„Kas ketveri metai, pasikeitus valdančiajai daugumai, Vyriausybė susiduria su paradoksu, nes gali atsiskaityti tik už pirmąsias tris darbo savaites. Kadangi praėjusios Vyriausybės veikla jau įvertinta Seimo rinkimuose, šioje ataskaitoje pasirinkome ne vardyti jos darbus, o pateikti plačią valstybės, ekonomikos ir visuomenės būklę atspindinčią (...) apžvalgą“, – ataskaitoje teigė premjerė I.Šimonytė.
Anot I.Šimonytės, aštuonioliktoji Vyriausybė siekia būti tarnaujanti Vyriausybė: „Atvira, įsiklausanti ir girdinti, bendradarbiaujanti, dialogo būdu racionalius ir tvaraus poveikio (mažiau, bet geresnius) sprendimus priimanti, nuspėjama Vyriausybė, norinti, kad jos sprendimai būtų pagrįsti įrodymais, atvirais duomenimis ir aiškūs piliečiams, verslui bei visuomenei“.
Kritinis Lietuvai laikotarpis
I.Šimonytė ataskaitoje pabrėžė, jog aštuonioliktoji Vyriausybė darbą pradėjo kritiniu Lietuvai laikotarpiu, COVID-19 pandemijos įkarštyje, todėl jos suvaldymas ir su tuo susiję kiti darbai tapo svarbiausi darbotvarkėje. Tikėtina, jog šie klausimai išliks svarbiausiais ir 2021 metais.
„Suprantama, kad pandemijos suvaldymas, su juo susijęs 2021 m. biudžeto projekto pertvarkymas, paramos darbo netekusiems žmonėms ir nuo pandemijos nukentėjusiam verslui skyrimas (virš milijardo eurų 2021 m.) ir vakcinavimas buvo svarbiausi Vyriausybės darbotvarkėje pirmaisiais darbo mėnesiais ir joje greičiausiai išliks visais šiais, 2021 metais“, – įvardijo premjerė.
Pasak jos, 2020 metų gruodžio 11 dieną, pradėjus dirbti aštuonioliktajai Vyriausybei, vidutinis 14 dienų COVID-19 atvejų skaičius siekė 2365 atvejus per dieną. „Pagal sergamumą COVID-19 Lietuva tapo pirmoji pasaulyje. (...) Fiksuotas per pastaruosius 20 metų beprecedentis mirčių perviršis. 2021 m. kovo pradžioje vidutinis savaitinis mirčių skaičius sugrąžintas į lygį, artimą daugiamečiam vidurkiui“, – vertino I.Šimonytė.
Kaip teigiama ataskaitoje, „Reaguodama į nevaldomą viruso plitimą, naujoji Vyriausybė įvedė specialias asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygas, apribojimus ir tvarką. (...) Atvejų skaičius sausį sumažėjo daugiau nei dvigubai, palyginti su 2020 m. gruodžiu“.
Premjerė pristatydama ataskaitą Seime pabrėžė, kad Vyriausybei pavyko pagerinti bendrą sergamumo dinamiką. „Tačiau išplitus naujoms viruso atmainoms, konkrečiai – vadinamajai britiškajai atmainai, Lietuva taip pat susidūrė su trečiąja banga (...). Tiek, kad šiandien jau turbūt galima pasakyti, kad ta banga buvo gana nuožulni“, – Seime kalbėjo I.Šimonytė.
Anot jos, intensyvus testavimas, testavimas kaupinių metodu, sekoskaitos sprendimai prisidėjo prie to, kad šiuo metu pandeminė situacija Lietuvoje yra gerėjanti.
„Ypač pagal pastarąją savaitę galiu pasakyti, kad pandeminė situacija yra gerėjanti. (...) Statistiškai vertinant, atvejų mažėjimo tempas yra labai panašus kaip ir sausio pradžioje, kada leidomės nuo labai aukšto atvejų kalno“, – kalbėjo premjerė.
Tuo metu vakcinavimo progresas, I.Šimonytės vertinimu, yra neblogas – Lietuva išlieka tarp pirmųjų ES valstybių pagal vakcinacijos tempą.
Didžiausias iššūkis
Anot premjerės, didžiausiu iššūkiu šiuo metu išlieka švietimo sistema: „Galiu pasakyti, kad nepavyko, dėl labai išsiskyrusios pandemijos dinamikos skirtinguose regionuose, ypač Vilniaus regione, rasti universalaus sprendimo, kuris būtų leidęs visus vaikus vienu metu grąžinti į mokyklas vienodomis sąlygomis“.
