Vis dėlto, politikos ekspertai teigia, kad tokie Prezidentūros manevrai provokuoja visuomenę, rodo pataikavimą daugumai. Neatmetama, kad šių įvykių epicentre atsidūręs Partnerystės įstatymo projektas dėl šių aplinkybių turės keisti savo formą.
Pateikė savo versiją
Prezidentūra tvirtina, kad šeštadienį „Didžiajame šeimos gynimo marše“ transliuotu G.Nausėdos sveikinimu kreiptasi ne konkrečiai į Vingio parke susirinkusius „maršo“ dalyvius, bet į visas Lietuvos šeimas.
Taip pat, leidžia suprasti prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė, savo sveikinime Tarptautinės šeimos dienos proga G. Nausėda nepasisakė prieš Partnerystės įstatymą.
„Prezidentas brėžia liniją, kaip jis žiūri į vienos lyties asmenų bendro gyvenimo klausimus (...)
Jis atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnį, kuris kalba apie šeimą, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o santuoka yra sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu... Ir prezidentas sako, kad šis Konstitucijos straipsnis neturi būti pažeidžiamas“, – „Žinių radijui“ sakė A.Skaisgirytė. Prezidento kalbą galite rasti čia.
Turės švelninti savo poziciją?
Tačiau tokiu teiginiu suabejojo Lietuvos karo akademijos profesorė Jūratė Novagrockienė. Anot jos, jeigu būtų kreiptasi ne į maršo dalyvius, o į visos Lietuvos žmones apskritai, tikėtina, geresnis pasirinkimas būtų televizija.
„Jo kalba ir tai, kad šis kreipimasis buvo paskelbtas maršo renginyje, signalizuoja, kad tai buvo vis tik labiau konjunktūrinis pranešimas, orientuotas būtent į tradicinės šeimos ir jo paties asmenines vertybes“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo politologė.
Anot jos, kad ir kaip prezidentas kalbėtų, kad turime diskutuoti, girdėti vienas kitą ir spręsti tos pačios lyties asmenų partnerystės klausimus, savo kalboje G.Nausėda vėl atsirėmė į 38 Konstitucijos straipsnį.
„Vyriausios patarėjos A.Skaisgirytės interpretacijos dar labiau paaštrino suvokimą, kad prezidentas bando pataikauti daugumai, palaikyti daugumą. Ir tai yra ne pirmas kartas, prisimenant palaikymą A.Toliatui.
Nežiūrint to, kad jis kalba apie tai, kad visi žmonės yra svarbūs ir visiems svarbu susikalbėti, vis tik tas leitmotyvas, kad 38 straipsnis brėžia liniją dėl santuokos, ypač dėl vienalyčių asmenų santuokos, leidžia kalbėti tik apie tam tikrus partnerystės santykius, vėlgi rodo labai ribotą, konservatyvų požiūrį į šio klausimo sprendimą apskritai“, – įvertino J.Novagrockienė.
Politologė svarstė, kad net Partnerystės įstatymo iniciatoriai, Seimo grupė, kuri rengia šį projektą, ir Seimo komitetai bei frakcijos, kurie jį turės svarstyti, švelnins savo poziciją ir ieškos pirmo žingsnio link partnerystės įteisinimo apskritai.
„Ir labai galimas variantas, kad bus pasirinktas pakankamai lankstus, nuosaikus ir kraštutinių, konfliktinių linijų neišskiriantis projektas -tada jis galimai lengviau praeis komitetus, frakcijas ir patį balsavimą Seime. O tai, nori ar nenori, iš karto geriau nuteiks ir prezidentą“, – prognozavo ji.
Nors sveikinimo kalboje G.Nausėda ir sakė, kad jam nereikia laviruoti, apgaudinėti, nes jau anksčiau yra išsakęs paramą LGBT bendruomenei, tačiau, anot politologės, jeigu būtų pasirinktas nuosaikus projekto variantas, ir visuomenėje būtų mažiau susipriešinimo, ir prezidentui būtų lengviau apsispręsti.
