Iki paskutinės akimirkos tikėtasi, kad gaisro metu jų patalpose nebuvo, tačiau vakare rasti kūnai sudaužė bet kokias viltis – visi trys lietuviai žuvo. Vienas iš žuvusiųjų –31-erių alsėdiškis (Plungės r.) Aurimas Kleinas, į svečią šalį atvykęs vos prieš porą savaičių.
Gaisras lietuvių bute
Kaip rašo olandų spauda, ugnis įsiliepsnojo būtent lietuvių gyventame bute. Nors gaisro priežastis dar nėra žinoma, įmonės direktorius tikina, kad gyvenamosios patalpos buvo įrengtos tvarkingai ir imigrantai iš Lietuvos gyveno labai geromis sąlygomis. Todėl kol nėra aišku, dėl ko įsiliepsnojo lietuvių butas, prašyta nespekuliuoti ir palaukti pareigūnų išvadų.
Kad būtų pažabotas gaisras, prireikė daugiau nei 7 valandų. Mat ugnis iš gyvenamųjų patalpų persikėlė ir įmonės biurą bei dalį dirbtuvių. Įsismarkavusias liepsnas malšino gausios ugniagesių pajėgos.
Apdegę lietuvių kūnai rasti tik vakare, kai užgesinę gaisrą ugniagesiai pateko į imigrantų gyventas patalpas. Tiesa, kad žuvusieji – mūsų tautiečiai, patvirtinta tik pirmadienį.
Lietuviai, tarp kurių – ir A. Kleinas, kaip teigia užsienio žiniasklaida, nebuvo tos įmonės, virš kurios gyveno, darbininkai. Žuvusieji dirbo kompanijai, su kuria minėta įmonė bendradarbiauja. Pasak bendrovės savininko, žuvę trys lietuviai dirbo kitoje įmonėje ir padėjo tik laikinai. „Tai baisi žinia“, – apgailestavo jis. Keli kiti žmonės, gyvenantys kitame komplekso bute, sugebėjo laiku išsigelbėti.
Kūnas sudegė neatpažįstamai
Apie mūsų tautiečių bute kilusį gaisrą iškart buvo informuoti ir jų artimieji. Kaip „Žemaičiui“ pasakojo po nelaimės kalbintas žuvusio alsėdiškio brolis Ernestas Kleinas, dar sekmadienio rytą A. Kleino žmona Vita sulaukė žinios iš Nyderlandų, kad dega jos vyro ir jo kolegų butas.
Paskambinę A. Kleino darbdaviai tikino, kad lietuvių visur ieškoma, tačiau paieškos bent jau kol kas – bevaisės, todėl tikėtina, kad tiek jos vyras, tiek kiti du lietuviai – liepsnų apimtame bute.
Bet artimieji neskubėjo galvoti apie blogiausią. Anot žuvusiojo brolio, visi manė, kad Aurimas ir jo kolegos kažkur išėję ar išvažiavę. „Neįsileidome blogų minčių, vis tikėjomės, kad Aurimo bute nėra, tačiau vakare sulaukėme skambučio su žinia, kad bute, kuriame kilo gaisras, rasti trijų žmonių palaikai“, – prisiminė E. Kleinas, vis dar iki šiol negalintis patikėti, kad jo brolio nebėra tarp gyvųjų.
Šiuo metu vyras gyvena rūpesčiais dėl žuvusiojo palaikų pargabenimo. Tiesa, tuo rūpinasi lietuvių darbdaviai. Jie pažadėjo padengti palaikų pargabenimo išlaidas. Tačiau kol kas nėra aišku, kada tai bus galima padaryti. Žuvusiųjų kūnai stipriai apdegę, todėl būtini tyrimai jų tapatybėms nustatyti. Be to, artimieji turi apsispręsti, ar Aurimo palaikus nori kremuoti, ar vis tik sulaukti jų karste.
„Turime rasti tiek man, tiek mamai ir Vitai priimtiniausią sprendimą. Bet, ko gero, kūnas bus kremuojamas“, – kalbėjo skausmo prislėgtas vyras. Ir pridūrė esantis dėkingas žuvusio brolio darbdaviams, kurie, jo žodžiais, palaiko ir morališkai – skambina, teiraujasi, ar reikalinga kokia pagalba. Be to, jie pažadėjo pasirūpinti ne tik palaikų parvežimu į Lietuvą, bet ir kremavimu, jei artimieji to pageidaus.
„Šiuo metu mums lieka tik laukti. Esame nežinioje, nes nėra aišku, kada galėsime palaidoti Aurimą“, – sakė žuvusio alsėdiškio brolis.
Liko didžiulis skausmas ir... skolos
Šia kraupia žinia negali patikėti ir be vyro su trimis vaikais – sūnumi ir dukrelėmis – viena likusi Vita. „Mano vyras išvažiavo dirbti, kad pagerintų šeimos buitį, ir jo nebėra...“ – ašaras liejo našle tapusi moteris.
Pasak jos, Aurimas išvyko prieš dvi savaites, nes reikėjo šeimai pinigų. Norėjosi ir buitį pagerinti, ir skolas padengti. Lietuviškos algos nepakako jaunai šeimai, kad galėtų oriai gyventi, todėl sutuoktiniai nusprendė atsigręžti į užsienį, kur uždarbis – kur kas didesnis. Taip Aurimas atidūrė Nydrlanduose.
„Ten gyvenimo sąlygos buvo tikrai geros, vyras niekuo nesiskundė. Darbas patiko, sekėsi. Buvome suplanavę, kad birželio mėnesį jis grįš atostogų, tačiau jau nesulauksime jo“, – nesutramdydama ašarų kalbėjo jauna moteris ir prisiminė kraupiąją gegužės 2-ąją, kai sulaukė žinios apie gaisrą.
„Iki paskutinės sekundės tikėjome, kad Aurimas yra gyvas... Bandžiau su juo susisiekti daug kartų, bet ryšio jau nebuvo. Sunku man apie tai kalbėti.“
Net ir tokią sunkią jos šeimai akimirką Vita nepamiršo pasidžiaugti žmonių gerumu. Pasak jos, daug kas kreipiasi norėdami ištiesti pagalbos ranką. „Visiems esu nuoširdžiai dėkinga“, – kalbėjo skausmo prislėgta alsėdiškė ir neslėpė, kad žuvus sutuoktiniui liko ne tik nepakeliamas skausmas, tuštuma, bet ir skolos. Likusi viena su trimis vaikais, kurių mažiausiajam – vos treji, ji nežino, kaip reikės jas grąžinti. O ir gyventi šeimai iš kažko reikės.
Dėkoja už paramą
Vieno artimiausių žmonių netekęs žuvususio brolis E. Kleinas kreipėsi į geros valios žmones, prašydamas jų ištiesti pagalbos ranką tėvo ir vyro netekusiai šeimai. Naujienų portalui lrytas.lt E. Kleinas antradienį nurodė, kad visa šeima dėkoja už gautą paramą ir supratingumą.