„Švietimas išlieka iššūkiu galvojant apie rudenį. Todėl, kad net ir pasiekus ženklų skiepijimo mastą ir bendrą imunitetą, negalime tikėtis, kad pandemija išnyks arba išeis jau šiemet. Reikia ruoštis tiems sprendimas, kurių reikėtų rudenį.
Švietimo ir mokslo ministerija ruošia priemonių planą, tikimės, kad vasarą neatostogausime, kaip gal praėjusiais metais, bet intensyviai ruošimės sugrįžti į mokyklas rugsėjo mėnesį“, – kalbėjo premjerė.
Išskyrė prioritetus
Ataskaitoje nurodoma, kad dėl pandemijos, pernai, palyginti su 2019 metais, bendras Lietuvos prekių eksportas sumažėjo nuo 29,6 mlrd. iki 28,6 mlrd. eurų, lietuviškos kilmės prekių eksportas per metus sumažėjo 4,8 proc., nedarbas padidėjo 2,2 procentinio punkto iki 8,5 proc., o užimtų gyventojų sumažėjo 1,5 procento. Nepaisant to, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis praėjusiais metais šalyje sudarė 1421 eurą ir didėjo 9,6 procento.
Ataskaitoje nurodoma, kad siekiama, jog paramą gautų labiausiai nuo COVID-19 nukentėję ir skaudžiausias pasekmes patiriantys verslai.
„Nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams suplanuota valstybės parama siekia per 330 mln. eurų. Imtasi reformuoti inovacijų, duomenų atvėrimo sritis, stiprinti atstovavimą Lietuvos ekonominiams interesams pasaulyje“, – rašoma dokumente.
Daugiausia dėmesio Vyriausybė žada skirti penkioms kadencijos reformoms: valstybės tarnybos pertvarkai, pažangos programai „Tūkstantmečio mokyklos“, EDtech skaitmeninei švietimo transformacijai, inovacijų ekosistemų mokslo centruose, inovacijų agentūros ir misijomis grįstų mokslo ir verslo inovacijų programų sukūrimui, taip pat ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelio sukūrimui.
Seimo statute numatyta, kad metinėje Vyriausybės veiklos ataskaitoje taip pat turi būti aptarti ir artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetai.
Ataskaitos pateikimo metu Seimo posėdyje turi dalyvauti visi ministrai. Birželio 8 dieną Seimo posėdyje planuojama surengti specialią diskusiją, o jos pabaigoje parlamentarai gali priimti rezoliuciją. Iki tol Vyriausybės metinę veiklos ataskaitą turės apsvarstyti visi Seimo komitetai.
Visą 2020 metų Vyriausybės veiklos ataskaitą seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/aad30121923111eb998483d0ae31615c?jfwid=-779zkhzmp"="">seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/aad30121923111eb998483d0ae31615c?jfwid=-779zkhzmp"" target="_blank">galite rasti čia.
Klausė dėl mutacijų
I.Šimonytei pristačius ataskaitą, parlamentarai uždavė jiems iškilusius klausimus.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Valdemaras Valkiūnas klausė, kiek rimtai Vyriausybė pasiruošusi situacijai, jei virusas mutuos ar susiformuos kitas. Parlamentaras teigė ataskaitoje pasigendantis informacijos, kaip Vyriausybės elgtųsi tokiu atveju: „Kad nesikartotų ir buvusios, ir jūsų Vyriausybės chaosas ir pasimetimas“.
Premjerė teigė, kad viena iš didesnių bėdų, su kuria susidūrė visas pasaulis – įsitikinimas, kad su infekcijomis esamę kovoję ir tai jau praeitis. „Akivaizdu, kad tai – ne praeitis, pasirodė, kad ir infrastruktūra nepritaikyta“.
Anot jos, antros koronaviruso bangos atveju jau matėsi visai kitos šalies sveikatos sistemos galimybės. Operatyviniu lygmeniu išmokta reaguoti geriau, įdarbinti nauji įrankiai – pavyzdžiui, sekoskaita, kuri leidžia sekti visas mutacijas ir gauti informaciją apie jas labai greitai.
„Pripažindama pagrindą kritikai ir dėl buvusios, ir dėl mūsų Vyriausybės veiksmų, norėčiau pasakyti, kad esminis skirtumas nuo buvusio laikotarpiu yra skiepai, ir tai, kad gamintojai yra pasirengę pritaikyti pačius skiepus pagal viruso mutacijas“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Pirma tokia krizė
Valstietis Tomas Tomilinas I.Šimonytės teiravosi, ką ji darytų kitaip nei prezidentas Gitanas Nausėda, kokių žingsnių imtųsi sprendžiant pajamų nelygybės problemą Europos mastu, jeigu premjerė taptų Europos vadovų tarybos (EVT) nare.
