Konservatoriai: V. Adamkaus mokiniu prisistatęs G. Nausėda suveidmainiavo

Konservatoriai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Žygimantas Pavilionis sako vis dar pasigendantys platesnio G.Nausėdos požiūrio dėl Europos Vadovų Tarybos – pasak jų, prezidentas, vadovaudamasis tik savo nuomone ir ambicijomis, toli nenueis.

Gitanas Nausėda<br>T.Bauro nuotr.
Gitanas Nausėda<br>T.Bauro nuotr.
Gitanas Nausėda<br>T.Bauro nuotr.
Gitanas Nausėda<br>T.Bauro nuotr.
Žygimantas Pavilionis<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Žygimantas Pavilionis<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė<br>V.Skaraičio nuotr.
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė<br>V.Skaraičio nuotr.
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė<br>V.Skaraičio nuotr.
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė<br>V.Skaraičio nuotr.
Gitanas Nausėda<br>V.Skaraičio nuotr.
Gitanas Nausėda<br>V.Skaraičio nuotr.
Gitanas Nausėda<br>T.Bauro nuotr.
Gitanas Nausėda<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

May 12, 2021, 6:52 PM, atnaujinta May 12, 2021, 10:26 PM

Apie tai jie trečiadienį diskutavo ir „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nespaudai“.

Prezidentas laikosi „Karaliaus saulės“ pozicijos

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkė, konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pažymėjo, kad sprendžiant EVT klausimą tarp prezidento ir Vyriausybės vis dar trūksta dialogo.

„Kalbant apie situaciją dėl atstovavimo Europos Vadovų Taryboje, turbūt išmintingiausias sprendimas būtų, jei įvyktų susitarimas. Prezidentas galėtų ir daugiau tartis su premjere, atstovavimo niuansus išspręsti būtų galima turbūt paprastuoju būdu, atsižvelgiant į tų vadovų tarybų susitikimų tematikas.

Ar tai klausimai, susiję su užsienio politika, ar klausimai, susiję su Vyriausybės kompetencija“, – kalbėjo R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Pasak jos, Europos Sąjungos valstybėse tokių diskusijų būta ir anksčiau, tad Lietuva nėra išimtis. Vis tik ji pabrėžė, kad Lietuva yra viena iš keturių valstybių, nesiunčianti į EVT savo Vyriausybės vadovės.

„Iš 27 valstybių tik 4 valstybės siunčia atstovauti prezidentus – tai Prancūzija, Kipras, kur premjero net nėra, Rumunija ir Lietuva. Tikrai ta bendroji logika diktuoja, kad šalims atstovauja Vyriausybių vadovai. Manau, kad logiška būtų dalintis tom atsakomybėm“, – pridūrė Seimo narė.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, konservatorius Žygimantas Pavilionis sakė, kad prezidentas savo veiksmais bando pažeisti dvi svarbias tradicijas.

„Pirma tradicija – susitarimas užsienio politikoje. Tai yra išskirtinis mūsų užsienio politikos sėkmės raktas. Visą laiką kairė ir dešinė likdavo kartu. Nuolat bendrauju su buvusiais premjerais – nesu sutikęs nei vieno buvusio premjero, kuris nepritartų mūsų nuomonei, ir tai tikrai nėra visi iš mūsų pusės.

Praktiškai visi lyderiai sutinka, kad reikia dalintis dalyvavimu EVT pagal savo kompetencijas“, – kalbėjo Ž.Pavilionis.

Jis pastebi, jog prezidentas į Europos Sąjungą žiūri kiek keistai – lyg tai būtų ne Lietuvos reikalas.

„Skaitau prezidento paskutinį interviu Rytų Europos studijų centre. Jis sako, kad visi ES klausimai yra užsienio politikos klausimai, o Europos Sąjunga yra tautų sąjunga. Tai yra tik viena politinė koncepcija, kurią atstovauja, galima sakyti, prancūzų ultradešinieji.

