Po skambios pradžios – ilga nežinia. Taip Lietuvoje tiriama dauguma garsių bylų, o korupcija kaltinami politikai ir verslininkai į pirmą teismo posėdį dažnai atvyksta jau nuteisti visuomenės.
Specialiosios tarnybos garsiai trimituoja apie pirmas kratas ir suėmimus, o šiuos pranešimus lydi skambūs politikų pareiškimai.
„Tyrimo metu buvo lankstymosi ir vieniems, ir kitiems.
Visi stengėsi pareikšti nuomonę ir pakomentuoti. Kai kas iš tos bylos susikrovė politinį kapitalą, kai kam geriau pasisekė rinkimuose. Akivaizdu, kad visi turi savo interesų“, – taip vieno garsiausių Lietuvoje tyrimų pradžią prisiminė politikų papirkimu kaltinamas verslininkas Raimondas Kurlianskis.
Užsakė net pandemiją?
Vadinamoji politinės korupcijos byla buvo tiriama dvejus metus, jau trečius metus ji nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme (VAT).
Neseniai teismas suplanavo posėdžius iki metų pabaigos.
„Įdomi patirtis, o kada tai baigsis, man jau nesvarbu“, – kalbėjo R.Kurlianskis, ne kartą girdėjęs priekaištų, kad byla vilkinama tyčia.
„Kad ir ką apie mane kalbėtų Seimo narys Vytautas Bakas ir Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis, aš vis tiek nesu toks įtakingas, kad galėčiau užsakyti pandemiją“, – juokavo R.Kurlianskis.
Dėl koronaviruso pandemijos buvo atidėtas 21 šios bylos teismo posėdis, o priekaištų dėl to sulaukęs R.Kurlianskis šypsosi: „Pasijutau įvertintas.“
Bylos pateko į filmą
Šios bylos pabaigos labiau laukia ne buvęs koncerno „MG Baltic“ valdybos narys R.Kurlianskis ir kartu su juo teisiami politikai, o tie, kuriems norisi pranešti, kad jie jau nuteisti.
Ką jau laikas nuteisti, parodyta net kino teatruose.
Buvusią prezidentę Dalią Grybauskaitę šlovinančiame filme „Valstybės paslaptis“ priminta ne tik ši byla, bet ir šalies vadovės kritiko, „Lietuvos ryto“ vyriausiojo redaktoriaus Gedvydo Vainausko sulaikymas.
Dokumentinis filmas kino teatruose pradėtas 2019 metais, kai VAT dar tebenagrinėjo G.Vainausko, politiko Rolando Pakso ir verslininko Antano Zabulio bylą.
Nepaisant to, tuometės prezidentės patarėja, Teisės grupės vadovė Rasa Svetikaitė filme pareiškė: „Kur šiandien tie žmonės? Sėdi teisiamųjų suole!“
Tuo metu ekrane rodoma VAT posėdžių salė, kurioje sėdi G.Vainauskas ir R.Paksas.
Prezidentė užkabino medalius
Filme priminta ir politinės korupcijos byla.
„Autoriai net dvi bylas sudėjo į vieną filmą.
Turbūt tuomet kai kam tai atrodė labai šaunu, bet iš tiesų tai apgailėtina“, – teismams už akių užbėgusių filmo kūrėjų pastangas įvertino R.Kurlianskis.
Garsios bylos buvo naudingos ne tik knygų ir filmų apie D.Grybauskaitę kūrėjams. Vadinamosios politinės korupcijos bylos tyrimą pradėjęs prokuroras Justas Laucius buvo paskirtas Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiuoju prokuroru.
Iš prezidentės D.Grybauskaitės rankų aukštus valstybės apdovanojimus gavo tuometis generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Žydrūnas Bartkus.
Pirma pranešė, po to krėtė
Jeigu prokuratūros ir STT vadovai bei jų pavaldiniai daugiau dėmesio būtų skyrę įrodymams rinkti, o ne viešiesiems ryšiams, politinės korupcijos byla galėjo būti jau išnagrinėta.
