Apie nuaidėjusį mitingą „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Ne spaudai“ diskutavo buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas bei valstietis Tomas Tomilinas.
Bando kiršinti visuomenę?
Partijos „Laisvė ir teisingumas“ vicepirmininkas ir buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas prisiminė, kad vienas ryškiausių šios iniciatyvos veikėjų Artūras Orlauskas kadaise su pačiu A.Zuoku bandė patekti ir į Seimą.
„Jis kandidatavo, bet nebuvo mūsų partijos narys, tiesiog buvo kandidatas vienmandatėje apygardoje Kauno mieste. O jį vertinčiau kaip labai įdomią asmenybę. Kartais visuomenėje susiformuoja nuomonė, kuri būna labai poliarizuota ir kategoriška.
Šiaip jis yra labai protingas ir išsilavinęs žmogus – vien tai, kad jis žino nemažai užsienio kalbų, jį daro tam tikra prasme išskirtiniu politiku Lietuvos politikoje. Apie jo kitas pažiūras galima būtų diskutuoti, bet jis kažkuria prasme atspindi tam tikrą dalį visuomenės, kuriai kažkas yra svarbu.
Gal man tai nepriimtina kaip išraiškos forma, tačiau tokia nuomonė ir pozicija turi teisę egzistuoti, jei kalbame apie demokratinę visuomenę“, – aiškino A.Zuokas.
Jis taip pat pastebėjo, kad politikai savo sprendimais šiuo metu bando suerzinti tam tikrą visuomenės dalį.
„Net jeigu kažkokia socialinė grupė siekia vienokių ar kitokių tikslų, tam reikia diskusijos, laiko ir normalaus ginčo. Pastaruoju metu tam tikri politikai darė viską, kad tuos konfliktus tik padidintų, o tai savaime „įsireiškia“ į tą šeimų maršą.
Laisvės partija registravo įstatymo pataisą, pagal kurią numato, kad lytį gali keisti asmenys nuo 16 metų be tėvų sutikimo, o nuo 14-kos – su tėvų sutikimu. Tai įsivaizduokime dabar žmones, sėdinčius rajonuose, miesteliuose, ir jiems dabar kažkas per televiziją bando paaiškinti, kad dabar bus taip – juk jiems pasaulis griūna, pasaulėžiūra keičiasi. Suprantama, kad jie imasi tam tokių veiksmų“, – pavyzdį pateikė A.Zuokas.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Tomas Tomilinas įsitikinęs, kad dalis žmonių į mitingą vyko su taikiais tikslais – tam, kad išsakytų savo tradicinį požiūrį. Tačiau jis teigia besipiktinantis mitingo organizatorių skleidžiamomis idėjomis ir retorika.
„Manęs, kaip politiko, negali nedominti, kas tą mitingą organizuoja ir kas jame kalba. Mane tai labai liūdina ir tikrai nenoriu nieko bendro turėti su Putino draugais, Vokietijos radikalais, atvirais homofobais, kurie eina ir mūsų Vingio parke šneka savo tiesas.
Aš privalau tuo domėtis ir analizuoti, pats esu rinkęs parašus už vieną ar kitą dalyką, bet tu visą laiką žiūri ir įvertini, kiek tai prisideda prie mūsų europietiškos krypties, prie nesantaikos, visuomenės grupių supriešinimo. Mes turime ne tik šeimos, bet ir pagarbos tradiciją“, – aiškino parlamentaras.
„Kai mes prieiname prie detalių, kaip tą šeimą stiprinti, mano manymu, reikėtų kalbėti apie tikrą gyvenimą – kad reikia vaiko pinigų, paslaugų šeimoms, psichologų mokyklose, smurto prevencijos programų ar, galų gale, gero švietimo. Kitiems žmonės galbūt svarbus yra tradicijų išlaikymas per įstatymus, partnerystės paneigimą“, – pridūrė jis.
Vertindamas Vilniaus miesto savivaldybės leidimą tokio dydžio mitingui, A.Zuokas teigė, kad miestą valdo ne meras, o įstatymai, tačiau sutinka, kad pasirinktas laikas nebuvo pats tinkamiausias.
„Jeigu yra noras surengti tam tikrą manifestaciją ar mitingą, tokią teisę žmonės turi automatu. Vienintelės išimtys galėjo būti, ar geras buvo momentas, galima buvo kalbėtis su organizatoriais ir tokį renginį nukelti.
Aišku, nėra geras signalas, kai vieniems įstatymas galioja griežčiausiu lygiu, o kiti gali juos pažeidinėti. <...> Visi šie reiškiniai kuria tam tikro chaoso, susipriešinimo ir konfliktų politiką, o ji dažniausai reikalinga tiems, kurie turi labai konkrečių politinių tikslų“, – svarstė A.Zuokas.
Abejoja, ar formuosis nauja politinė jėga
Ar maršo organizatoriai ir idėjos palaikytojai galėtų tapti vientisa politine jėga? Pašnekovai vieningai sutiko, kad į politinę partiją visa tai išaugti neturėtų.
„Mūsų visuomenė nėra kaip nors ypatingai homofobiška. Matau, kad tarp politikų homofobijos yra daug daugiau, nei tarp eilinių žmonių. Žmonės nebalsuoja už radikalias partijas būtent dėl to, kad pamato, jog radikalai kalba apie vieną temą, ir nieko gero į jų gyvenimą tie žmonės neatneš. Dėl to į tai žiūriu ramiai“, – teigė T.Tomilinas.
Jam antrino ir A.Zuokas, pridūręs, kad dabartiniai įvykiai gali turėti įtakos ir šiandien Seime dirbantiems parlamentarams.
