„Manau, kad greičiau tą padarysime trečiadienį, nes šiandien turėtume technines detales suderinti. Savaitgalį, žinau, kad kolegos dirbo, visą savaitgalį posėdžiavo ir tų sprendimų ieškojo.
Kadangi šiandien pasitarimą dėl iškilmingo Seimo posėdžio galime organizuoti tik gana vėlai, veikiausiai formalų patvirtinimą tiesiog sutarę visas redakcijas ir techninius dalykus organizuosime trečiadienį“, – pirmadienį Seime sakė ministrė pirmininkė I.Šimonytė.
V.Čmilytės-Nielsen ir I.Šimonytės nuomonės išsiskyrė
Tačiau valdančiosios koalicijos partneriai jau pradėjo kelti klausimus dėl galimybių paso įvedimo būtinybės. Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen pirmadienį išreiškė abejones, ar nacionalinis imuniteto pasas dar reikalingas, kai birželį jau galbūt turėsime europinį sertifikatą.
„Paaiškėjus, kad jau birželį ES gali turėti vadinamąjį Imuniteto pasą, darosi akivaizdu, jog mums nebėra tikslo skubinti lietuviško atitikmens. Kam leisti lėšas ir kurti produktą, kuris po kelių savaičių pradėtų dubliuotis su europietiškuoju?“ – feisbuke pirmadienį rašė parlamento vadovė V.Čmilytė-Nielsen.
Seimo vadovės manymu, šiuo metu racionaliau lėšas skirti kitoms sritims.
„Labiau padėti verslui, kad su „imuniteto kodu“ išvis būtų kur nueiti. Kai viešumoje jau tiek informacijos apie „išnykusias“ kavines ir restoranus. Tai ir kolegų energija geriau būtų skirta uždarytiems verslams padėti“, – siūlė V.Čmilytė-Nielsen.
Jos teigimu, kuo labiau nagrinėjamas „imuniteto kodas“, tuo daugiau keliama klausimų.
„Kad ir toks, kodėl neįtraukiami antikūnų testai? Juk ne visi sirgę apie tai pranešė medikams. Kiti net nežinojo, kad sirgo COVID-19, jeigu tai buvo besimptomė forma. Mes ir Seime turime kolegų, kurie nejautė simptomų, tačiau atlikę antikūnų testą pamatė, kad jų turi labai daug. Taigi, yra saugūs.
Kita tema diskusijai – jeigu norime, kad „AstraZeneca“ vakcina išlaikytų „konkurencingumą“, reikia sprendimų, po kiek laiko galima gauti antrą skiepą. Medicinos ekspertai kalba apie tai, kad optimalus laikas – 6-8 savaitės. Taigi, arba trumpiname iki šio termino, arba apie imuniteto kodą kalbame po pirmojo skiepo. Kitaip turėsime dar vieną priežastį diskriminacijai.
Kai jau turime „vieno skiepo“ vakciną, kitų abi dozės suskiepijamos su pertrauka“, – rašė V.Čmilytė-Nielsen.
I.Šimonytės atsakas: abiejų dokumentų paskirtis yra visiškai kitokia
Savo ruožtu Vyriausybės vadovė I.Šimonytė atsakė, kad abiejų dokumentų – lietuviškojo galimybių paso ir europinio sertifikato – paskirtis yra visiškai kitokia, o ateityje esą planuojama šias dvi sistemas integruoti.
„Visą laiką vertiname tai kaip tarpinį sprendimą iki europinio sertifikato, kurio mintis ir paskirtis šiaip yra visiškai kitokia. O pagrindinė mintis ir paskirtis visgi yra susijusi su kelionėmis tarp šalių, ir tai reiškia, kad tai turi būti sistema, kurią šalys pripažįsta arba daugiašaliu pagrindu, arba dvišaliu pagrindu.
Čia (apie galimybių pasą, – aut.past.) mes kalbame apie visiškai vidinius tikslus, kurie galėtų leisti tuomet, kai epidemiologinė situacija dar neleidžia panaikinti karantino apribojimų, vis dėlto dalį veiklų vykdyti taikant tam tikras sąlygas, susijusias su žmonių paskiepijimu, imuniteto turėjimu persirgus arba pasitikrinimu, ar žmogus nėra užsikrėtęs.
Tie du dalykai gal ne taip stipriai tarpusavyje yra susiję, labiausiai jie susiję techniniu sprendimu. Reikia ieškoti tokio sprendinio, kuris, atsiradus europiniam sprendimui, nebūtų konfliktuojantis ir nereikėtų visko daryti iš naujo. Kadangi principai yra labai panašūs, man atrodo, kad tikrai to daryti nereikės“, – aiškino I.Šimonytė.
Premjerė sulaukė klausimo ir dėl galimybių paso įdiegimui skirtų lėšų: „Tikrai nekainuos daug. Tikrai nekainuos. Kai bus visa techninė informacija, galėsiu jums atsakyti, bet tai tikrai ne karvę kainuos.“
Kam reikalingas toks pasas?
Ekonomikos ir inovacijų ministerija anksčiau jau pristatė tokio paso idėją, jį galėtų gauti žmonės, pasiskiepiję nuo koronaviruso, įgiję imunitetą (persirgę COVID-19) arba gavę neigiamą testo rezultatą.
Ministerijos teigimu, toks pasas leistų teikti maitinimo paslaugas viduje, rengti didesnius renginius viduje ir lauke, taip pat atvertų sporto klubus didesniam žmonių skaičiui bei leistų asmenines šventes, jei dalyvauja daugiau nei du namų ūkiai.
Anksčiau svarstyta, kad tokia galimybė galėtų atsirasti iki balandžio pabaigos.
