Vienas aktyviausiai iniciatyvą keisti esamą atstovavimo EVT tvarką palaikantis konservatorių frakcijos narys Matas Maldeikis šią savaitę išsiuntė Seimo Europos ir užsienio reikalų komitetų nariams laišką ir, kaip jis teigia, paties iniciatyva atsiradusios sociologinės apklausos dėl atstovavimo EVT rezultatus.
Laiške, kurį pavyko gauti Eltai, politikas tvirtina, kad jo iniciatyva atsiradusios apklausos duomenys gali būti naudingi tolesnėms komitetų diskusijoms šia tema, mat didesnė respondentų dalis pasisako už tai, kad prezidentas ir premjerė į EVT vyktų pakaitomis. Kovo 29–balandžio 1 dienomis žiniasklaidos planavimo agentūros „Open Agency“ atliktos apklausos duomenimis, šią poziciją palaiko 39,8 proc. respondentų. Trečdalis (32,3 proc.) pasisakė, kad į EVT ir toliau turėtų keliauti tik prezidentas, o 15,9 proc. – kad Vyriausybės vadovas. Nuomonės šiuo klausimui neturėjo 7,7 proc., o iš viso neatsakė 4,3 proc. apklausoje dalyvavusių piliečių.
„(...) Kaip matysite iš gautų rezultatų, daugiausia žmonių Lietuvoje pasisako, kad EVT turėtų atstovauti Prezidentas ir Ministras Pirmininkas pakaitomis, priklausomai nuo EVT svarstomų klausimų turinio (atitinkamai pagal Lietuvos Konstitucijoje apibrėžtą kompetenciją). Tikiuosi, kad ši informacija bus Jums naudinga komitetų diskusijose ir svarstymuose bei sprendimuose šia tema“, – laiške rašo Europos reikalų komiteto narys M. Maldeikis.
Tačiau, panašu, kad ši apklausa gali tiesiog kilstelti įtampą tarp Prezidentūros ir valdančiųjų. Pastarąją savaitę BNS skelbė „Vilmorus“ atliktą apklausą, rodančią, kad didesnė dalis piliečių norėtų, jog prezidentas G. Nausėda, o ne premjerė toliau Lietuvai atstovautų EVT.
Komentuodamas šios apklausos rezultatus prezidentas penktadienį sakė manąs, kad tai rodo, jog visuomenė turi daugiau supratimo nei atstovavimo tvarką EVT keisti užsimoję politikai.
Tačiau sprendžiant tiek iš vienos, tiek iš kitos apklausos rezultatų, sunku pasakyti, kokia visgi yra visuomenės nuomonė konkrečiai dėl atstovavimo EVT. Tiek viename, tiek kitame atliktame tyrime skirtingai suformuluotas bei įkontekstintas klausimas. O tai, be abejo, galėjo turėti įtakos tiek vienos, tiek kitos apklausos rezultatams. Kitaip tariant, atsakymą respondentams šiose apklausose galėjo padiktuoti ne tiek atstovavimo EVT specifika, kiek politinė aritmetika bei respondentų turimos simpatijos ir antipatijos konkretiems politikams.
Konservatorių užsakymu atliktoje apklausoje dėl atstovavimo EVT klausimas keliamas pažymint kelis jau kuris laikas vykstančios diskusijos akcentus:
„Šiuo metu viešumoje vyksta diskusija: kas iš vadovaujančių politikų – Prezidentas ar Premjeras – turėtų atstovauti Lietuva Europos Vadovų Taryboje (EVT). Sakantys, kad vykti turėtų Premjeras, argumentuoja tuo, kad dauguma vykstančių iš kitų šalių taip pat yra Premjerai ir ten šiuo metu sprendžiami daugiausia tie klausimai, už kuriuos po to atsako Premjerai (vakcinavimas, ekonomika). Sakantys, kad vykti turėtų Prezidentas, argumentuoja tuo, kad tokia tradicija susiformavo nuo Dalios Grybauskaitės laikų ir ten sprendžiami ir užsienio politikos klausimai, už kuriuos pirmiausia atsakingas Prezidentas. Kas, jūsų nuomone, turėtų vykti atstovauti šaliai EVT?“.
Kaip skelbiama tyrime, apklausti buvo 1002 vyresni nei 18 m. asmenys, o tyrimo paklaida siekia 3,1 proc.
Konservatorių klausimas dėl EVT kelia įtampas
Į valdžią atėjus naujai daugumai, daugiausiai konservatorių keltas klausimas, kad reikėtų atsisakyti susiklosčiusios praktikos, kai Lietuvai EVT atstovauja tik šalies vadovas, sukėlė nemažas trintis su G. Nausėda. Valdančiųjų atstovai ne kartą išsakė nuomonę, kad kur kas efektyviau būtų, jei Lietuvos pozicijoms EVT atstovautų Vyriausybės vadovas.
Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad, atsižvelgiant į posėdžių turinį, Vyriausybės vadovas ir prezidentas Lietuvai EVT galėtų atstovauti pakaitomis. Tačiau G. Nausėda yra kelis kartus pareiškęs nematąs jokio reikalo keisti esamos praktikos. Pasak prezidento, netoleruotina ir nepriimtina kelti klausimą dėl to, ar ir toliau tik jis turėtų atstovauti Lietuvai EVT, kai tuo metu Vyriausybė turi daugybę neišspręstų klausimų dėl COVID-19 sukeltos krizės.
