Viešinti nesutiko
Praėjusią savaitę žiniasklaidoje pasirodė kelios pavienės Prezidentūros užsakymu „Vilmorus“ atliktos apklausos dalys, susijusios su partnerystės ir Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimais. Nors paaiškėjo, kad Prezidentūra buvo užsakiusi kur kas platesnę apklausą įvairiais klausimais, rašo naujienų agentūra BNS.
Agentūrai paprašius visų šios apklausos rezultatų, prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis BNS pirmadienį pateikė 14 apklausos klausimų ir atsakymų į juos, nurodęs, jog apklausoje užduota „keliolika klausimų“.
Vėliau perklaustas jis patvirtino, kad klausimų buvo daugiau, šešiolika, tačiau likusių dviejų Prezidentūra iš pradžių viešinti nesutiko.
Vis dėlto, po kelių BNS užklausų Prezidentūra galiausiai pateikė pilną klausimyną. Paaiškėjo, kad tarp apklausos klausimų, kurių Prezidentūra nebuvo linkusi viešinti – apklausos dalis apie Seimo narių atšaukimą. „Klausiame apie tai, kas tuo metu aktualu Lietuvos gyventojams, temomis, kurios aptariamos viešojoje erdvėje“, – BNS sakė R. Jasiulionis.
Taip pat Prezidentūra teiravosi, ar pridėtinės vertės mokesčio sumažinimas nuo 21 proc. iki 9 proc. restoranų, kavinių ir panašių įstaigų paslaugoms yra toks valdžios žingsnis, kuris itin aktualus šiais metais. Šio klausimo ir jo atsakymų Prezidentūra taip pat iš pradžių neviešino ir pateikė tik po pakartotinos BNS užklausos.
Logiško paaiškinimo nėra
Politologė Rima Urbonaitė „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo, kad Prezidentūros užsakytų apklausų formuluotės – mažų mažiausiai nekorektiškos ir skatinančios atsakinėti tendencingai, tačiau naujausia informacija, jog Prezidentūra dalį apklausos klausimų nuslėpė, politologę tiesiog išmušė iš vėžių.
„Kaip paklausi, taip ir gausi. O jeigu yra iškraipomi klausimai, nes šioje apklausoje mačiau klausimus, neatitinkančius realybės, skatinančius respondentus atsakinėti tendencingai, tai aš nebeturiu, ką pasakyti.
Prisipažinsiu, paaiškėjusi informacija dėl šių dviejų klausimų išmušė iš vėžių. Iš tikrųjų tai išmušė iš vėžių“, – laidos metu kalbėjo R.Urbonaitė.
Politologė stebisi, kad Prezidentūra savo atliktos apklausos rezultatų nepaviešino oficialiai, o tiesiog nutekino – be jokių komentarų ar oficialios pozicijos. „Prezidentūra savo puslapyje pyrago receptus kelia, tačiau tokių apklausų neįkelia ir kažkodėl slepia“, – stebisi ji.
„Pasirodo, ši istorija nesibaigė tuo, kad Prezidentūra šių apklausų nepaviešino, o nutekino – dabar pasirodo, kad nutekino ne viską. Atleiskite, bet nežinau, kaip tai apibūdinti – kažkokių logiškų paaiškinimų net nenoriu ieškoti, nes tai atrodo absurdiškai“, – kalbėjo R.Urbonaitė.
Tuo metu „mistiniuose apklausų nutekinimuose“ politologė teigė matanti politinius žaidimus – anot R.Urbonaitės, tokiu būdu G.Nausėda neturėtų dilemos, ar pasirašyti Partnerystės įstatymą, jeigu jis būtų priimtas Seime. „Prezidentui geriau bandyti daryti poveikį, kad ir pats Seimas nebūtų linkęs priimti šio įstatymo“, – svarstė ji.
Jaunatviškas avantiūrizmas
Komunikacijos specialistas Mindaugas Lapinskas svarstė, kad Prezidentūra galimai šiomis apklausomis atsako Seimui dėl valdančiųjų bandymo veržtis į Europos Vadovų Tarybą (EVT). Tuo metu bandymą nuslėpti dalį klausimų M.Lapinskas mato kaip nepavykusius viešųjų ryšių žaidimus.
„Manyčiau dėl to, kad Prezidentūroje dirba daug jaunesniųjų projektų vadovų, tai jie ir elgiasi taip, kaip elgėsi dirbdami jaunesniaisiais projektų vadovais. Jie galvoja per PR prizmę, kaip būtų galima gudriau sužaisti. „Padarykime apklausą, kažką pamanipuliuokime, „pamalkime“, išmeskime, ir galbūt visi šie dalykai praeis“.