Tuo įsitikinę ir kyšio paėmimu kaltinamas buvęs Seimo narys Eligijus Masiulis, ir galbūt jį papirkti bandęs R.Kurlianskis.
Kai 2016 metų gegužės 12-ąją STT pareigūnai E.Masiulio namuose darė kratą, pasirodė šios tarnybos pranešimas, kuriame buvo nurodyta, kad kratos atliktos ir tuomečio Seimo nario automobilyje.
Kai šis pranešimas pasirodė visuose naujienų portaluose, pareigūnai dar tebetikrino politiko butą. „Nepamirškite patikrinti automobilio, nes taip parašyta“, – jiems priminė E.Masiulis.
„Tai – labai smulkus, bet specialiųjų tarnybų darbą puikiai iliustruojantis pavyzdys. Pranešimas buvo išplatintas anksčiau už kratą“, – „Lietuvos rytui“ sakė E.Masiulis.
Bylą išpūtė dirbtinai?
Tuomet jis dar nesitikėjo, kad dėl kratos metu rastų pinigų teks aiškintis ilgiau nei penkerius metus: „Tikėjausi, kad mane užklupusius įtarimus pavyks labai greitai išsklaidyti, tačiau kai papuoli į lietuviškas teisėsaugos girnas, jos sukasi labai lėtai.“
Dėl lėto proceso E.Masiulis priekaištauja ne teismui, kuris, jo nuomone, vyksta pavyzdingai. Jau surengta beveik šimtas posėdžių – po tris keturis per mėnesį.
„Akivaizdu, kad problema – ne teismų darbas. Problemą sukūrė šių kaltinimų architektai – prokuratūra ir STT. Besirūpindami viešaisiais ryšiais ir siekdami bylai suteikti kuo daugiau atspalvių jos į ją įtraukė daug visiškai nereikšmingos medžiagos.
Į teismą iškviesta apie 80 liudytojų. Jų pavardės garsios, tačiau su man pareikštais kaltinimais jie nelabai turi ką bendra“, – kalbėjo E.Masiulis.
Naujienas seka ir teisėjai
Apie pusę metų teisme parodymus skaitęs ir kaltinamojo akto trūkumus vardinęs R.Kurlianskis nesijaučia vilkinęs bylą: „Jei viskas būtų gerai, man būtų pareikšti ne 26, o 4 kaltinimai. Bet pareigūnams labai norėjosi pasirodyti – jie į bylą sudėjo visus, o aš turėjau į juos atsakyti.“
E.Masiulio nuomone, politikų, jų atstovų ir politologų kalbos apie bylos vilkinimą – netiesioginis spaudimas teismui, esą šioje istorijoje viskas aišku – jis paėmė kyšį ir turi būti nuteistas: „Norisi tikėti ir teismų objektyvumu, ir tuo, kad teisėjai sprendimus priima atsiribodami nuo viešosios nuomonės, bet visi esame žmonės ir visi gyvename toje pačioje informacinėje erdvėje.“
Prezidentė gąsdino teisėjus?
Apie galimą politikų poveikį teisėjams ne kartą yra kalbėjęs ir Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. Nuo jam pareikštų įtarimų praėjo beveik pustrečių metų, bet byla, kurioje faktiškai neatliekama jokių veiksmų, teismo dar nepasiekė.
„Buvo knygos ir filmai, kuriuose tuometės prezidentės D.Grybauskaitės patarėja gyrėsi, kad prezidentė bendrauja su teismų pirmininkais.
Iš pasakojimų esu girdėjęs ir net neabejoju, kad teisėjai buvo verčiami priimti tam tikrus sprendimus arba siūlant jiems postus, arba juos gąsdinant“, – „Lietuvos rytui“ yra kalbėjęs R.Malinauskas.
Papiktino išteisinimas
Įžūlus politikų kišimasis į bylą ir vieši pareiškimai pribloškė buvusį Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinį sekretorių Mindaugą Balčiūną.
