Tiesioginiai merų rinkimai pakibo ant plauko: kol partijos deklaruoja palaikymą, užsimenama apie žaidimus

Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, jog tiesioginiai merų rinkimai prieštaurauja Konstitucijai, politinės partijos demonstruoja vienybę ir sako, kad yra už tiesioginio žmonių pasirinkimo išsaugojimą priimant Konstitucijos pataisas.

Mindaugas Sinkevičius.<br>T.Bauro nuotr.
Mindaugas Sinkevičius.<br>T.Bauro nuotr.
Živilė Pinskuvienė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Živilė Pinskuvienė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Andrius Kupčinskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Andrius Kupčinskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Andrius Kupčinskas<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Andrius Kupčinskas<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Živilė Pinskuvienė.<br>T.Bauro nuotr.
Živilė Pinskuvienė.<br>T.Bauro nuotr.
Mindaugas Sinkevičius.<br>V.Skaraičio nuotr.
Mindaugas Sinkevičius.<br>V.Skaraičio nuotr.
Mindaugas Sinkevičius.<br>V.Skaraičio nuotr.
Mindaugas Sinkevičius.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Apr 27, 2021, 12:02 PM, atnaujinta Apr 27, 2021, 12:02 PM

Tačiau dalis parlamentarų nuogąstauja, kad priimti Konstitucijos pataisų nepavyks, jeigu valdantieji imsis tam tikrų žaidimų – pavyzdžiui, teikiant nepatrauklų pasiūlymą, ir taip nesulaukiant konstitucinės daugumos palaikymo.

Sulaukdavo grasinimų

Jau antrą kadenciją 60 savivaldybių merai dirba išrinkti tiesiogiai savo rinkėjų. 2014 metų vasarą Seimas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis įteisino tiesioginius mero rinkimus. Tačiau praėjusią savaitę paaiškėjo, kad teisinis reguliavimas, susijęs su tiesioginiais mero rinkimais, prieštarauja Konstitucijai.

KT sprendimas reiškia tai, kad jei Seimas nepriims reikalingų Konstitucijos pataisų, būsimus savivaldybių merus 2023 metais vėl rinks ne gyventojai, o jų išrinktos tarybos.

Tokiam grįžimui nepritaria nei merai, nei Seimo nariai. Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius svarstė, kad grįžimas atgal turėtų neigiamų pasekmių.

„Matyt turėsime vėl netvarias savivaldas su merų pasikeitimais per kadenciją tris ar keturis kartus. Galėtume matyti ir kritusį rinkėjų susidomėjimą tokiais rinkimais“, – kalbėjo M.Sinkevičius.

Seimo mišrios frakcijos narys Domas Griškevičius taip pat teigė nenorintis grįžti į tuos laikus, kada tarybos rinko merus.

„Mačiau, kokį spaudimą patiria meras kiekvieno posėdžio metu, ir kaip jam nuolat grasinama, kad jis bus patrauktas kito posėdžio metu, jeigu nesielgs vienaip ar kitaip.

Įdomus faktas, kad tie žmonės, kurie tai darė, įvedus tiesioginius mero rinkimus iš esmės nebedalyvavo vietos savivaldos rinkimuose apskritai, nes suprato, kad veikimo pilkasis laukas iš esmės yra pašalintas“, – kalbėjo D.Griškevičius.

Palankesnė sistema?

Dėl mero rinkimų teisinio reguliavimo į KT 46 Seimo nariai kreipėsi dar 2019 metais. Vienas iš kreipimosi autorių yra konservatorius Andrius Kupčinskas, pirmuose tiesioginiuose Kauno mero rinkimuose nusileidęs Visvaldui Matijošaičiui.

„Gyvenome su tokiu, galima sakyti, pritemptu įstatymu, kuris prieštarauja Konstitucijai. Tą visi daugiau mažiau žinojo. Galbūt dabar kažkam susimaišė kortos, galvojo, kad amžiais gyvens su tokiais įstatymais. Na ne – vis dėlto, mes gyvename teisinėje valstybėje ir turime gyventi pagal pagrindinį mūsų šalies įstatymą – Konstituciją“, – kalbėjo Andrius Kupčinskas.

Savo ruožtu Širvintų merė Živilė Pinskuvienė teigė mananti, kad tiesioginiai merų rinkimai yra nenaudingi konservatoriams.

„Turbūt pats didžiausias galvos skausmas konservatoriams yra Kaunas su Kupčinsku prieš Matijošaitį. Tikrai jų yra didžioji dauguma, o jie turi tik 11 tiesiogiai išrinktų merų visoje Lietuvoje.

