Patrulio sužalota moteris pamokė policiją, bet likę randai neleidžia pamiršti pareigūnų klastos

Kūną subjauroję gilūs randai, pareigūnų akibrokštai ir teismuose patirta įtampa paženklino Kėdainių rajono gyventojos Indrės Saldytės gyvenimą. „Lietuvos rytui“ ji prabilo apie jausmus ir išbandymus, kuriuos patyrė ieškodama tiesos po skaudžios avarijos.

Kūną subjauroję gilūs randai, pareigūnų akibrokštai ir teismuose patirta įtampa paženklino Kėdainių rajono gyventojos Indrės Saldytės gyvenimą.<br>Lrytas.lt koliažas
Kūną subjauroję gilūs randai, pareigūnų akibrokštai ir teismuose patirta įtampa paženklino Kėdainių rajono gyventojos Indrės Saldytės gyvenimą.<br>Lrytas.lt koliažas
I.Saldytės automobilio „Opel Corsa“ spidometras patvirtino, kad ji važiavo leistinu greičiu. <br>Asmeninio albumo nuotr.
I.Saldytės automobilio „Opel Corsa“ spidometras patvirtino, kad ji važiavo leistinu greičiu. <br>Asmeninio albumo nuotr.
I.Saldytė teigė, kad jai buvo labai sunku kovoti prieš sistemą.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
I.Saldytė teigė, kad jai buvo labai sunku kovoti prieš sistemą.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Girto patrulio „Audi A5“ per Dotnuvą lėkė dideliu greičiu.<br>Archyvo nuotr.
Girto patrulio „Audi A5“ per Dotnuvą lėkė dideliu greičiu.<br>Archyvo nuotr.
Girto patrulio „Audi A5“ per Dotnuvą lėkė dideliu greičiu.<br>Archyvo nuotr.
Girto patrulio „Audi A5“ per Dotnuvą lėkė dideliu greičiu.<br>Archyvo nuotr.
I.Saldytės vairuojama „Opel Corsa“, kai į ją atsitrenkė iš paskos važiavęs patrulio automobilis „Audi A5“, kelis kartus vertėsi ir liko gulėti ant stogo. <br>Liudininkų nuotr.
I.Saldytės vairuojama „Opel Corsa“, kai į ją atsitrenkė iš paskos važiavęs patrulio automobilis „Audi A5“, kelis kartus vertėsi ir liko gulėti ant stogo. <br>Liudininkų nuotr.
I.Saldytė teigė, kad jai buvo labai sunku kovoti prieš sistemą.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
I.Saldytė teigė, kad jai buvo labai sunku kovoti prieš sistemą.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
I.Saldytė teigė, kad jai buvo labai sunku kovoti prieš sistemą.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
I.Saldytė teigė, kad jai buvo labai sunku kovoti prieš sistemą.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
I.Saldytė rinko įrodymus siekdama, kad avarijos kaltininkas L.Tamošaitis neišsisuktų. Su juo važiavusi, auką likimo valiai palikusi K.Boguševičiūtė irgi neteko pareigų.
I.Saldytė rinko įrodymus siekdama, kad avarijos kaltininkas L.Tamošaitis neišsisuktų. Su juo važiavusi, auką likimo valiai palikusi K.Boguševičiūtė irgi neteko pareigų.
I.Saldytė teigė, kad jai buvo labai sunku kovoti prieš sistemą.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
I.Saldytė teigė, kad jai buvo labai sunku kovoti prieš sistemą.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

May 22, 2021, 10:16 AM, atnaujinta May 24, 2021, 8:53 AM

„Iš nukentėjusiosios aš galėjau tapti kaltinamąja. Sugniuždyti mane buvo siekiama nuo tada, kai po avarijos gulėjau mašinoje sužeista, be sąmonės“, – ištarė 28-erių I.Saldytė, kuri laimėjo bylą ir prieš policiją.

Kėdainių rajone, Dotnuvos miestelyje, gyvenanti jauna graži moteris atšilus orams yra priversta dangstyti kojas.

Ištvėrusi skausmingas operacijas ji vis dar kenčia avarijos padarinius. Maudžia sužalotas kūno vietas, kojas subjauroję gilūs randai trukdo mėgautis poilsiu paplūdimyje.

Ne mažiau skausmingi randai liko ir širdyje, kurią ilgai draskė dvasiniai išgyvenimai.

Po 2017 metų birželio 13-ąją įvykusios avarijos, kurią automobiliu „Audi A5“ lėkdamas per Dotnuvą sukėlė girtas Kėdainių patrulis Lukas Tamošaitis, I.Saldytei teko ne tik gydytis žaizdas. Ji susidūrė su policijos pareigūnų tyčiniu aplaidumu, jų parankinių melu.

