E. Eigirdas – „Lietuvos Davosas“, renginys, kurio misija padėti iškilti nepriklausomos Lietuvos elitui

Jau 15 kartą vyksiantis Lietuvos ekonomikos forumas gegužės 19-20 dienomis suburs politikos, verslo lyderius bei visus tuos, kam rūpi šalies ateitis. Bene svarbiausias ir ramybės daugeliui neduodantis klausimas – kokia bus Lietuva po COVID-19 pandemijos? Į jį atsakymų ieškos forumo dalyviai ir svečiai. Kas šiemet laukia forumo dalyvių, naujienų portalas lrytas.lt klausė vieno iš konferencijos organizatorių, žurnalo „Valstybė“ vyr. redaktoriaus Eduardo Eigirdo.

 Žurnalo „Valstybė“ redaktorius Eduardas Eigirdas.<br> K.Vanago nuotr.
 Žurnalo „Valstybė“ redaktorius Eduardas Eigirdas.<br> K.Vanago nuotr.
Žurnalo „Valstybė“ redaktorius Eduardas Eigirdas.<br>T.Bauro nuotr.
Žurnalo „Valstybė“ redaktorius Eduardas Eigirdas.<br>T.Bauro nuotr.
Vilnius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilnius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilnius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilnius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilnius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilnius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

May 19, 2021, 9:35 AM

– Pabrėžiate, kad šių metų forumas yra išskirtiniai svarbus, kodėl?

– Šiais ir kitais metais Lietuvoje priimsime svarbiausius sprendimus, suformuosime politiką, kuri lems, kaip panaudodami ES lėšas vystydami ir modernizuodami Lietuvos ekonomiką. Tai lems, ar Lietuvai pavyks realizuoti dar vieną ir labai svarbų proveržį ekonomikoje, kuris bus labai svarbus, nes šiame dešimtmetyje mūsų laukia gilėjanti demografinė krizė, todėl, jei nepaklosime tvirto pamato augimui, galime susidurti su rimtomis problemomis.

– Kaip manote, kokie valstybės sprendimai turi didžiausios įtakos Lietuvos ateičia?

– Prisiminkime 2008-ųjų metų krizę, visi ją prisimena, kaip gilią duobę, bet aš raginčiau prisiminti sprendimus, kurie buvo priimti didinant IT specialistų paruošimo skaičių, skaidrinant valstybės valdymą bei išsivaduojant iš „Gazprom“ gniaužtų. Didžioji dalis žmonių neatkreipė į šį faktą dėmesio, tačiau prieš dešimt metų beveik keturis kartus atsilikome pagal IT bei finansinių paslaugų eksportą nuo Estijos, o šiandien, po dešimties metų, mes jau pirmaujame.

Pamenu tuo metu, kai konferencijose kėlėme klausimą, kad yra būtina skatinti IT specialistų paruošimo kokybės ir skaičiaus didinimą, taip pat buvo klausiama, ar tai kažką pakeis – taip, šiandien mes turime tūkstančius gerai apmokamų darbo vietų, augančias biudžeto pajamas ir saugesnę visuomenės ir ypač senjorų ateitį. Nes jei jaunimas gali išvažiuoti, tai pensinio amžiaus piliečiai yra tiesiogiai priklausomi nuo to, kiek naujų ir gerai apmokamų darbo vietų kursis. Būtent todėl privalome labai aiškiai identifikuoti, į kur ir kodėl turime investuoti, kad pasiektume maksimalios naudos Lietuvos visuomenės ir valstybės gerovei.

– Forumas telkia politikos bei verslo lyderius, apie kokius reikalingus pokyčius šalyje kalbama pastaruoju metu?

– Pateiksiu tik vieną iš pavyzdžių, nors jų „Lietuvos Davose“ skambės žymiai daugiau. Mes skiriame milijonus skatindami elektromobilių įsigijimą, kas skamba labai progresyviai, tačiau būtina atsiminti, kad visų pirma – Lietuva jų negamina, visų antra – vidutinė automobilio kaina yra 40-50 tūkst. eurų, tad juos gali įsigyti tik turtingiausi Lietuvos žmonės, kaip ir tai, kad Lietuvos didžiausia problema šiandien yra elektros generacijos deficitas.

Todėl, jei kalbėtume apie resursų nukreipimą į tas sritis, kuriose galima sukurti didžiausią naudą Lietuvos valstybei ir visuomenei, reikėtų šiuos milijonus padalinti ir mažesnę dalį skirti elektromobilių krovimo tinklui, nes kuo jis bus kokybiškesnis, tuo daugiau turtingų žmonių ir patys įsigys elektromobilius, kai tuo tarpu likusius nukreipti plečiant paramą piliečiams ypač regionuose, kurie nuspręstų tapti atsinaujinančios elektros energijos gamintojais.

