Daugiau kaip 40 metų įvairiais civiliniais orlaiviais skraidantis pilotas-bandytojas, knygos „Piloto dienoraštis“ autorius Kęstutis Zagreckas neabejoja, kad kolegos pasielgė visiškai teisingai.
„Rizika būtų per didelė. Šiuo atveju nukenšstėjo keli žmonės, o blogiausiu scenarijumi aukų skaičius galėjo siekti beveik du šimtus“, – kalbėjo K.Zagreckas.
Jis siūlė prisiminti tragišką nutikimą 1983 metų rugpjūtį Tolimuosiuose Rytuose, kai sovietinės kariuomenės naikintuvai numušė Pietų Korėjos bendrovės „Korean Air“ orlaivį „Boeing 747“, skridusį iš Niujorko (JAV) į Seulą. Tąkart įvykio metu žuvo 269 žmonės.
Sovietinė propaganda skelbė neva lėktuvas ir juo skridę žmonės šnipinėjo.
„Kai karinis lėktuvas priskrenda prie civilinio orlaivio, pastarojo pilotai nežino, kas vyksta ir negali kontroliuoti situacijos“, – aiškino patyręs pilotas. Jis ir kolegos puikiai žino Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) paskelbtas taisykles, kaip reikia elgtis orlaivio perėmimo metu.
Pasak K.Zagrecko, iš Graikijos sostinės pakilęs lėktuvas buvo Baltarusijos skrydžių valdymo tarnybos atsakomybės zonoje, todėl privalėjo vykdyti jos skrydžių vadovų komandas, o pastarieji šįkart turbūt gavo nurodymus iš aukščiausių kaimyninės šalies valdžios sluoksnių.
Gavęs komandas iš naikintuvo piloto, „Ryanair“ įgulos vadas šiuo atveju taip pat turėjo pranešti Baltarusijos skrydžių valdymo tarnybai apie atliekamus manevrus.
„Darbas vyksta koordinuotai, nes oro erdvėje yra daug orlaivių ir jie turi būti tinkamai valdomi, kad neįvyktų susidūrimas. Pilotai kabinoje nemato viso vaizdo. Prietaisai rodo tikslius aukščio skirtumus tarp artimiausių orlaivių, tačiau nerodo tikslios judėjimo krypties“, – aiškino K.Zagreckas.
Pasak jo, „Ryanair“ pilotai pakeisti kursą buvo priversti pačios sudėtingiausios nusileidimo fazės metu, kai iki nusileidimo Vilniaus oro uoste buvo likusios maždaug 8 minutės ir visi žingsniai jau suplanuoti minučių tikslumu.
Tokiu metu pilotų kabinoje draudžiami visi pašaliniai pokalbiai, be ypatingo reikalo nerekomenduojami pokalbiai net su įgulos nariais, nes dėmesys turi būti susikoncentruotas nusileidimui.
„Ryanair“ pilotams teko skubiai perprogramuoti tiek kompiuterius, tiek savo mintis. Nors tokioje streso situacijoje tai padaryti nėra lengva, jie su šia užduotimi puikiai susitvarkė.
„Adrenalino lygis pilotų kabinoje tikrai buvo pasiekęs aukštumas“, – neabejojo K.Zagreckas.
Pilotas girdėjo ir versiją neva „Ryanair“ lėktuvas skubiai turėjo pakeisti skrydžio kryptį dėl pranešimo apie sprogmenį ir tai pavadino spektakliu.
Tokiu atveju įgula turi daugiau galių priimant sprendimus negu skrydžių valdymo tarnyba, o pilotai gerai žino instrukcijas.
„Kai kurios taisyklės nėra viešai skelbiamos“, – kalbėjo K.Zagreckas.
Jis neabejoja, kad net esant tokiai situacijai lėktuvas turėtų leistis Vilniuje, kurį buvo galima pasiekti per 8 minutes. Iki Minsko orlaiviui teko skristi 25-30 minučių, o šiuo atveju laikas yra pagrindinis faktorius.
Pilotas priminė, kad skrydžio metu salone kilus muštynėms ar kitai konfliktinei situacijai, įgula turi teisę nutūpti bet kuriame oro uoste, perduoti tos šalies teisėsaugos tarnybos nusižengusius keleivius, o šalis privalo juos priimti.
Ką apie pasikeitusį lėktuvo skrydžio maršrutą galėjo žinoti „Ryanair“ keleiviai?
„Keleiviams tikrai turėjo būti pranešta, kad lėktuvas leisis Minsko oro uoste. Kiek keleiviams pateikiama informacijos, priklauso nuo situacijos. Kiekviena oro bendrovė prašo įgulos narių, kad jie kuo daugiau bendrautų su keleiviais ir pabandytų juos nuraminti“, – aiškino K.Zagreckas.
Pasak jo, kai kurie žmonės gali sureaguoti neadekvačiai ir patirti labai rimtų sveikatos sutrikimų.