Jis aštuonerius metus teismams įrodinėjo, kad 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionatas buvo surengtas nepadarius nieko nusikalstamo.
Krepšinio čempionatą rengusius LKF ir Panevėžio savivaldybės darbuotojus išteisino visi teismai, tačiau tai itin nepatiko buvusiam Panevėžio STT vadovui, tuomečiam Seimo nariui Povilui Urbšiui.
Sužinojęs teismo sprendimą P.Urbšys pareiškė, kad išteisinamasis nuosprendis daro žalą pasitikėjimui valstybe: „Bet kurios institucijos, vykdančios baudžiamąjį persekiojimą, tikslas – parodyti, kad pažeidėjai atsakomybės neišvengs.
Kai prasideda išteisinimai, galima kalbėti, kad teismas nepakankamai įsigilino ar veikia povandeninės srovės, bet galutinis rezultatas – teisingumo trokštantys žmonės nusivilia.“
„Sunku įsivaizduoti, kaip būnant įstatymų leidėju galima taip kategoriškai kalbėti apie bylą ir apie pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Kai tai daro politikas, kuris gali būti suinteresuotas bylos baigtimi, nėra nei normalu, nei teisinga“, – kalbėjo M.Balčiūnas.
Įrodymų taip ir nerado
Tyrimas dėl krepšinio čempionatui panaudotų lėšų ir Panevėžio viešbučio „Romantic“ rekonstrukcijos prasidėjo dar tuomet, kai P.Urbšys vadovavo Panevėžio STT skyriui.
Tapęs politiku jis žarstė priekaištus net penkerius metus šią bylą tyrusiems pareigūnams.
M.Balčiūno nuomone, byla buvo vilkinama dėl to, kad jau nuo pat tyrimo pradžios nebuvo jokių įrodymų: „Kai prokurorei nebuvo už ko užsikabinti, teko keisti kursą.
Juk prokuroro pareiga – nustatyti objektyvą tiesą, o ne bet kokia kaina surasti įkalčių.“
Krepšinio čempionato rengėjai lengviau atsikvėpė tik tada, kai byla pasiekė teismą.
M.Balčiūnas tai pavadino pirmąja pergale, kurios teismuose sekė viena po kitos.
„Valstybė per prokuratūrą bandė nubausti asmenis, kurie ieškojo būdų, kaip surengti čempionatą, ir tai padarė.
Už tokius veiksmus žmonės negali būti teisiami“, – taip ilgą tyrėjų ir prokurorų darbą įvertino čempionato rengėjus išteisinęs teisėjas Alenas Piesliakas.
Vertina skirtingai
Remigijus Merkevičius
Teisės mokslų daktaras
„Bylos Lietuvoje iš tiesų vilkinamos – tai faktas. Tam galima atrasti ir objektyvių priežasčių. Korupcinio pobūdžio bylose tradicinis įrodymas – vaizdo ir garso įrašai, kriminalinės žvalgybos metu surinkta medžiaga. Juos reikia išklausyti, peržiūrėti, padaryti stenogramas. Toks darbas iš tiesų užima labai daug laiko. Paprastai ilgiausiai užtrunka didieji arba vadinamieji rezonansiniai STT tyrimai, dėl to galima įžvelgti ir tam tikrų subjektyvių priežasčių. Į STT ar kitų tarnybų surinktus įrodymus teismai žiūri kitaip nei baudžiamojo persekiojimo institucijos.
Kitas požiūris teismus verčia ieškoti papildomos įrodomosios informacijos. Tai gali būti prievartos būtinumą pagrindžiančių duomenų rinkimas, tikrinimas, ar byloje minimas faktas iš tiesų buvo nustatytas.
Skirtingas požiūris tarsi į tą patį reikalą ir lemia labai ilgą darbo trukmę. Teismai dažnai mano, kad tyrimą atlikusios institucijos įrodymus surinko nekokybiškai, palikdamos įrodinėjimo ar teisėtumo spragų, o teismo pareiga – tas spragas užpildyti arba išteisinti žmogų.