Tokiu būdu su šiais papildomais milijonais būtų galima paskatinti dar iki tūkstančio šeimų padengti savo namų stogus saulės elementais, generuoti elektrą iš to uždirbti, kartu didinant vietinę elektros generaciją. Dabar Lietuva leidžia pinigus, kad padėtų dažniausiai labai turtingiems žmonėms sutaupyti įsigyjant elektromobilius, o didžiausią naudą gauna turtingiausios valstybės – JAV, Vokietija ir Japonija, kurios daugiausiai gamina elektromobilius.

Jeigu koncentruotume resursus, kad maksimaliai išvystytume vietinę atsinaujinančios energetikos generaciją, sudominant piliečius dalyvauti šiame procese, nemažai išloštų įrangos gamintojai, tarp kurių yra ir Lietuvoje veikiančios bendrovės, bet didžiąją dalį naudos gautų piliečiai ir Lietuvos valstybė, nes pinigai už elektros energiją liktų Lietuvoje, mūsų gamintojų kišenėse.

Tai tik vienas pavyzdys, bet tikriausiai gana ryškus, kuris neleidžia teigti, kad valdžia sąmoningai kažką blogai daro, tiesiog kitos valstybės remia elektromobilių įsigijimą, kodėl ir mums to nedaryti? Tačiau, kitos valstybės gamina elektromobilius, kitoms valstybėms nėra taip aktualu vystyti elektros generaciją ir mažinti skurdą regionuose, kuris tikrai mažės, jei suteiksime dešimtims galimybes, o turėtume šimtams tūkstančių šeimų, užsidirbti iš elektros gamybos.

– Tačiau ar šios temos verslui, kuriam yra skirtas „Lietuvos Davoso“ forumas, yra aktualios?

– Neabejoju, kad verslui turėtų būti įdomūs pranešimai apie svarbiausias globalias tendencijas ekonomikoje, akcijų rinkose, taip pat NT forumas, kuriame bus kalbama tiek apie būsto bei prabangaus būsto, tiek apie biuro patalpų bei industrinio NT rinkas. Taip pat turėtų sulaukti nemažai dėmesio ir „Startuolių lyderystės forumas“, kuris, beje, yra nemokamas. Jis prasideda šiandien ir jame bus kalbama tiek apie technologijų kaitą, tiek apie tai, kuriose srityse gali papildomas proveržis, kuris gali būti įdomus verslui, tiek veikiančiame šiose srityse, tiek galvojančiame apie investicijas į pažangius verslus.

Manau, kad „Lietuvos Davose“ mes padengiame didžiąją dalį temų, kurios yra aktualios atsakingai į ateitį žvelgiantiems verslo lyderiams. Tame tarpe sukuriame prielaidas ne tik iš pirmų lūpų išgirsti atsakingų pareigūnų, tiek Ministrės Pirmininkės, tiek ministrų pozicijas apie tai, kokius darbus vertina, kaip prioritetinius, bet ir sukuriame prielaidas politikos, verslo, visuomenės lyderiams diskutuoti ir bandyti sutarti dėl papildomų sprendimų, kurie būtų naudingi Lietuvos valstybei.

– Kokie pranešėjai ar temos, Jūsų nuomone, turėtų sulaukti didžiausio susidomėjimo?

– Išskirti tikrai nenorėčiau, nes esu dėkingas visiems, kurie dalyvauja ir bendradarbiauja organizuojant „Lietuvos Davosą“, todėl visų pirma raginčiau gerbiamus portalo lrytas.lt skaitytojus užmesti akį į programą, kurią galima rasti puslapyje www.ekonomikoskonferencija.lt. Neturintiems laiko paminėsiu ne tai, kas gali būti įdomiausia, bet kas galėtų būti svarbiausia. Šiandien, gegužės 19 dieną „Startuolių lyderystės forume“ – Mantas Mikuckas, „Vinted“, kurio vertė ką tik pakilo iki 3,5 milijardų JAV dolerių, bendraįkūrėjas bei vadovas, kalbės apie Lietuvos, kaip vienaragių valstybės ateitį.

Vyks sesijos, skirtos fintech, greentech, skaitmenizacijai, e-komercijai, pokalbiai su vizionistais, investuotojais, startuolių ekosistemos lyderiais bei startuolių kūrėjais. Tuo tarpu, gegužės 20 dieną, kai vyks „Lietuvos ekonomikos konferencija“, atkreipčiau dėmesį į premjerės Ingridos Šimonytės pranešimą bei po jo įvyksiančią verslo bei politikos lyderių diskusiją. Taip pat, manau, bus labai svarbus Lietuvos Pramoninkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus pranešimas apie tai, kaip vystydami žaliąją ekonomiką galime sukurti didžiausią pridėtinę naudą Lietuvos valstybei.