Avarijos kaltininką 27-erių L.Tamošaitį bandė dangstyti į nelaimės vietą atvykusi tyrėja Rūta Stankutė, kiti jo kolegos. Be sąmonės gulinti I.Saldytė buvo palikta apvirtusiame automobilyje likimo valiai, ją apvogė vilkiko vairuotojas.

Vėliau atsirado girtuoklis bedarbis, kuris atvykęs į komisariatą bandė prisiimti atsakomybę dėl avarijos. Teisme jis aiškino, kad pats sumanė padėti patruliui.

Iš pradžių keistai elgėsi ir medikai, vengę matyti akivaizdžius sužalojimus, kuriuos patyrė auka.

Ši avarijos byla atskleidė, kaip veikia įtakingi ryšiai, vyksta užkulisiniai susitarimai, bandoma išvengti gresiančios atsakomybės ir koks sunkus būna kelias iki teisingumo.

Prireikė net ketverių metų, kad kaltininkas ir jo parankiniai gautų ko nusipelnę, būtų pripažinta padaryta žala.

Iš policijos atleista R.Stankutė nuteista už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, jai paskirta 7532 eurų bauda ir atimta teisė 4 metus dirbti valstybės tarnyboje.

Pareigūnė nesiėmė priemonių, kad avarijos kaltininkas būtų sulaikytas, padėjo jam išvengti girtumo patikrinimo, slėpti nusikaltimą.

Avarijos kaltininkas, buvęs Kėdainių vyriausiasis patrulis L.Tamošaitis išvengė kalėjimo – jam skirta lygtinė vienų metų laisvės atėmimo bausmė.

Jis įpareigotas atlyginti nukentėjusiai moteriai 5 tūkstančių eurų neturtinę žalą.

Darbo policijoje neteko dar du pareigūnai – kartu su L.Tamošaičiu važiavusi ir sužeistąją taip pat likimo valiai palikusi 26 metų patrulė Kristina Boguševičiūtė ir vyriausiasis postinis Donatas Šimkus, atvykęs į nelaimės vietą su tyrėja R.Stankute.

Pasižymėjo ir vietos politikas

Skandalingoje istorijoje pasižymėjo ir buvęs policijos tyrėjas, Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narys, tuometis Etikos komisijos pirmininkas Saulius Sinickis, dirbantis socialinės globos namuose.

Vietos politikas, mokęs kitus etikos, siekė padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės tyrėjai R.Stankutei.

Jis aiškino, kad važiavo pro šalį ir sustojo, nes praeityje pats tyrė eismo įvykius, tad buvo smalsu.

„Politikas melavo, kad R.Stankutė tirdama eismo įvykį gerai dirbo, nepadarė jokių nusižengimų. Tačiau atsirado liudytojų, kurie demaskavo jo melą“, – vietos politiko veiksmais piktinosi I.Saldytė.

S.Sinickis tvirtino visą laiką buvęs netoli tyrėjos R.Stankutės, davęs jai patarimų ir nematęs, kad prie jos būtų priėjęs patrulis L.Tamošaitis.

Buvusį policijos pareigūną S.Sinickį šių metų kovo 3 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino kaltu dėl melagingų parodymų ir paskyrė 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojęs visą jos vykdymo laiką toliau dirbti, tris mėnesius naktimis būti namuose.

Jam teko palikti Etikos komisijos pirmininko pareigas.

Palygino su JAV procesu

Galiausiai šių metų gegužės 18 dieną Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aurelija Ozolinia civilinėje byloje patenkino nukentėjusios I.Saldytės ieškinį Lietuvos Respublikai, kuriai atstovauja Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

I.Saldytei policija turėtų atlyginti 14 tūkstančių eurų neturtinę žalą ir 1328 eurus bylinėjimosi išlaidų.

„Priteistas neturtinės žalos dydis taip pat atlieka ir prevencinę funkciją, kad atsakovė Lietuvos policija atliktų visus organizacinius veiksmus, kad minėti neteisėti veiksmai ar analogiško pobūdžio pareigūnų veiksmai ateityje nesikartotų ir kitų žmonių atžvilgiu“, – pabrėžė teismas.

Kaip teigiamą pavyzdį Kėdainių rūmų teisėja paminėjo Jungtinių Amerikos Valstijų institucijų žingsnį, kai buvo nagrinėjama buvusio Mineapolio policininko Dereko Chauvino byla.

Mineapolio miesto taryba 2021 metų kovo 12 dieną išmokėjo 27 milijonų dolerių sumą nužudyto George’o Floydo artimiesiems dar prieš tai, kai teismas priėmė nuosprendį.

Teisėja A.Ozolinia nelygino dviejų valstybių teisinių sistemų, bet pateikė pavyzdį, kaip skirtingai suprantama institucijų pareiga atlyginti nukentėjusiems neturtinę žalą.