Tai „karaliaus saulės“ pozicija, kad Europos Sąjunga nėra bendras reikalas, o užsienio reikalas, kur mes pakovojame dėl užsienio interesų.

Bet Europos Sąjunga esame mes, tai nėra kažkoks išorės priešas, su kuriuo derinamės interesus. Todėl klausimais, kurie yra bendros kompetencijos ir kur mes užsiimame teisėkūra, privalo dalyvauti parlamentai ir vyriausybės“, – aiškino Ž.Pavilionis.

Pasak jo, tinkamiausias sprendimas G.Nausėdai būtų prieš kiekvieną EVT susėsti su premjere ir pasižiūrėti konkrečius klausimus, aptarti, kas galėtų tuos klausimus apginti konkrečiame kontekste su konkrečiais vadovais.

Ž.Pavilionis pridūrė, jog, jeigu prezidentas užsispyręs stovės tik su savo nuomone, tai neatitiks 30 metų puoselėtos sėkmingos tradicijos.

„Matėme ne vieną premjerą, kuris buvo labai skirtingų pozicijų su prezidentais – vis tiek susėdavo gražiai, sutardavo visais klausimais ir tai darydavo didžiulį įspūdį Vakarams.

Dabar, kai važiuoji vienas, be jokių įgaliojimų ir palaiminimų, kalbi apie savo asmenines vizijas, kurių nelabai kas supranta ar nelabai kas patvirtino Seime, tai esi vienas kaip pirštas.

Bet tau reikia suvienyti beveik 400 milijonų gyventojų ir dar padaryti tvarką ir demokratiją Rytuose bei Vakaruose. Profesionalai į tokius vienišus vilkus nereaguoja, bet reaguoja, kai visa tauta veikia vienu balsu“, – teigė jis.

Stebina delsimas dėl ambasadoriaus

Iki šiol taip pat nėra aišku, kas atstovaus Lietuvai ir užims ambasadorius kėdę Europos Sąjungoje. Ž.Paviliono teigimu, vis dar didelė klaida, jog prezidentas atmetė L.Linkevičiaus bei R.Karoblio kandidatūras.

„Man iki šiol nepatiko ir nepatiks, kas įvyko su dviem vienais iš profesionaliausių mūsų ambasadorių, turinčių milžinišką patirtį ir fantastiškus išėjimus į tą patį dabartinį Vašingtoną – aš kalbu apie poną Liną Linkevičių, kuriam užtektų trijų pirštų kombinacijos, ir jam telefono ragelį pakeltų naujoji JAV sekretoriaus politikos direktorė. O tai yra baisiai daug, patikėkite.

Kažkodėl prezidentas nusprendė, kad tie žmonės neatitinka jo asmeninės temperatūros lygio ar dar kokių kosminių reikalų. Aš to nesupratau ir man tai kelia pasipiktinimą. <...> Deja, tas delsimas yra tęsinys tų pačių dviejų atšilimo ir atšalimo reikalų.

Prezidentas turbūt iki šiol ten mato tik savus asmenis“, – svarstė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.

Pasak R.Morkūnaitės-Mikulėnienės, valstybės interesas šiuo atveju turėtų būti pareigūnų kompetencija.

„Aišku, visko galima išmokti, diplomatinė tarnyba, mano supratimu, yra atvira, ir reikia tų žmonių, kurie būtų pasiryžę dirbti valstybei. Bet ši situacija yra uždelsta. Aš jau ir anksčiau reiškiau tam tikrą nuostabą dėl tų atšalimo procedūrų tiems žmonėms, kurie būtų buvę geri Lietuvos valstybės atstovai.

Suprantu, kad procesas vyksta, teikiamos įvairios pavardės, tai manau, būtų keista samprotauti apie tai, kad tai yra politizuoto pobūdžio paskyrimai. Pirmiausia tai yra kompetencija ir lojalumas valstybei“, – aiškino ji.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.