Kompromisiniu įvardijamas įstatymo projektas, tikimasi, sulauks plataus Seimo narių palaikymo. Tačiau Laisvės frakcijos nario Tomo Vytauto Raskevičiaus teigimu, jeigu palaikymo projektas nesulauktų, numatytas variantas B .
Tikisi, kad priėmimas bus sklandus
Laisvės frakcijos seniūnė ir viena iš projekto rengėjų Ieva Pakarklytė naujienų portalui lrytas.lt antradienį sakė, kad yra kuriamas naujas partnerystės institutas, kokio Lietuvoje iki šiol nėra buvę.
„Partnerystė veiks ir skirtingų lyčių asmenims, ir tos pačios lyties asmenims. Teisių ir pareigų sąrašas yra labai išsamus ir ilgas – nuo sveikatos būklės sužinojimo iki paveldėjimo, daug kitų praktinių klausimų. Ką labai svarbu paminėti, jog į projektą neįtraukėme ir nesvarstome įvaikinimo galimybės“, – aiškino I.Pakarklytė.
Pasak jos, specialiai suburtoje darbo grupėje kartu su koalicijos partneriais dėl šio įstatymo intensyviai dirbama jau kelis mėnesius.
„Iš pradžių turėjome vieną versiją, vėliau, atsižvelgę į pastabas, ieškojome tokio projekto, kuris būtų priimtinas kuo didesnei daliai Seimo narių. Dabar būtent ir artėjame prie tokio varianto, todėl manau, kad absoliuti dauguma tam variantui pritars.
Frakcijose tos diskusijos vyko, tai tas procesas nuo pat pirmosios dienos yra aktyvus ir sklandus. Tikimės, kad taip bus ir toliau“, – portalui lrytas.lt sakė Laisvės frakcijos seniūnė.
Ji patvirtino, kad pavasario sesijos metu įstatymo projektas bus tikrai pateiktas.
„Priėmimas yra paskutinė stadija, tai kažkiek laiko tikrai turės praeiti. Kad pateikimas įvyks šios sesijos metu, tai taip, bet ar sklandžiai suspėsime su priėmimu, dabar sunku būtų svarstyti“, – teigė Seimo narė.
Visapusiškai svarbus
Laisvės frakcijos nario Tomo Vytauto Raskevičiaus teigimu, antradienį žiniasklaidoje paviešintas Partnerystės įstatymo projektas – negalutinis, ir galimai keisis atsižvelgiant į darbo grupės įžvalgas.
Parlamentaras pabrėžia, kad priėmus Civilinį kodeksą 2001 metais buvo numatytas Partnerystės institutas – tereikėjo priimti partnerystės sudarymo sąlygas ir tvarką reglamentuojantį teisės aktą.
„20 metų įstatymų leidėjai niekaip nesurado galimybės sureguliuoti partnerystės sudarymo sąlygų ir tvarkos. Labai džiaugiuosi, kad mes parengėme šį įstatymo projektą“, – lrytas.lt teigė T.V.Raskevičius.
Naujausias Partnerystės įstatymo projektas, anot politiko, būtų svarbus tiek tos pačios lyties, tiek ir skirtingų lyčių poroms.
„Kai diskutuojame apie partnerystės įstatymą, automatiškai koncentruojamės į tos pačios lyties poras. Taip, šis įstatymas būtų joms aktualus, nes Lietuva yra viena iš šešių Europos Sąjungos valstybių, kuri niekaip nereglamentuoja šių santykių.
Tačiau reikia pažymėti, kad šis projektas svarbus ir skirtingų lyčių poroms. Statistikos departamento duomenimis, amžiaus grupėje nuo 20 iki 49 metų yra 600 tūkst. gyventojų, kurie niekada nėra sudarę santuokos.
Nenoriu pasakyti, kad visi jie gyvena porose ir jiems tai yra aktualu, tačiau tikrai šioje grupėje yra didelis ratas žmonių, kurie galimai pasinaudotų partnerystės institutu“, – pabrėžė jis.