JAV pinigų suma nukentėjusiesiems buvo išmokėta dar prieš teismo nuosprendį, o Lietuvoje vykusio proceso metu net ir esant įsiteisėjusiems nuosprendžiams policija ir toliau neigė pareigą atlyginti žalą.

Šią savaitę sulaukusi dar vieno palankaus teismo sprendimo I.Saldytė džiaugėsi, bet dar nebuvo visiškai rami.

„Aukščiausiasis teismas baudžiamojoje byloje pripažino, kad aš patyriau didelę neturtinę žalą, todėl padaviau policiją į teismą civilinėje byloje siekdama tą žalą išieškoti. Tačiau policijos vadovybė to nenorėjo pripažinti“, – teigė nukentėjusioji.

Ar bus padėtas galutinis taškas, lems Kauno apskrities policijos vadovų tolesnis žingsnis: jie gerbs teismo sprendimą ir pripažins I.Saldytei padarytą žalą ar toliau su ja bylinėsis.

Per ketverius metus atkakli Kėdainių rajono gyventoja ir jos artimieji matė visko.

Jie siekė įrodyti susitepusių pareigūnų kaltę, patys rinko įrodymus, aiškinosi slaptų susitarimų aplinkybes, ieškojo liudininkų.

Jei ne I.Saldytės atkaklumas, ilgai trukęs procesas galėjo pakrypti ir kitaip.

„Visus tuos ketverius metus aš kovojau ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų. Tokių ryžtingų žmonių – vienetai.

Būna, kad žmonės kovoja, bet pavargsta, palūžta, praranda sveikatą, pinigus.

Neseniai Šiauliuose nusižudė jauna medikė. Ji kovodama patyrė baisų psichologinį spaudimą ir jo neatlaikė.

Man irgi buvo be galo sunku atlaikyti keturias bylas, eiti prieš policijos sistemą.

Bet jei mes nekovosime, niekada neišbrisime iš netvarkos, o valdininkai ir pareigūnai toliau jausis nebaudžiami, elgsis neatsakingai. Tikiu, kad mano kova turi prasmę“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo I.Saldytė. Ji prabilo apie patirtus išgyvenimus ir atskleidė dar neskelbtų įvykio ir tyrimo detalių.

Spidometras rodė didelį greitį

– Iš kur jūs turite tiek atkaklumo kovoti? – paklausiau I.Saldytės.

– Gimiau po Avino ženklu. Jeigu ko nors imuosi, užsispyrusi einu iki galo nepaisydama to, kiek tai gali kainuoti pastangų.

Šioje istorijoje nesureikšminau paaukoto laiko, patirtų išgyvenimų, streso, ašarų ir patirtų finansinių išlaidų, kurių dalies neatgausiu. Aš troškau vienintelio – teisingumo.

Viską dariau pati – rinkau informaciją, klausinėjau, fotografavau, filmavau.

Nenorėjau, kad ir šiuo atveju nutiktų taip, kaip dažnai atsitinka mūsų šalyje – žmonės nusivilia teisine sistema.

Neretai tie, kurie kovoja su sistemos ydomis ir valdiškų institucijų korupcija, nieko nepasiekia. O jei ir pasiekia, tos pergalės lieka tik popieriuje.

Su sistema kovojantį žmogų bandoma įvairiais būdais sužlugdyti, pargriauti. Bet jokiu būdu negalima pasiduoti.

– Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad jie buvo klastojami. Ar iš tiesų tiek daug šiame procese pasiekta tik todėl, kad nenuleidote rankų?

– Kaltė dėl eismo įvykio galėjo būti suversta man.

Nuo pat pradžių žinojau, kad jeigu pati nieko nedarysiu, tai ir nelaimėsiu, nes šis procesas susijęs su policijos pareigūnais.

Galėjo būti sukurpta versija, neva aš išlindau iš šalutinio kelio.

Bet aš važiavau pagrindiniu, tiesiu keliu.

Todėl ir dariau viską, kad įrodyčiau, kaip buvo iš tiesų, kad teismai galėtų nuteisti tuos žmones, kurie elgėsi netinkamai.

– Patrulio vairuojamo automobilio „Audi A5“ smūgis buvo toks stiprus, kad jūsų „Opel Corsa“ apvirto, o jūs praradote sąmonę. Ką iš tos dienos atsimenate?

– 2017 metų birželio 13 dieną Kėdainiuose, draudimo bendrovėje, aš dalyvavau susirinkime. Ten dirbu jau vienuolika metų.

Po to vykau namo. Dotnuvoje važiavau 40–48 kilometrų per valandą greičiu, tai patvirtino ir ekspertai. Mano namai buvo vos už kilometro.

Į mano automobilio galą trenkėsi girto patrulio automobilis.

Smūgis buvo toks stiprus, kad mano automobilis nuskriejo ir atsitrenkė į medžius, keliskart vertėsi ir liko gulėti ant stogo.