„Ir būtų tik nutiestas tiltas į galimybę kažkada labiau plėsti vienalyčių porų teises, galbūt net kalbant apie santuokas“, – kalbėjo J.Novagrockienė.
Dabartiniam variantui nepritartų
Didžiausios opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovė Agnė Širinskienė teigė sunkiai įsivaizduojanti, kad frakcija pritartų dabar svarstomam ir žiniasklaidoje nutekėjusiam partnerystės reguliavimui.
Anot jos, pagal nutekėjusio įstatymo projekto formuluotes panašu, kad Laisvės partijos atstovo Tomo Vytauto Raskevičiaus vadovaujama darbo grupė rengiamu projektu bando homoseksualių asmenų bendrą gyvenimą prilyginti šeimos santykiui.
„Iš esmės iš Konstitucinio Teismo nutarimo yra paimtas šeimos apibrėžimas, išbrauktas žodis „šeima“, parašyta „partnerystė“, ir visos sudedamosios šeimos santykio dalys yra partnerystėje paliktos“, – laidoje „Nauja diena“ įvertino A.Širinskienė.
Valstietės teigimu, frakcija paremtų modelį, kuris sureguliuotų vienos lyties asmenų santykius kaip ūkinę veiklą, nepriskiriant partnerystei šeimos santykio.
„2016 metais, eidami į rinkimus, labai aiškiai savo rinkimų programoje deklaravome, kad remsime partnertystės kaip ūkinio, teisinio santykio sureguliavimą, homoseksualiems asmenims užtikrinant turtinius santykius ir jų sprendimo būdus, paveldėjimo, sveikatos reikalų klausimų sprendimą.
Tačiau tuomet rinkimų programoje deklaravome, kad tikrai nepritarsime (partnerystei – aut.past.) kaip šeimos teisinio santykio įteisinimui“, – kalbėjo A.Širinskienė.
Užėmė provokatoriaus vaidmenį?
Ne mažiau nuostabos politikos ekspertams praėjusią savaitę sukėlė paaiškėjęs faktas, kad Prezidentūra atlieka visuomenės nuomonės apklausas, tačiau dalies jų nenori viešinti. Prezidento komanda tikina, kad apklausos yra darbo įrankis, todėl plačiai neskelbiamos.
Tuo metu apžvalgininkas Rimvydas Valatka teigė, jog G.Nausėda nori provokuoti visuomenę ir taip gauti palaikymo.
„Prezidentas yra užėmęs provokatoriaus vaidmenį, ir iš to vaidmens jis, matyt, nori išlaužti tai, kad dalis žemažiūriškai pasaulį vertinančių žmonių taptų jo didžioji atrama – jis orientuojasi į praeitį.
Jei reikėtų apibendrinti vienu sakiniu, sakyčiau, kad prezidentas per dvejus metus taip ir nesugebėjo tapti politiku, neranda vietos, vis bando išrasti ne dviratį, o triratuką“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ kalbėjo apžvalgininkas.
R.Valatka mano, kad panaši prezidento ir jo komandos elgsena tęsis, kad išliktų dalies žmonių palaikymas.
„Žinoma, kad jis elgsis ir toliau panašiai, telks aplink save tuos žmones, kurie tebegyvena XX amžiuje, kai kurie – gal ir XIX amžiuje“, – prognozavo jis.
Apžvalgininko manymu, prezidentą galima laikyti marginalu.
„Rėkaudamas apie landsbergius ir konservatorius tikrai turėsi labai nemažos dalies lūzerių ir nevykėlių palaikymą. Arba dėl ko nors piktų žmonių, kuriems nepasisekė gyvenime. Iš principo, Gitanas Nausėda nesugalvojo nieko kito, kaip kad Viktoras Uspaskichas, Ramūnas Karbauskis, Naglis Puteikis ir visi kiti politikai, kuriems labiau patinka griauti, o ne kurti“, – svarstė R.Valatka.
Prezidentas G.Nausėda kadenciją pradėjo 2019 liepos 12 dieną. Rinkimų antrajame ture jis laimėjo prieš dabartinę premjerę Ingridą Šimonytę. Artimiausi prezidento rinkimai Lietuvoje vyks 2024 metais.