Teisme bylą nagrinėjant žodžiu greitai surinkti papildomą informaciją sudėtinga, todėl procesas užtrunka labai ilgai.
Priekaištuose, kad bylos nagrinėjamos per ilgai, daug tiesos, nes laiko tarpas tarp padaryto nusikaltimo ir bausmės negali būti labai didelis. Kuo tas atotrūkis didesnis, tuo bausmės poveikis mažesnis ir pačiam nuteistajam, ir visuomenei.“
Bėdos – dėl aštraus liežuvio
Komentuoti bylas itin mėgsta buvęs Seimo pirmininkas ir europarlamentaras V.Landsbergis.
Dėl jo pareiškimų apie buvusio krašto apsaugos ministro ir Seimo nario A.Butkevičiaus bylą Lietuva pralaimėjo bylą Europos žmogaus teisių teisme (EŽTT).
2002 metais A.Butkevičius EŽTT laimėjo bylą prieš Lietuvą. Jis skundėsi dėl nepagrįsto kardomojo kalinimo ir tuomečio Seimo pirmininko V.Landsbergio bei generalinio prokuroro K.Pėdnyčios pareiškimų.
A.Butkevičius buvo nuteistas 1998 metais, bet likus metams iki nuosprendžio į prokuroro vaidmenį įsijautęs V.Landsbergis pareiškė neabejojantis, kad tuometis politikas paėmė kyšį: „Mano turimos medžiagos pagrindu abejonių neturiu.“ Kitame interviu bylos aplinkybes jis išdėstė dar išsamiau: „Vienas ar du faktai buvo ir yra įtikinami. A.Butkevičius paėmė pinigus žadėdamas nusikalstamas paslaugas.“ Po kiek laiko tuometis Seimo pirmininkas pareiškė, kad „Centro ir Naujoji sąjungos koordinuoja kyšių ėmėjo gynybą“ ir kad šios partijos bando vilkinti procesą ir dirbtinai „padaryti A.Butkevičių auka“.
Tuometis Seimo narys A.Butkevičius buvo nuteistas už tai, kad 1997 m. rugpjūčio 12 dieną iš naftos bendrovės „Dega“ vadovo K.Kiršos viešbučio vestibiulyje paėmė voką su 15 tūkst. JAV dolerių.
1998 m. lapkričio 18 dieną Vilniaus apygardos teismas dėl pasikėsinimo apgaulės būdu įgyti svetimą turtą A.Butkevičių nuteisė 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimu, jam paskirta 14,5 tūkst. eurų (tuomet 50 tūkst. litų) bauda ir konfiskuota pusė jo turto.
Už nepagrįstą suėmimą ir tuomečio Seimo pirmininko kalbas EŽTT A.Butkevičiui priteisė 5700 eurų neturtinės žalos ir 2900 eurų bylinėjimosi išlaidų.
Teisininkus nustebino ir V.Landsbergio pareiškimas apie Sausio 13-osios bylą. Minint 30-ąsias tragiškų įvykių metines televizijos laidoje „LRT forumas“ teisėsaugą apkaltinęs neveiklumu ir tarnavimu kažkam iš aukščiau profesorius be užuolankų pareiškė, kad šios bylos tyrimui dirigavo aukščiausi valstybės vadovai. „Lūžis įvyko. Tą bylą jau norėjo numarinti, bet pasikeitė vadovybė aukščiausiame lygmenyje. Atėjo D.Grybauskaitė ir pareikalavo, kad būtų perkvalifikuoti kaltinimai, kad tai nėra atsitiktinis nužudymas kelių žmonių. Tai yra nusikaltimas žmogiškumui ir karo nusikaltimas. Jie tada pakluso, pabūgo. Kitaip ir būtų numarinę bylą. Ji seniai jau būtų buvusi uždaryta kaip nusikaltimas, kuris nuėjo į senatį“, – kalbėjo V.Landsbergis.