Anot Laisvės frakcijos atstovo, įstatymas yra kompromisinis, suteiktų virš 30 subjektinių teisių ir pareigų, tačiau siekiant platesnio Seimo narių palaikymo, padarytos kelios korekcijos. Pagrindinė iš jų – susijusi su nepilnamečiais vaikais.
„Įstatyme niekaip nebus reglamentuojamas partnerių santykis su nepilnamečiais vaikais. Visų pirma tai yra apie dviejų žmonių tarpusavio įsipareigojimą kurti bendrą gyvenimą kartu“, – akcentavo T.V.Raskevičius.
T.V.Raskevičius teigė besidžiaugiantis bendradarbiavimu su konservatorių frakcijos atstovais neformalioje darbo grupėje – anot jo, buvo teikiami konstruktyvūs pasiūlymai, jaučiamas didelis koalicijos partnerių palaikymas šiam projektui. Vis dėlto, palaikymo bus ieškoma ir opozicijoje.
„Vienareikšmiškai palaikymo šiam projektui ieškosime ne tik valdančiojoje daugumoje, bet eisime ir pas opozicines partijas, visų pirma – pas socialdemokratų politinę grupę, taip pat pavienių balsų ieškosime ir kitose frakcijose.
Jeigu netyčia nepavyktų, yra variantas B ir variantas C, tada galbūt mūsų frakcija teiks atskiruosius pasiūlymus dėl šių santykių reglamentavimo“, – galimybes įvardijo Seimo narys.
Moderniojo pasaulio realybė
Seimo pirmininkė, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen savo feisbuko paskyroje apgailestavo, kad žiniasklaidoje nutekėjo įstatymo projekto darbinė versija.
„Diskusija apie partnerystės įstatymo projektą turėjo prasidėti kiek vėliau, tačiau ją paspartino į vieną portalą patekusi įstatymo projekto darbinė versija. Nėra gerai, kai „žali“ teisės aktų projektai patenka viešumon, nes tada ir diskusija gali prasidėti dėl tokių akcentų, kurių galutiniame įstatymo projekte gali ir nelikti“, – teigė liberalė.
„Dar 2017 m., pristatydama įstatymo projektą sakiau – partnerystę galėtų rinktis tie, ką įskaudino santuoka, kam reikia laiko. Laikausi šios nuostatos ir dabar. Kaip ir nuostatos, kad lyčiai neutralus partnerystės principas – XXI a. Europos ir moderniojo pasaulio realybė, ne siekiamybė.
Beje, iš 27 ES šalių net 20-yje partnerystė jau reglamentuota. Tame tarpe tokiose katalikiškose šalyse, kaip Italija, Ispanija, Malta. Taigi, konflikto su tradicijomis ir krikščioniška pasaulėžiūra nelabai ir yra. Mano nuostata tokia – Partnerystės įstatymas padarytų dešimtis tūkstančių žmonių saugesniais ir laimingesniais, bet tuo pačiu neatimtų laimės iš kitų. Manau, taip laisva ir demokratiška valstybė ir turėtų funkcionuoti. Kurdama vienodas galimybes visiems gyventojams“, – rašė V.Čmilytė-Nielsen.
Pagrindinės teisės
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys A.Navickas teigė, jog žiniasklaidoje pasirodęs įstatymo variantas dar nėra svarstytas konservatorių frakcijoje.
„Tiesą pasakius, kiek gaila, kad šis variantas, kuris nutekėjo, nėra iki galo suderintas – tai yra vienas iš tarpinių variantų, kurį žiūrėjome. Siekėme tam tikro kompromiso tarp pirminio Laisvės partijos varianto, bandėme įvesti tai, kas mums atrodė kompromisinės nuostatos. Tačiau jis dar nėra svarstytas mūsų frakcijoje.
Galiu tik nujausti iš pokalbių su frakcijos nariais, kad vis tiek dauguma frakcijos narių palaikytų tokį įstatymo projektą, tačiau tikrai būtų ir tokių, kurie nepalaiko. Jei reikėtų prognozuoti skaičiais, galėčiau intuityviai sakyti, kad palaikančių galbūt būtų daugiau, bet kiek – dar labai sunku pasakyti, nes dar nediskutavome“, – lrytas.lt sakė A.Navickas.