Anot T.Tomilino, prezidentas yra daug konkretesnis su „gerovės valstybės“ vizija. Tuo metu premjerė teigė, kad dėl ankstesnių valstybės išlaidų pajamų nelygybė tik augs, o EVT šių klausimų spręsti negali.
„Manau, kad po 2020 metų ir po tų išlaidų, kurios buvo padarytos, mes pamatysime pablogėjusį pajamų nelygybės vaizdą. Ir tai bus pirma krizė Lietuvos Respublikos istorijoje, kada per krizę pajamų nelygybė nesumažėjo“, – teigė I.Šimonytė.
„Lietuvoje pajamų nelygybė visada sumažėdavo per krizę, ir skirtumas tarp pajamų sumažėdavo iki maždaug 5 kartų. Vėliau, ekonomikai pradėjus augti, ta nelygybė pradėdavo iš karto didėti“, – pridūrė ji.
Premjerė pabrėžė, kad šiuos klausimus spręsti gali ne EVT. „Išmokos ir mokesčiai yra labai paprastas instrumentas. Nėra kitų instrumentų. Taip pat viešosios paslaugos, tos, kurios užtikrina žmonių galimybes ilguoju laikotarpiu“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Kaip vertina buvusios Vyriausybės darbą?
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis stebėjosi, kodėl I.Šimonytė apskritai turi pristatinėti praėjusios Vyriausybės darbus, kai jos pačios Ministrų kabinetas praėjusiais metais dirbo vos tris savaites, ir pasiūlė, kad kitą kartą nueinanti Vyriausybė už savo padarytus darbus atsiskaitytų pati dar lapkričio mėnesį po naujų rinkimų.
Kartu parlamentaras paprašė premjerės įvardyti, kokie S.Skvernelio Vyriausybės darbai jai atrodo patys geriausi ir labiausiai verti būti tęsiami toliau.
„Tai, kad dauguma sprendimų galioja ir yra toliau vykdomi, tai, matyt, reiškia, jog mes manome, kad jie yra pagrįsti. Praėjusioje kadencijoje turbūt 90 proc. sprendimų, kuriuos atnešdavo Vyriausybė, priimdavome daugiau mažiau bendru sprendimu. (...) Buvo sprendimų, kuriuos kritikavau, buvo sprendimų, kuriuos, nepaisant to, kad juos kritikavau, bet jie buvo įgyvendinti ir nuėjo taip toli, jog jų keitimas dabar jau turi didesnius kaštus, nei naudą“, – atsakė I.Šimonytė.
Taip pat ji pažymėjo, kad metinė Vyriausybės veiklos ataskaita galėtų vykti kartu su biudžeto pristatymu metų gale.
Klausimai dėl lėšų
Konservatorius Jurgis Razma finansų ministrės Gintarės Skaistės klausė, kokia yra buvusios Vyriausybės lėšų paskirstymo apimtis, kuri neatsispindėjo praėjusių metų biudžete.
„Buvusios Vyriausybės pinigų skirstymai, kartais net protokoliniais Vyriausybės nutarimais, nepakeitus biudžeto, yra neteisėti. Ar galite tiksliau pasakyti, kokia yra tokių paskirstymų apimtis, kuri neatsispindėjo praėjusių metų biudežte, ir ką su tuo darysite?“, – klausė J.Razma.
„Buvusi Vyriausybė pasirinko būdą, kada padidinamas skolinimosi limitas, tuomet visos išlaidos yra daromos Vyriausybės nutarimais. Buvo išleista virš 3 mlrd. eurų – dalis tų išlaidų yra susiję su COVID-19 valdymu tiesiogine prasme, kaip mes ją įsivaizduojame – sveikatos apsaugos išlaidos, socialinės apsaugos išlaidos.
Tačiau pusė tų pinigų yra skirta vadinamai ekonomikai skatinti, ir tikrai didelė dalis tų išlaidų mažai ką bendro turi su tiesioginiu pandemijos valdymu. (...) Dalis tų išlaidų yra vienkartinės išlaidos gyventojams, tačiau taip pat yra labai keistų pavyzdžių, kada pagal pateiktą projektų sąrašą yra finansuojami tokie keisti objektai, kaip jūsų mylimame Plungės rajone esanti pirtelė, kuri rekonstruojama į stoginę“, – pavyzdį pateikė G.Skaistė.
