Jau ruošiasi vasarai
„Kol kas, atrodo, tendencijos yra palankios. Ar jos išsilaikys, labai priklausys nuo to, kokiais tempais toliau seksis skiepytis ir skiepyti“, – praėjusią savaitę kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.
Prekybos centrų atstovai sako, kad, parduotuvėms leidus dirbti ir savaitgaliais, bus įmanoma užtikrinti saugesnį ir sklandesnį apsipirkimą.
„Pastarąjį mėnesį veikdami tik darbo dienomis pastebėjome, kad ketvirtadieniais, ypač penktadieniais vakare, susidaro žmonių pikai, tenka palaukti ir lauke, formuojasi eilės, kurių tikrai būtų galima išvengti.
O jų išvengsime sudarydami kuo daugiau laiko veikti prekybos centrams“, – sakė Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius.
Tačiau barų ir kavinių atstovai savo ruožtu teigia, kad darbo laiko ribojimas lauko kavinėms – nelogiškas.
„Mes sugebame susitvarkyti, tą jau įrodėme pernai – židinių nėra, susirgimų skaičiams tai įtakos nedaro. Reiškia, kad pas mus yra saugu“, – aiškino Barų ir kavinių asociacijos prezidentas Raimondas Pranka.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tvirtino, kad kiekvienas su karantinu susijęs sprendimas buvo aptartas, todėl turi savo logiką. Pasak jo, nors epidemiologinė situacija gerėja, svarbu neatsipalaiduoti.
„Visiškai nenorime tokios vasaros, kokia buvo praėjusi. Praėjusią vasarą atsipalaidavo ir žmonės, ir tie, kurie turėjo rūpintis tais žmonėmis. Mes manome, kad vasarą turėsime labai darbingą.
Džiaugiamės, kad sergamumo tendencijos mažėja, bet ruošiamės, kad būtumėme stipresni bet kokiems kitiems pokyčiams. Kaip matome, viruso mutacijos yra, ir galima labai lengvai vėl kelyje sutikti naują kalniuką“, – kalbėjo A.Dulkys.
Svarbu ribojimų prasmę paaiškinti žmonėms
Užkrečiamųjų ligų specialistas Saulius Čaplinskas įsitikinęs, kad dalis karantino ribojimų turi likti, tačiau labai svarbu yra jų prasmę paaiškinti gyventojams.
„Kol skiepijimo apimtys nėra pakankamai didelės, kol plitimas yra gana platus, kol dalis žmonių dar iki galo nesilaiko tų rekomendacijų, tam tikri ribojimai vis dėlto yra logiški ir jie turėtų išlikti.
Kitas klausimas – labai svarbu, kad būtų aiškiai iškomunikuota ir paaiškinta žmonėms, kodėl yra vienoki ar kitokie kriterijai. O antra – kad būtų galima aiškiai planuoti savo gyvenimą ir laisvalaikį“, – aiškino S.Čaplinskas.
Pirmadienį Galimybių pasą galės gauti pasiskiepiję žmonės, praėjus savaitei po antrojo „Pfizer“ ar „Modernos“ skiepo, taip pat praėjus 4 savaitėms po „Johnson & Johnson“ skiepo, po keturių savaičių pasiskiepijus „AstraZeneca“ arba iš karto po antrosios šios vakcinos dozės.
Galimybių pasu galės naudotis ir persirgę koronavirusu bei turintis 24 valandas galiojantį neigiamą COVID-19 testo atsakymą. Jį galima gauti svetainėje www.gpasas.lt, naudojantis elektronine bankininkyste.
Specialų kodą reikės atnaujinti kas 7 dienas. Tie, kurie negalės paso gauti internetu, galės kreiptis į Registrų centrą.
Galimybių pasas leis lankytis kavinių ir restoranų viduje, renginiuose atvirose erdvėse galės būti iki 3000 žmonių, uždarose – iki 500 žmonių. Jeigu nuomojamos patalpos, asmeninės šventės galės būti su neribotų dalyvių skaičiumi.
Šio paso turėtojams galės vykti mokymai, konferencijos, kontaktinis darbas, bus leidžiami pasimatymai įkalinimo įstaigose.
„Akivaizdu, kad tai yra trumpalaikis dalykas – suprantame, kad po poros mėnesių visi norintys bus vakcinuoti, todėl čia yra paprasčiausia galimybė kažkam pradėti dirbti truputį anksčiau“, – sakė Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skaičiuoja, kad Galimybių pasu nuo pirmadienio galės pasinaudoti 1 mln. 400 tūkst. žmonių, birželį šis skaičius turėtų padidėti dar 150 tūkstančių, o liepos viduryje gali siekti ir 2 milijonus.