Kai atgavau sąmonę, buvau šoko būsenos, bet prisiminiau, kokia mašina prie manęs artėjo, kiek joje buvo žmonių.

– Ar buvo nustatyta, kokiu iš tiesų greičiu lėkė patrulis L.Tamošaitis?

– Ekspertai nustatė, kad jis važiavo ne mažesniu nei 115 kilometrų per valandą greičiu, nors leidžiamas greitis – 50 km per val.

Netoli įvykio vietos gyvena mano tėvai.

Išgirdęs apie nelaimę tėvas greitai atvyko į įvykio vietą.

Priėjęs prie „Audi A5“ jis matė, kad greičio rodyklė įstrigusi prie skaičiaus 180. Kokiu būdu vėliau greitis buvo nurodytas mažesnis, taip ir liko neaišku.

Tačiau vėliau tapo aišku, kad kai policijos pareigūnas padarė avariją, kiti bandė jį pridengti. Ekspertas išvadą padarė pagal jam pateiktus dokumentus.

Į eismo įvykio vietą atvykusi policijos tyrėja R.Stankutė pakalbėjo su kaltininku ir jį paleido, padėjo išvengti blaivumo patikrinimo. Ji nefiksavo ir liudytojų parodymų.

Tai kaip galiu tikėti tuo, ką ji nubraižė ir surašė?

Neskubėjo kviesti pagalbos

– Ar buvo apklaustas jūsų tėvas, kuris matė spidometro rodmenis?

– Nebuvo. Atvykęs į eismo įvykio vietą tėvas suprato, kad vyksta kažkas negero. Privažiavo daug policijos pareigūnų. Aš gulėjau be sąmonės, bet niekas nieko nedarė.

Kai atgavau sąmonę, pajutau, kaip per veidą bėga kraujas. Pamačiau šalia stovintį tėvą. Jis paklausė, ar gyvensiu. Atsakiau, kad gyvensiu, ir pridūriau, kad aš nekalta dėl avarijos.

Tada tėvas suskubo fotografuoti įvykio vietos. Kai jis norėjo nufotografuoti avariją sukėlusio patrulio automobilį, prišokę kiti policininkai neleido to daryti. Jie aiškino, kad tai privati nuosavybė, nurodė jiems netrukdyti.

– Galbūt nuo pat pradžių buvo tariamasi, kaip išsukti kaltininką?

– Atvykę policininkai jau iš karto žinojo, kieno tas apynaujis automobilis „Audi A5“, kuris pateko į eismo įvykį. Kėdainių komisariatas nėra didelis, vieni kitus puikiai pažįsta.

Prie tyrėjos R.Stankutės priėję liudininkai jai parodė, kur stovi avariją sukėlęs patrulis L.Tamošaitis. Jis pats buvo užsimaukšlinęs gobtuvą.

Iš įvykio vietos paleistas L.Tamošaitis paskambino dviem bendradarbiams, jie pasiūlė atvykti prie Kėdainių komisariato.

Patrulį ten nuvežė jo gyvenimo draugė. Kieme jie kalbėjosi, tarėsi. Tik pamiršo, kad ten filmuojama. Mes gavome filmuotą medžiagą. Joje matyti, kaip jie sveikinasi, tariasi.

Įdomu tai, kad abu policijos pareigūnai ir toliau ten dirba. Jie turėjo sąžinės paliudyti, kad, L.Tamošaičiui atvykus prašyti pagalbos, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas.

– Negi avariją sukėlęs patrulis ir jo kolegė jums visiškai nepadėjo, nebandė stabdyti kraujavimo, nekvietė greitosios medicinos pagalbos?

– O kam tai daryti, juk nebūtų manęs, nebūtų ir problemos. Likusi gyva aš L.Tamošaičiui tapau labai neparanki. Greitąją pagalbą iškvietė kiti žmonės, atskubėję į įvykio vietą.

Su patruliu važiavusi policijos pareigūnė K.Boguševičiūtė taip pat nieko nedarė, paliko mane numirti. Man skaudu dėl to, kad ji buvo pripažinta nukentėjusiąja, nes per tą įvykį susilaužė ranką.

– Šioje dramatiškoje istorijoje prieš jus, nukentėjusiąją, veikė būrys pareigūnų. Ar nors vienas jūsų atsiprašė?

– L.Tamošaitis manęs atsiprašė, tik abejoju, ar nuoširdžiai. Jis atvyko į ligoninę su mama ir drauge. L.Tamošaitis tylėjo, jo mama verkė, o draugė kalbėjo.

Greičiausiai tai buvo daroma siekiant palankesnio teismo sprendimo. Teisme L.Tamošaitis savo kaltę pripažino tik iš dalies, neigė, kad buvo girtas.

Visą straipsnį skaitykite dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienio numeryje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.