Savižudybė medikų bendruomenėje iš naujo atvėrė Lietuvos problemą: aiškėja, kad kreipimųsi net ne vienas

Medikų bendruomenę sukrėtusi žinia apie iš gyvenimo pasitraukusią jauną Šiaulių gydytoją iš naujo pakurstė kalbas apie mobingo, ilgalaikio psichologinio teroro darbe problemą Lietuvoje.

Medikų bendruomenę sukrėtusi žinia apie iš gyvenimo pasitraukusią jauną Šiaulių gydytoją iš naujo pakurstė kalbas apie mobingą.<br>V.Balkūno nuotr.
Medikų bendruomenę sukrėtusi žinia apie iš gyvenimo pasitraukusią jauną Šiaulių gydytoją iš naujo pakurstė kalbas apie mobingą.<br>V.Balkūno nuotr.
Medikų bendruomenę sukrėtusi žinia apie iš gyvenimo pasitraukusią jauną Šiaulių gydytoją iš naujo pakurstė kalbas apie mobingą.<br>V.Balkūno nuotr.
Medikų bendruomenę sukrėtusi žinia apie iš gyvenimo pasitraukusią jauną Šiaulių gydytoją iš naujo pakurstė kalbas apie mobingą.<br>V.Balkūno nuotr.
Medikų bendruomenę sukrėtusi žinia apie iš gyvenimo pasitraukusią jauną Šiaulių gydytoją iš naujo pakurstė kalbas apie mobingą.<br>M.Patašiaus nuotr.
Medikų bendruomenę sukrėtusi žinia apie iš gyvenimo pasitraukusią jauną Šiaulių gydytoją iš naujo pakurstė kalbas apie mobingą.<br>M.Patašiaus nuotr.
Medikų bendruomenę sukrėtusi žinia apie iš gyvenimo pasitraukusią jauną Šiaulių gydytoją iš naujo pakurstė kalbas apie mobingą.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Medikų bendruomenę sukrėtusi žinia apie iš gyvenimo pasitraukusią jauną Šiaulių gydytoją iš naujo pakurstė kalbas apie mobingą.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Medikų bendruomenę sukrėtusi žinia apie iš gyvenimo pasitraukusią jauną Šiaulių gydytoją iš naujo pakurstė kalbas apie mobingą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Medikų bendruomenę sukrėtusi žinia apie iš gyvenimo pasitraukusią jauną Šiaulių gydytoją iš naujo pakurstė kalbas apie mobingą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Medikų bendruomenę sukrėtusi žinia apie iš gyvenimo pasitraukusią jauną Šiaulių gydytoją iš naujo pakurstė kalbas apie mobingą.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Medikų bendruomenę sukrėtusi žinia apie iš gyvenimo pasitraukusią jauną Šiaulių gydytoją iš naujo pakurstė kalbas apie mobingą.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Medikų bendruomenę sukrėtusi žinia apie iš gyvenimo pasitraukusią jauną Šiaulių gydytoją iš naujo pakurstė kalbas apie mobingą.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Medikų bendruomenę sukrėtusi žinia apie iš gyvenimo pasitraukusią jauną Šiaulių gydytoją iš naujo pakurstė kalbas apie mobingą.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

May 12, 2021, 11:21 AM, atnaujinta May 13, 2021, 2:33 PM

Anot medikų atstovų, savižudybės medicinos sektoriuje – tyli epidemija ir sisteminis reiškinys, tačiau problema neapsiriboja vienu sektoriumi. Tyrimas parodė, kad beveik pusė Lietuvos darbuotojų patiria emocinį nerimą savo darbo vietoje.

Trečiadienį vykusio pasitarimo metu medikų, profesinių sąjungų ir psichikos sveikatos atstovai pasiūlė idėjas, kurios galėtų pakeisti psichologinį klimatą darbovietėse.

Pagalbos nesulaukė

Ministrės patarėja Živilė Gudlevičienė kalbėjo, kad mobingą patiriantys darbuotojai iš tiesų kreipiasi pagalbos į atsakingas institucijas, tačiau pagalbos nesulaukia.

Kalbėdama apie iš gyvenimo savo noru pasitraukusią jauną Šiaulių ligoninės medikę Ž.Gudlevičienė teigė prieš akis turinti du raštus, iš 2019 ir 2020 metų, kada darbuotojai jau kreipėsi pagalbos, tačiau nieko nebuvo padaryta.

„Turiu kelis raštus iš kelių institucijų, kur darbuotojai kreipėsi pagalbos, ir jau su atsakingų institucijų atsakymais – ir iš Darbo inspekcijos, ir iš kitų institucijų, kurie yra tiesiog labai formalūs: nusižengimų nerasta, grubių klaidų padaryta nebuvo. Ir viskas tuo pasibaigia. Tačiau darbuotojai tikrai ieško pagalbos“, – pabrėžė ji.

Ž.Gudlevičienė teigė, kad vienas iš mobingo darbovietėje sprendimo būdų – periodiški antimobingo mokymai vadovams. Ministrės patarėja pasakojo, jog sudarydama Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmų planą, į programą šiuos mokymus įtraukė.

„Vis dėlto, ir mikroklimatas, ir makro-klimatas priklauso nuo įstaigos vadovo bei administracijos. Kokį toną užduoda administracija, įstaigos vadovas, taip elgiasi ir darbuotojai“, – įsitikinusi premjerės patarėja.

Anot jos, aiškiai matosi, kurie vadovai mokosi, tobulėja ir kaip dėl to keičiasi klimatas įstaigoje: „Tokie mokymai – ne vienkartiniai, o tęstiniai, periodiški, ir patiems vadovams, ir personalui yra būtini“.