Manau, bus labai įdomu, kaip tendencijas akcijų rinkoje įvertins „Evernord“ vadovė Jolanta Jurga, ką apie įspūdingą NT būsto, taip pat ir prabangaus kainų augimą pasakys žinomi ekspertai, tokie, kaip „Newsec“ tyrimų ir analitikos grupės vadovas Baltijos regione Mindaugas Kulbokas bei „Baltic sotheby's international Realty“ bendrasavininkis Paulius Gebrauskas. Nemažiau turėtų būti vertinga ir diskusija su Vilniaus meru apie miesto patrauklumo didinimo galimybes, žinant, kad Vilnius pateko tarp 25 „Financial Times“ įvardintų patraukliausių investicijoms miestų planetoje.

Taip pat reikėtų paminėti, kad vyks energetikos bei transporto verslų atstovams labai svarbios sesijos, kuriose su energetikos bei susisiekimo ministrais bus diskutuojama apie svarbiausius realizuojamus sprendimus bei tariamasi dėl ateities. Tačiau tai – tik maža dalis, to, kas vyks „Lietuvos Davose“ šiandien ir rytoj, raginčiau nepatingėti ir atsiversti puslapį.

– Nepaminėjote, kad gegužės 20 dieną vyks ir „Vilniaus demokratijos forumas“, kodėl šį renginį išskyrėte, kaip atskirą, bet nereklamuojate?

– Iš tiesų šio forumo misija yra išskirtinai svarbi, deja, dalis Lietuvos verslo lyderių į visas temas, kurios susijusios su demokratija, Rusijos įtakomis ar, net smurto prieš moteris problemą reaguoja labai jautriai. Tarsi bijodami, kad kažkas iš jų reikalaus prisiimti atsakomybę už šiuos procesus, todėl renkasi, kaip didžioji dalis piliečių, šias problemas ignoruoti.

Nors tikriausiai visi puikiausiai suprantame, kad jei neįveiksime destrukcinių, korupcinių, net kriminalinių Rusijos įtakų, jei nesukursime saugios aplinkos Lietuvos piliečiams ir ne tik moterims, bet ir šiandien radikalų dėmesio taikinyje atsidūrusioms mažumoms, mes valstybės, kuri klestėtų, kurioje žmonės jaustųsi saugūs, nesukursime.

O tai reiškia, kad nukentės ne tik pensininkai, nes jei dalis jaunų žmonių išvažiuos, nes nenorės jausti radikalios minios spaudimo, bet ir verslai, kurių augimas Lietuvai netenkant jaunų gabių žmonių, ankščiau ar vėliau susidurs su problemomis, o jo vertės bei pelningumo trajektorija bus ženkliai mažiau pozityvi, o gal, net negatyvi. Nors tai, kokią demokratiją kursime, ar apginsime Lietuvą, nuo Kremliaus, o moteris nuo smurto, gali lemti ar sukursime turtingą valstybę ir mūsų verslai klestės.

Todėl šis forumas yra ypatingai svarbus, tačiau norint jį išreklamuoti yra būtina skirti gana daug lėšų, nes tik taip sugebėtume perteikti jo svarbos suvokimą verslo lyderiams ir gal pavyktų juos priversti ne bėgti nuo šių temų, o tapti sąjungininkais stiprinant Lietuvos valstybę. Ioniška, Skandinavijos verslas, kuris veikia Lietuvoje ir oficialiai teigia, kad yra socialiai atsakingas, nors kreipėmės į juos, kad paremtų tik reklaminę kampaniją, kurios metu galėtų pasireklmuoti, kaip socialiai atsakingi, nesureagavo į mūsų kvietimą

Taigi, kai organizuosime kitą renginį, kreipsimės tiesiogiai į centrines būsines, gal jie matys, kad paremti Lietuvos visuomenės bei verslo lyderių švietimą ir telkimą ginti demokratiją, stiprinti pilietinę visuomenę bei priešintis smurtui prieš moteris, yra svarbu.

– Tikitės, kad Jums pavyks pakeisti Lietuvos verslo elitą ir priversti rūpintis labiau visuomenę, nei pelnu?

– Tokių ambicijų tikrai neturiu, mūsų tikslas yra sukurti forumą, kuriame verslo lyderiai gautų visą svarbiausią informaciją, kuri gali būti naudinga versle, tuo pat metu sukurti prielaidas rūpintis verslo ateitimi, diskutuojant su politikos lyderiais ir sutariant, kokie sprendimai labiausiai atitinka valstybės bei verslo interesus.

Tačiau kartu, mūsų misija, organizuoti forumą, kuriame sukurtume prielaidas pažangiausiems verslo, startuolių, visuomenės bei politikos lyderiams ne demonstruoti tuštybę, savo pasiekimus, sukauptus milijonus bei žinias, o tapti tikruoju Lietuvos elitu ir rūpintis visos valstybės, visų Lietuvos žmonių gerove, kartu, beje, pasirūpinant ir savo verslo ateitimi.

Tad, ką svarbu suvokti, kad mes, kaip organizatoriai, nieko pakeisti negalime, mes kuriame tik renginį, kuris yra palankus iškilti lyderystei, kuri būtina stipriai ir klestinčiai Lietuvai, bet apsispręsti. ar tapti šiais lyderiais, turi kiekvienas pats.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.