Anot jo, Laisvės partijos pirminis noras buvo kuo platesnis Partnerystės įstatymas, tačiau konservatorių atstovai norėjo, kad įstatymu būtų užtikrintos pagrindinės žmogaus teisės.
„Mes kalbėjome, kad norėtume visų pirma spręsti žmogaus teisių klausimą – suteikti galimybę teisiškai apibrėžti pareigas ir teises dviems žmonėms, neįtraukiant vaikų, ir neprilyginant partnerystės sudarymo santuokai“, – įvardijo konservatorius.
„Mes nekuriame naujos šeimos pavidalo – mes norime užtikrinti, kad galiausiai partneriai galėtų elementariai gauti informaciją pas gydytojus, disponuoti turtu, pasiimti vienas kito pavardę“, – pridūrė jis.
Bus diskutuojama
Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė kalbėjo, kad frakcija dar neturėjo galimybės aptarti projekto, tačiau parlamentarė teigė neatmetanti galimybės, kad valdančiųjų pasiūlymas gali sulaukti valstiečių palaikymo.
„Turime pamatyti įstatymo projektą, susipažinti, kokie yra rengėjų išreikšti lūkesčiai, galbūt jie siūlo kažką, ko dar nebuvome niekad sugalvoję. Praktika diskutuoti, analizuoti Seime turėtų būti normali, ir aš tikrai neatmetu jokios galimybės, ar kad kategoriškai turėtume užkirsti visus kelius. Manau, verta perskaityti, išsakyti savo mintis ir diskutuoti“, – lrytas.lt sakė A.Norkienė.
„Džiaugiamės, kad pagaliau galime kalbėti apie įstatymą, kuris jau surašytas juodu ant balto, nes prieš buvo tik nuogirdos, kad kažkas rengs, kažkas bus“, – kalbėjo frakcijos seniūnė.
Anot jos, dabar, atsiradus galimybei konkrečiau kalbėti apie tai, kas yra siūloma, diskusija frakcijoje dar kartą gims. „Negalėčiau išsakyti išankstinės nuomonės, nes neturėjome galimybės visi aptarti“, – įvardijo politikė.
Tuo metu klausimas, kokios nuotaikos dėl Partnerystės įstatymo vyrauja Seimo mišrių narių grupėje, frakcijos seniūną Joną Pinskų prajuokino. „Mūsų mišrioje grupėje yra V.Valkiūnas ir P.Gražulis. Ar dar ką nors pasakoti reikia?“, – retoriškai klausė jis.
„Kažkokių sprendimų nepriėmeme, nes iš karto tos diskusijos pasidaro karštos, kartais net nebegirdime vienas kito. Tačiau manau, kad jau kitame mūsų frakcijos posėdyje kažkokius sprendimus priimsime. Tačiau bendra nuotaika – prieš Partnerystės įstatymą, prieš Stambulo konvenciją. Nėra pritarimo“, – lrytas.lt sakė J.Pinskus.
„Nors yra daug mūsų kolegų, kurie gan tolerantiškai žiūri į šiuos projektus, tik aišku, ne visiškai absoliučiai – dauguma nenori, kad būtų liečiamos mokyklos, darželiai, vaikai. Iki to tos tolerancijos ribos ateina“, – pridūrė jis.
Darbo partijos frakcijos seniūno pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė teigė negalinti vertinti nutekinto projekto, kadangi jis dar nėra galutinis.
„Visgi, bendrai partijoje esame ne kartą šnekėję ir komunikavę viešai, kad tokiais jautriais vertybiniais klausimais turime turėti visuomenės sutarimą ir pritarimą. Visos visuomenės apklausos rodo, kad palaikymo Partnerystės įstatymui, ar apskritai homoseksualių porų santykių įteisinimui – nėra“, – kalbėjo I.Kačinskaitė-Urbonienė.