„Nemanau, kad tai, ką mes matėme kaip galimus organizatorius, kad jie galėtų sukurti kažkokią politinę partiją. Dažnai, kai yra kažkoks visuomenės nepasitenkinimas, šalia jo atsiranda labai daug marginalinių politikų, kurie bando pasinaudoti ir save iš naujo parodyti, ir dažnai jų pasirodymas ir pačią idėją sukompromituoja.
Bet neatmesčiau, kad šiandien iš esančių politinių partijų spektro, atliepdami į didelės visuomenės dalies skepsį ar net nusiteikimą priešiškai, kad jie nepasinaudos tuo, kad turėtų geresnius rezultatus per kitus rinkimus, ir tai visiškai normalu“, – kalbėjo buvęs Vilniaus meras.
Įvertino prezidento sveikinimą
Šeštadienį mitinge dalyvavusi minia išgirdo ir prezidento Gitano Nausėdos sveikinimą, kuriame jis atskleidė ir savo požiūrį į partnerystės įstatymą.
LVŽS atstovo T.Tomilino teigimu, prezidento kalba buvo pakankamai neutrali, tačiau kai kurių dalykų jis pasigedo.
„Aš tame sveikinime nepajutau nieko baisaus, buvo normalus sveikinimas šeimų dienos proga. <...> Apskritai prezidentas tiesiog norėjo kalbėti į didelę minią žmonių, tai manau, kad šiuo atveju jis laimėjo. O žiūrint toliau, kaip supratome mes tą jo pasisakymą, tai aš jame pasigedau apsaugos nuo neapykantos kalbos ir tam tikrų mažumų apsaugos“, – sakė jis.
Savo ruožtu A.Zuokas svarstė, kad prezidentas pasirinko itin atsargią retoriką, tad didesnių nemalonumų pavyko išvengti.
„Pačioje jo kalboje neradau nieko, kas priešintų visuomenę. Jis bandė labai atsargiai, nes minų laukas yra pavojingas, rasti sprendimą ir pagrindinę kalbos liniją. Pabaigoje kalbėdamas apie partnerystės įstatymą jis labai aiškiai apibrėžė jo ribas, kam jis pritartų.
Kol vyksta diskusijos, pritarčiau, kad jis parodė savo išankstinę labai aiškią poziciją, kad į partnerystės įstatymą žiūri labiau kaip į ūkinę sąjungą“, – pastebėjo A.Zuokas.
Pasak T.Tomilino, partnerystės įstatymas ir kitos šiuo metu visuomenėje verdančios kontroversiškos temos bus rimtas išbandymas politikams.
„Politikai turi būti itin atsargūs ir matyti, kad visuomenė yra suerzinta, ir turi su ja kalbėtis, nieko nestumti prievarta. <...> Reikia sąžiningos ir atviros diskusijos, politinės jėgos turi rodyti tam tikrą lyderystę. Politikas negali tiesiog paimti apklausą ir pasakyti „va, aš pritariu, bet jie nepritaria, tai nieko negaliu padaryti“.
Politikas turi kalbėti su visuomene, rodyti, kad jis kažką žino. Gal reikėtų pasidomėti tuo šaltiniu, kuris nupiešė tokią sąmokslo teoriją, kad čia visas Vakarų pasaulis yra nusiteikęs sugriauti Lietuvos šeimą? Dieve mano, kokiais laikais mes gyvename? Kaip galime tikėti tokiomis nesąmonėmis?“, – svarstė LVŽS atstovas.
Organizatoriai birželį žada dar vieną mitingą
Tuo metu „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ organizatoriai birželį žada dar vieną mitingą, jeigu valdžia nevykdys jų keliamų reikalavimų.
„Birželio 15 dieną organizuojamas įspėjamasis trijų dienų mitingas prie Seimo. Vienos dienos mitingas prie Vyriausybės ir prie LRT. Nežinau, ar bus duotas leidimas. Jeigu nebus duotas, eisime į teismą, nes priežasčių atsakyti mums nėra“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Seime sakė vienas organizatorių Arvydas Daunys.
Jis teigė, kad jis bus organizuojamas kaip įspėjamasis mitingas, kuriame žadama pateikti „kitus žingsnius“.
„Mitingas buvo suplanuotas iš anksto, paskelbus reikalavimus nuo „Šeimos gynimo maršo“ scenos Vingio parke. Buvo pasakyta, kad jeigu valdžia nesureaguos į mūsų paskelbtus reikalavimus, mes imsimės priemonių. Pagal tai, kaip sureaguos jie, reaguosime mes. Viena iš tų reakcijų ir bus tas mitingas, jis bus įspėjamasis“, – pasakojo vienas mitingo organizatorių.
„Mes ten pateiksime kitus žingsnius“, – pridūrė jis.
„Didysis šeimos gynimo maršas“ vyko gegužės 15 dieną, kai iš įvairių šalies kampelių į Vingio parką sostinėje susirinko apie 10 tūkst. žmonių, siekiančių išreikšti protestą prieš Stambulo konvenciją ir kitas iniciatyvas, jų teigimu, nukreiptas prieš tradicinę šeimą.
Reaguojant į šį renginį, sostinėje panašiu metu buvo rengiamos ir kelios akcijos, nukreiptos prieš šį maršą.
Maršo iniciatoriumi ir vadovu nurodomas buvęs „tvarkietis“ Raimondas Grinevičius, tarp organizatorių yra ir Artūras Orlauskas, Nacionalinio susivienijimo narys Algimantas Rusteika, tinklalapio infa.lt vadovas Arvydas Daunys.
