„Aš labai sveikinu tokį priėjimą prie klausimo, kai yra diskutuojama, atvirai diskutuojama tiek su ekspertais, tiek su kitomis politinėmis jėgomis, išdėliojami argumentai, išklausoma visų pusių ir tada priimamas sprendimas, ar keisti, ar nekeisti rinkimų sistemos“, – per spaudos konferenciją ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Landsbergis.
Anot jo, gyvenimo realijos vis dėlto reikalauja kai kurių pataisymų, patobulinimų.
„Dėl jų taip pat bus diskutuojama Seime, ieškoma sutarimo“, – sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas.
„Man atrodo, kad darbo grupės tikslas ir uždavinys buvo įvertinti poreikį keisti rinkimų sistemą“, – pridūrė jis.
Prieš kelis mėnesius inicijavę visų rinkimų sistemų peržiūrą, valdančiosios TS-LKD atstovai trečiadienį nusprendė siūlyti nekeisti esamų Seimo, prezidento ir Europos Parlamento rinkimų sistemų.
Tačiau konservatoriai siūlo pakeitimus, susijusius su su rinkimų tvarkomis bei partijų stiprinimu.
Seime sudarytai rinkimų sistemų peržiūros darbo grupei TS-LKD siūlo diskutuoti apie partijų steigiamų ir nuo verslo paramos atribotų analitinių centrų reglamentavimą tokiu būdu stiprinant politines partijas.
Konservatoriai taip pat siūlo galutinai išspręsti klausimą dėl tiesioginių merų rinkimų, juos įtvirtinant Konstitucijoje, taip pat apibrėžiant merus kaip savivaldybės vykdomosios valdžios vadovus, renkamus ne daugiau kaip du kartus iš eilės.
Tarp pateiktų siūlymų – visuomeninių rinkimų komitetų atsakomybės prilyginimas partijoms, paprastesnis aukų iš fizinių asmenų rinkimas.
TS-LKD taip pat skelbia siūlantys diskutuoti apie internetinį balsavimą užsienio lietuviams, kvietimo į rinkimus skaitmenizavimą, keturių arba penkių išankstinio balsavimo dienų įtvirtinimą, rinkimų debatų kokybės didinimą.
G. Landsbergio teigimu, šios diskusijos kardinaliai skiriasi nuo tų, kurios buvo praėjusios kadencijos metu, kai „rinkimų sistemos pataisymai buvo atnešami, ištraukiant iš kepurės, ir padedami ant stalo be diskusijos“.
