Pasak jo, įtampas masinio vakcinavimo klausimu kelia ne tiek situacija didžiuosiuose miestuose ar sostinėje, kurioje, pirmadienį atvėrus galimybę gyventojams nuo 45 metų registruotis skiepui, nuo perkrovų ėmė strigti registracijos skiepijimui sistema. S. Krėpšta pažymi, kad techniniai trukdžiai yra, ko gero, neišvengiami, tuo tarpu didžiausia problema lieka tai, kad yra miestų, kurie apskritai neturi sistemų, leidžiančių skiepui registruoti didelius kiekius gyventojų.
„Miestai yra priversti formuoti gyvas eiles, nes nėra kaip užregistruoti didelio kiekio žmonių. Taigi visuotinės ir gerai veikiančios sistemos skiepams – jos tikrai labai trūksta“, – „Žinių radijui“ sakė prezidento vyriausiasis patarėjas.
Anot jo, šis klausimas ypač tapo aktualus, kai vakcinų trūkumo problema šalyje tapo iš esmės išspręsta.
„Šį rytą mes turėsime apie 220 tūkst. nepanaudotų vakcinų, o kitos savaitės pradžioje gausime dideles „Pfizer siuntas“... Iš esmės vakcinų trūkumo klausimas yra išspręstas ir dabar mes pereiname į antrąją fazę – efektyvaus ir greito skiepijimo fazę, kuomet visuotinė registravimo sistema ir jos sklandus veikimas yra kritiškai svarbus. Ir čia sprendimų ir atsakymų iš Sveikatos apsaugos ministerijos, be abejo, reikia labai greitai“, – teigė patarėjas.
Vertino ir galimybių paso idėją
Vertindamas Galimybių paso įgyvendinimo Lietuvoje galimybes, S.Krėpšta sako, kad vis dar trūksta aiškumo, kokias sritis jis galėtų apimti bei kokia apimtimi veikti šalyje. Anot šalies vadovo patarėjo, pirmiausia Galimybių pasas galėtų būti taikomas siauresnėse, kultūros ir sporto srityse, siekiant įsitikinti jo efektyvumu.
„Šiuo metu diskusija daugeliu atveju krypsta apie tai, ko reikia, ar kokiomis sąlygomis (Galimybių paso – ELTA) reikia, bet mažiau kalbama apie patį objektą: kas konkrečiai yra tas Galimybių pasas, kokias sritis jis turėtų paliesti, kaip jis turėtų veikti? Nėra sutarimo dėl pačio objekto, jo poveikio, nes Galimybių pasai gali būti labai skirtingi.
Europinis žaliasis pasas yra labai konkretus, skirtas kelionėms, ir su labai konkrečiomis sąlygomis: pilnai paskiepyti, testuoti ir persirgę žmonės galėtų keliauti tarp ES šalių be jokių suvaržymų. Šalių vidiniai pasai gali būti labai skirtingi“, – „Žinių radijui“ antradienį teigė jis.
Anot S. Krėpštos, Prezidentūra teigiamai vertina Galimybių paso įgyvendinimo Lietuvoje idėją, tačiau pažymi, kad jį iš pradžių reikėtų taikyti siauresne apimtimi.
„Prezidentūros nuomone, palankesnis sprendimas yra greitesnis ir siauresnis, liečiantis tam tikrus kultūrinius, sportinius renginius, ar galimybę lankyti globos namus, ligonines, kas nereikalautų didelių testavimo apimčių. Tad, matyt, svarbiausias dalykas būtų sutarti dėl pačio objekto formos ir tuomet visos aplinkybės ir klausimai savaime išsispręstų“, – akcentavo jis.
S. Krėpšta teigė, kad pradėjus taikyti Galimybių pasą siauresnėse srityse būtų galima adekvačiai įvertinti jo naudą ir svarstyti apie tolesnes galimybes.
„Būtų geriau pradėti nuo siauresnių sprendimų, įsitikinti, kaip veikia pati sistema, ar nėra strigimų – kaip matėme buvo su elektronine skiepijimosi sistema – ir žingsnis po žingsnio judėti plečiant veiklas.
Nes turbūt blogiausias sprendimas yra apskritai nepaleisti tos sistemos, ar kurti ją labai plačią ir sudėtingą. Tuomet galiausiai sulaukti vasaros, kai didžioji dalis visuomenės bus vakcinuota, ir tas Galimybių pasas, siekiant lanksčiau prisitaikyti prie sudėtingos epidemiologinės situacijos ir atverti tam tikras veiklas anksčiau, nei tai leidžia situacija, tas laikas būtų praleistas, o diskusijos bergždžios“, – tikino jis.
Kaip teigė šalies vadovo patarėjas, tam tikros platesnės galimybės pasiskiepijusiems ar persirgusiems COVID-19 žmonėms jau dabar egzistuoja: jie gali lankyti artimuosius ligoninėse, o grįžus ar atvykus į Lietuvą jiems neprivalomas karantinas. Visgi S. Krėpšta pažymėjo, kad Galimybių pasas padėtų supaprastinti tikrinimo dėl galimybės veikti tam tikrose srityse procedūras.
„Visa tai subendrinus ir turint viename elektroniniame sprendime, patogioje formoje, su galimybe validuotis, (...) toks sprendimas elektroninis tiesiog užtikrintų skaidrumą ir tvarką“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie Galimybių paso galiojimo laiką, S. Krėpšta teigė, kad jis galiotų tiek, kiek to reikalaus epidemiologinė situacija šalyje.
„Viskas priklausytų nuo epidemiologinės situacijos, kiek turėtume susirgimų. Tai būtų pagrindinis veiksnys, ar galima atverti visas veiklas saugiai (...). Jei to nebus įmanoma saugiai užtikrinti ateinantį pusmetį ar metus, tuomet Galimybių pasas, kuris leistų saugiai vykdyti veikas ir gyventi su virusu saugiai, būtų pasiteisinęs sprendimas“, – kalbėjo jis.