Sisteminis reiškinys

Joniškio ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas medicinai Martynas Gedminas, dirbęs Respublikinėje Šiaulių ligoninėje (RŠL), kalbėjo, kad medicinos bendruomenė yra užaugusi su labai dideliu smurtu, universitetuose yra įsišaknijusi smurto kultūra.

„Kada kažkas pateikia kitokią nuomonę, naują nuomonę, mes nemokame kalbėti, diskutuoti, per jėgą brukame ir spaudžiame savo nuomonę. Lauros atveju buvo panašus atvejis (...) Mačiau administracijos tam tikrų atstovų nemokėjimą diskutuoti, iš kitos pusės ir darbuotojo nemokėjimą nusileisti tose vietose, kur reikėtų. Galiausiai, kai tiesiai nešnekame, bandome spausti per aplink, kuo tai pasibaigia yra labai liūdna“, – kalbėjo M.Gedminas.

Medikas svarstė, kad viena esminių problemų Lietuvoje yra vidutinybės vadovų postuose, žmonės, kurie nemoka priimti deramų sprendimų arba tiesiai jų iškomunikuoti.

„Medikai yra tie, kurie labiausiai perdegę, labiausiai vartoja narkotines medžiagas, kurie turi didžiausią riziką išsiskirti, nes mes visiškai ignoruojame tam tikrą darbo dimensiją – konfliktus, sunkius pacientus, mirtis, netektis. Tai tas pats, kas ugniagesį pasiųsti į gaisrą be apsauginio kostiumo.

Perdegimas, savižudybės yra sisteminis reiškinys. Man nepatinka, kai spaudoje sakoma, kad nusižudė žmogus dabar, ir prieš du metus – daug daugiau žmonių nusižudė per tą laiką“, – pabrėžė M.Gedminas.

„Tai yra ta tyli epidemija, sisteminis reiškinys, kurį reikia spręsti sistemiškai“, – pridūrė jis.

Blogiausi rezultatai

Nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė Karilė Levickaitė pristatė 35 valstybėse atliktą tyrimą, kuriuose apklausė darbuotojus su darbu susijusiais klausimais. Vienas iš klausimų buvo apie tai, kiek žmonės savo darbo vietoje patiria emocinio nerimo.

„Lietuvoje tie duomenys atrodo blogiausiai todėl, kad beveik pusė Lietuvos darbuotojų patiria emocinį nerimą nuo ketvirčio iki trijų ketvirčių laiko darbo. Jeigu aš dvi arba keturias valandas iš aštuonių valandų darbe jaučiu emocinį nerimą, tai apie ką mes galime kalbėti? Apie organizacinę kultūrą, apie darbą, našumą, santykius, žmonių gerbuvį?“, – retoriškai klausė K.Levickaitė.

Anot jos, pirmiausiai šią problemą reikėtų įsivardinti ir priimti organizacinį įsipareigojimą. Organizacija turėtų įdiegti tam tikrus algoritmus, sistemas, kurios užsidegtų raudona lempute, jeigu signalizuojama apie mobingą, užtikrinant, kad žmogus jaustųsi saugus.

Paskata sukurti tinkamą aplinką

Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė pasiūlė atvirkštinio vertinimo idėją, kuri galėtų padėti spręsti mobingo problemą viešajame sektoriuje. Tačiau jos įgyvendinimui, anot jos, tikrai reikia politinio stuburo.

„Viešajame sektoriuje galėtų būti taikomos atvirkštinis vertinimas. Kiekvienais metais vertiname savo darbuotojus, pagal tai skiriame jiems priedus, priemokas, gaunamos kategorijos. Vertinimų sistema yra labai griežta, kiekvienas sektorius turi savo sistemą. O kas vertina vadovus?“, – kalbėjo I.Ruginienė.

Anot jos, su vadovu apžvelgiami metiniai rezultatai, tačiau nėra jokios informacijos iš svarbiausios grandies – darbuotojų vertinimo apie vadovą.

„Kalbame apie tai, kad darbdavys gali darbuotojus vertinti pagal nustatytą sistemą, tačiau neturime atvirkštinės sistemos, kada darbuotojai galėtų įvertinti savo vadovą. Gal tai neturėtų būti vienintelis darbdavio įvertinimas, bet vienas iš tokių, turinčių įtaką tolimesniam vadovo vertinimu, turėtų būti.

Pamatytumėte, kiek sutvarkytų problemų, kiek sumažintų psichologinio smurto atvejų darbe. Darbdavys turėtų siekiamybę ir norą, kad kolektyvas darbe jaustųsi gerai“, – kalbėjo I.Ruginienė.

Naujas skyrius

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė po susitikimo teigė, kad Valstybinė darbo inspekcija (VDI) stiprins savo pajėgumus – nuo 2022 metų planuojama įkurti naują skyrių, kuris rūpintųsi tik psichikos sveikatos klausimais darbe.

„Užsiimtų būtent tų ginčų analize, preventyviu darbu su darbuotojais, kad tos sąlygos po truputį keistųsi“, – kalbėjo M.Navickienė.

„Mūsų visuomenė vis dar yra smurto visuomenė, toleruojanti smurtą. Norėčiau prisiminti, kaip mums sekėsi kalbėti apie smurtą prieš vaikus – tada mūsų visuomenė po truputį pradėjo keistis. Priėmėme Vaikų teisių apsaugos įstatymą, ir po truputį matome smurto artimoje aplinkoje vaiko atžvilgiu mažėjimą“, – pabrėžė ministrė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.