Įsivaizduokite, jei viena didžiausių Lietuvos partijų, didžiausia Seime ir dabar valdanti Lietuvą turi tik 11 tiesiogiai išrinktų merų. Jiems ši situacija yra nenaudinga“, – laidoje „Alfa taškas“ svarstė Ž.Pinskuvienė.

Tuo metu A.Kupčinskas teigė, kad tokie kaltinimai – nepagrįsti.

„Net kai merai buvo renkami tarybų, ar dabar, niekada savivaldybių asociacijoje neturėjome daugiau merų negu socialdemokratai. Jie vis tiek dominuodavo mažesnėse savivaldybėse, kurių skaičiai nusverdavo didesnius miestus ir rajonus.

Jeigu taip žiūrėtume, tada nė viena sistema nepalanki. Šiuo atveju mes vadovaujamės teisės viršenybės principu ir norime sutvarkyti tai, ko nesutvarkė socialdemokratai, darbiečiai“, – kalbėjo A.Kupčinskas.

Prastai atliktas darbas

Politologai akcentuoja – Seimui teks užduotis ne tik keisti Konstituciją, bet ir aiškiau apibrėžti mero santykį su savivaldos institucijomis.

„Nors Seimas nėra tas pats, bet kaip institucija Seimas turi ištaisyti savo pačių prastai padarytą darbą, kurį prastai padarė 2014 metais – jie pakeitė vieną eilutę savivaldos įstatyme įvesdami tiesioginius rinkimus, bet nepakeisdami Konstitucijos.

Seimui užduotis labai paprasta – kadangi visos partijos, visi partijų lyderiai, atrodo, yra palankiai nusiteikę tiesioginių rinkimų atžvilgiu, Seimui reikėtų priimti atitinkamas Konstitucijos pataisas“, – kalbėjo M.Jastramskis.

Lietuvos karo akademijos politologė Jūratė Novagrockienė teigė, jog susidaro proga peržiūrėti savivaldybių veikimo mechanizmą.

„Vien konstitucinė pataisa neišspręs klausimo, kuris vis tiek egzistuoja – mero santykio su taryba, su administracija. Šiuo atžvilgiu politikams yra labai daug darbo“, – pabrėžė J.Novagrockienė.

Nusimato žaidimai?

Neseniai Seime buvo sudaryta darbo grupė šalies rinkimų sistemoms peržiūrėti. Jos vadovo konservatoriaus Andriaus Vyšniausko teigimu, Konstitucijos pataisas turėtų rengti visų frakcijų atstovai, o jo vadovaujama grupė bus atsakinga už detalesnį merų rinkimų ir jo santykių su taryba ir savivaldybės administracija reglamentavimą.

„Pirmiausia, atskirai Seimo pirmininkės suburtas neformalus frakcijų seniūnų ir atstovų pasitarimas, per artimiausias savaites išsigryninsime Konstitucijos pataisos tekstą – jis turėtų būti labai aiškus, paprastas ir lakoniškas. Ir tada Seimas turės balsuoti.

Jei Seimas po pirmojo balsavimo duoda signalą, kad tiesioginiai mero rinkimai atsiranda Konstitucijoje, kam mūsų frakcija pritaria, tada mūsų darbo grupė jau rengs konkretų rinkimų įstatymą, tą dalį sutvarkys.

O trečioji dalis – laukia savivaldos įstatymo tam tikri pokyčiai, apibrėžiant mero ir tarybos galias“, – įvardijo A.Vyšniauskas.

Tačiau mišrios grupės narys parlamentare D.Griškevičius baiminasi – valdantieji gali pateikti tokį siūlymą, kuris nesulauks reikalingo balsų skaičiaus.

„Iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų iniciatyvos matau, kad tam tikrų žaidimų gali būti – būtent teikiant labai nepatrauklų pasiūlymą, apjungiant merus su administracijos direktoriais, kas, man atrodo, įvestų dar daugiau sumaišties, ir tokiu būdu tarsi pasakyti, kad „Seimas nesurinko 94 parlamentarų Konstitucinei pataisai įgyvendinti – ką darysi, dabar merus vėl rinks tarybos“, – baiminosi D.Griškevičius.

Norint pakeisti 119 Konstitucijos straipsnį, Seime turės atsirasti konstitucinė dauguma – 94 ar daugiau parlamentarų. Tiek politikų turi du kartus per tris mėnesius balsuoti už pataisą.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.