitimą. „Mūsų tikslas yra sistemos tobulinimas, o ne revoliucingas jos keitimas“, – tikina A.Vyšniauskas.

Bet konservatorius mano, kad Seimo kadencijos pradžia yra tinkamas laikas diskusijoms apie rinkimus reglamentuojančių įstatymų tobulinimą, juolab, kad Seime yra pateikta nemažai įvairių pataisų.

Antai socialdemokratai siūlo koreguoti partijų finansavimą, Lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga - mažinti rinkimų barjerą.

Valdančiajai koalicijai priklausančio Liberalų sąjūdžio atstovai įsitikinę, kad savivaldos rinkimuose partijos ir vadinamieji rinkimų komitetai turėtų turėti vienodas teises.

Bet Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime vadovas Eugenijus Gentvilas, priešingai nei A.Vyšniauskas, portalui tvirtino, jog valdančiojoje koalicijoje rinkimų sistemos peržiūra nebuvo aptarta. „Valdančioje koalicijoje buvo pritarta tik darbo grupės sudarymui. Į ją mūsų atstovas nuėjo su baltu popieriaus lapu“, – sakė E.Gentvilas.

Pats jis mano, kad „šventų karvių nėra“ ir galima būtų peržiūrėti viską, tačiau bent kol kas liberalas nemato poreikio radikaliai keisti rinkimų sistemą, ypač prezidento rinkimų tvarką.

Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis portalui lrytas.lt priminė, kad diskusijos rinkimų klausimais vienu ar kitu mastu kyla nuolat: „Galime prisiminti ir rinkimų slenksčio mažinimo iniciatyvą, kurią prezidentas vetavo, taip pat ir kitus bandymus. Bet šįkart į klausimą nutarta pažvelgti kardinaliai“.

Anot patarėjo, sunku pasakyti, kiek pandemijos fone tokios diskusijos yra savalaikės ar perspektyvios. „Tačiau bet kokiu atveju, galvodamos apie esminius rinkimų sistemos keitimus, partijos turėtų atsižvelgti į visuomenės nuomonę ir lūkesčius, nes šiuo atveju kalbame apie visų piliečių teisę dalyvauti valstybės valdyme“, – sakė P.Mačiulis.

Pasak gyventojų apklausą dėl rinkimų inicijavusios Prezidentūros atstovo, apklausos rezultatai rodo, kad Lietuvos piliečiai nori jame dalyvauti aktyviai ir pasisako už tiesioginius rinkimus įvairiose valdymo lygiuose – nuo savivaldos iki valstybės vadovo. „Seime atstovaujamos partijos, kuruos ėmėsi rinkimų sistemos peržiūros, turėtų į tai atsižvelgti“, – įsitikinęs P.Mačiulis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.