Anot parlamentarės, kai bus įregistruotas įstatymo projektas ir bus pradedamos diskusijos, kuo projektas naudingas ne tik vienalytėms, bet ir heteroseksualioms poroms, galbūt visuomenės nuomonė keisis.
„Jeigu keisis, ir atsiras didesnis pritarimas, galbūt ir mes turėsime progą pasvarstyti apie palaikymą“, – kalbėjo ji.
Idėją palaiko, turinio nematė
Savo ruožtu Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnas Algirdas Sysas teigia, kad jo vadovaujama frakcija kol kas su Partnerystės įstatymo projektu supažindinta nebuvo.
„Pripažinsiu, projekto nemačiau, nesupažindino su juo, nors žadėjo, tai labai sunku ir komentuoti. Nes mes sutarėme taip, kad mes pasakysime, ar remsime, ar ne, tik po to, kai perskaitysime, kas ten parašyta“, – Eltai sakė A.Sysas.
„Nes pastaruoju metu jie pradėjo atsisakinėti savo pirminių variantų ir mes porą kartų jau pakliuvome. (...) Tai tikrai nenorime dar kartą būti įvilioti į tokią nereikalingą klastą“, – pridūrė politikas.
Visgi A.Sysas akcentavo, kad pačią Partnerystės įstatymo idėją socialdemokratai palaiko.
„Mes esame įsirašę Partnerystės įstatymą į savo programą ir mes ne vienus metus apie tai kalbėjome, teikėme pasiūlymus ankstesnėse kadencijose. Paprasčiausiai šioje kadencijoje nenorėjome lenktyniauti, kadangi Laisvės partija ėjo su šiais lozungais ir įstatymais, tai laukiame jų projekto“, – paaiškino politikas.
Ką numato įstatymas?
Pagal Seimo narių Viktorijos Čmilytė-Nielsen, Tomo Vytauto Raskevičiaus, Paulės Kuzmickienės, Andriaus Navicko, Ievos Pakarklytės ir Eugenijaus Gentvilo parengtą projektą, partnerystė būtų apibrėžiama kaip „dviejų asmenų (partnerių) bendro gyvenimo faktas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, su tikslu sukurti ar (ir) plėtoti, apsaugoti partnerių santykius, rašė portalas delfi.lt.
Pagal projektus, partnerystę registruotų civilinės metrikacijos įstaigos, abu partneriai galėtų pasirinkti kito partnerio pavardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę.
Partnerystės įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad turtas, partnerystės laikotarpiu įgytas abiejų partnerių ar vieno jų vardu, laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe, kartu preziumuojant, kad partnerių bendrosios dalinės nuosavybės dalys yra lygios, kol nėra įrodyta kitaip.
„Jei partnerystėje nusipirkome būstą už 200 tūkst., aš sumokėjau – 150 tūkst., o partneris – 50 tūkst. eurų, skyrybų atveju taip ir dalinamės.
Kita vertus, ne vienodą indėlį reikėtų įrodyti – yra preziumuojama, kad partneriai lygiomis dalimis kuria bendrą gyvenimą, tačiau jeigu dalindamiesi turtą nesutaria, jie gali kreiptis į teismą, pateikti įrodymus, ir teismas atitinkamai nuspręs“, – „Lietuvos ryto“ laidoje „Nauja diena“ aiškino T.V.Raskevičius.
Partnerystę nutraukti būtų paprasčiau negu civilinę santuoką, kai visais atvejais, net, kai nėra vaikų, dėl to reikia kreiptis į teismą. Partnerystės atveju, tuo atveju, kai nėra vaikų, tą galės padaryti notaras.
Įstatyme taip pat numatyta galimybė teismo keliu pripažinti de facto egzistuojančius santykius.
„Manau, kad ši galimybė yra labai aktuali partnerystėje gyvenančioms moterims, kurios su vyrais sukūrė šeiminius santykius, galbūt turi vaikų, tačiau šių santykių neformalizavo. Tiems santykiams nutrūkus, šios moterys atsiduria pažeidžiamoje padėtyje“, – kalbėjo Laisvės partijos narys.
Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.