Tai tiesiog yra jaunatviškas avantiūrizmas ir maksimalizmas. Nereikia kaltinti vien tik „Laisvės partijos“, kad jie yra paaugliai – pasižiūrėkite į Daukanto aikštę, ten žmonės dvasiškai ne ką labiau subrendę“, – kalbėjo M.Lapinskas.
Komunikacijos specialistas teigė manantis, kad tokių apklausų užsakymas Prezidentūrą pastato į privilegijuotą padėtį kitų institucijų atžvilgiu.
„Vyriausybė, ar Seimo nariai, ar Konstitucinis Teismas, sugalvoję, ko gero, nelabai daro apklausas. Prezidentūra už valstybės pinigus gavo tam tikrą privilegiją sužinoti gyventojų nuomonę.
Tai nėra blogai, bet su Prezidentūros apklausomis siūlyčiau daryti taip pat, kaip ir su dovanomis prezidentui: tai turėtų tapti visos tautos nuosavybe. Gerbiamas Gitanai, gerbiamas Ridai, įdėkite visą prezentaciją, visas klausimų formuluotes į internetą, kad sociologai, specialistai galėtų atsisiųsti, konservatoriai ar valstiečiai galėtų paanalizuoti, pasižiūrėti demografinius pjūvius, ir tokiu būdu jūs nepažeisite konkurencijos“, – sakė M.Lapinskas.
Visgi, komunikacijos specialistas teigė, jog kai kurių Prezidentūros užsakytos apklausos klausimų formuluočių pats į savo daromas apklausas nedėtų.
„Jei klausi, ar norite ratifikuoti Stambulo konvenciją, o atsakymas yra „taip“ arba „ne“, tai, ko gero, didelė dalis žmonių net nesupranta, kas yra ta Stambulo konvencija.
Arba jeigu užduodi klausimą, kas turėtų atstovauti Lietuvai EVT, tai irgi nėra visiškai korektiškas klausimas, nes absoliučiai didžioji dalis žmonių nežino, kokio tipo klausimai ten yra svarstomi“, – mąstė jis.
Anot M.Lapinsko, šios Prezidentūros apklausos yra tam tikros spekuliacijos, naudojimasis privilegijuota padėtimi politinėje kovoje.
Tendencingos formuluotės
Tuo metu politologė R.Urbonaitė pateikė vieno iš apklausos klausimų, užduotų telefonu, pavyzdį: „Ar pritariate, kad valdžia, stengdamasi padėti gyventojams išgyventi pandemijos sunkmetį, visų pirma turėtų didžiausią dėmesį skirti priemonėms, kurios didintų gyventojų pajamas, o gyventojai patys spręstų, kur šias gautas lėšas panaudoti?“
„Telefonu išgirdę tokį klausimą, ar jūs ką nors atsakytumėte? Prašyčiau penkis kartus pakartoti klausimą. Tai ką mes čia darome? Manau, kad čia darome politinį cirką“, – kalbėjo ji.
Be to, anot R.Urbonaitės, jei ilgame klausime palieki žodžių junginį „pajamų didėjimas“, tai nenuostabu, kad respondentai į tai atsakytų teigiamai.
Nesuprantamas politologei ir klausimas dėl Seimo narių atšaukimo galimybės: „Nereikia daryti apklausos tam, kad suprastum, kokia bus žmonių nuomonė. Jei žmonės pikti ant politikų, jie tikrai palaikys tokią idėją. Ir visai nesigilns tokios idėjos teisiniais niuansais ar pasekmėmimis“.
Vertindama kitą slėptą klausimą – dėl PVM sumažinimo barams, R.Urbonaitė teigė mananti, kad šis klausimas susijęs su kitų politikų iniciatyva, dėl kurios G.Nausėda norėjo „pasimatuoti temperatūrą“. Tačiau politologė retoriškai klausė, kiek gi respondentų galėtų kompetentingai, suprasdami klausimo esmę ir sektoriaus situaciją, atsakyti į šį klausimą.
Prezidentūra BNS informavo, jog ši apklausa „Vilmorus“ buvo užsakyta neskelbiamos apklausos būdu, jos vertė – 2,9 tūkst. eurų. „Vilmorus“ apklausa buvo atlikta balandžio 8-17 dienomis, joje telefonu apklausta 1001 vyresnis nei 18 respondentas. Apklausos maksimali paklaida siekia 3,1 proc.
Daugiau apie neviešintos apklausos klausimus ir jų rezultatus skaitykite čia.
