Apie R. Pakso sugrįžimą prakalbę politikai iš rinkėjų tikisi sąmoningumo: negalima atriboti iki pat mirties

Seimo Ateities komitetas praėjusią savaitę pasiūlė Konstitucijos pataisos formuluotę dėl kandidatavimo po apkaltos – tai būtų leidžiama praėjus bent dešimties metų terminui. Ilgai neišspręstas klausimas, panašu, pagaliau turi konsensusą Seime.

Rolandas Paksas.<br>D.Umbraso nuotr.
Rolandas Paksas.<br>D.Umbraso nuotr.
Rolandas Paksas.<br>D.Umbraso nuotr.
Rolandas Paksas.<br>D.Umbraso nuotr.
Rolandas Paksas.<br>D.Umbraso nuotr.
Rolandas Paksas.<br>D.Umbraso nuotr.
Rolandas Paksas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Rolandas Paksas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Rolandas Paksas.<br>D.Umbraso nuotr.
Rolandas Paksas.<br>D.Umbraso nuotr.
Rolandas Paksas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Rolandas Paksas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Rolandas Paksas.<br>D.Umbraso nuotr.
Rolandas Paksas.<br>D.Umbraso nuotr.
Rolandas Paksas.<br>D.Umbraso nuotr.
Rolandas Paksas.<br>D.Umbraso nuotr.
Rolandas Paksas.<br>D.Umbraso nuotr.
Rolandas Paksas.<br>D.Umbraso nuotr.
Guoda Burokienė<br>T.Bauro nuotr.
Guoda Burokienė<br>T.Bauro nuotr.
Jurgis Razma.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Jurgis Razma.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Ieva Pakarklytė.
Ieva Pakarklytė.
Algirdas Sysas<br>T.Bauro nuotr.
Algirdas Sysas<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (13)

Lrytas.lt

Jun 2, 2021, 6:04 PM, atnaujinta Jun 2, 2021, 9:16 PM

Jei šioms Konstitucijos pataisoms būtų pritarta, tai sudarytų galimybę 2004 metais apkaltos būdu nušaltintam prezidentui Rolandui Paksui vėl kandidatuoti ne tik į Seimą, bet ir į prezidento postą.

Sulaukė įspėjimų

Siūloma įtvirtinti, kad per apkaltą pašalintas asmuo kitas Konstitucijoje nurodytas pareigas, kurių ėjimo pradžia yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu, galėtų nuo apkaltos praėjus ne mažiau kaip dešimčiai metų. Daugiau jokių papildomų sąlygų nesiūloma kelti.

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 metais konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas. Niekaip nepriimant Konstitucijos pataisų, kurios R. Paksui atvertų kelią į rinkimus, Strasbūro teismo sprendimų vykdymą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Komitetas Lietuvai pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą.

Įvertino du variantus

Ateities komiteto narė, Laisvės partijos atstovė Ieva Pakarklytė portalui lrytas.lt teigė, kad sprendimas dėl formuluotės komitete buvo priimtas vieningai, tad 94 parlamentarų balsai, reikalingi Konstitucijos pataisai, I.Pakarklytės manymu, bus surinkti.

Anot jos, komitete buvo svarstomi du pataisų variantai, tačiau pirmasis, numatantis, kad asmuo po apkaltos galėtų kandidatuoti tik į Seimo nario poziciją, buvo greitai atmestas.

I.Pakarklytės teigimu, antrasis variantas – galimybė kandidatuoti į visas pozicijas, kurioms reikalinga priesaika, plačiąja prasme atrodė teisingesnis.

„Tas sprendimas visų frakcijų buvo priimtas vieningai. Mūsų frakcijoje taip pat buvo pritarta antrajam variantui, kuris apima visas pareigas. Diskutuota tik dėl laikotarpio – galbūt jis galėtų būti didesnis, siekti 15 metų, tačiau dėl to dar nėra apsispręsta“, – kalbėjo I.Pakarklytė.

Kada projektas bus registruojamas, anot Laisvės partijos atstovės, aiškiau bus kitą savaitę. „Mus labiausiai spaudžia terminai dėl EŽTT jau planuojamų sankcijų prieš Lietuvą. Anksčiau to sutarimo nepavykdavo rasti, džiugu, kad dabar pavyko“, – įvertino Seimo narė.

Laikėsi nuosaikesnės pozicijos

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma teigė, kad konservatoriai laikėsi atsargesnės nuostatos šiuo klausimu, tačiau norėdami šį klausimą išspręsti pritars ir platesniam apibrėžimui.

„Anksčiau mes laikėmės atsargesnės nuostatos, apsiriboti tik tuo, ko reikalauja Europos Žmogaus Teisių Teismas – leisti kandidatuoti į Seimą. Tačiau užsitęsus šiai istorijai, greičiausiai mūsų frakcijai neprieštaraus ir pritars platesnei galimybei po dešimties metų leisti kandidatuoti priesaiką sulaužiusiam asmeniui į bet kurias pareigas, kurios reikalauja priesaikos“, – lrytas.lt kalbėjo J.Razma.

„Frakcijoje esame apie tai kalbėję, kažkokių prieštaravimų nebuvo. Matyt, ir balsavimuose tai atsispindės“, – pridūrė jis.

Pasitikės piliečiais

J.Razma neatmeta, kad įstatymo projektas galėtų būti registruotas ir pateiktas balsavimui Seime dar šioje sesijoje.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Algirdas Sysas teigė, kad socialdemokratai pataisą palaikys – nori pagaliau išspręsti šį klausimą.

„Man atrodo, kad mums gėda prieš Europą, mums kelia bylas ir tuoj baudas skirs. Mes turime kur pinigus panaudoti – nereikia dar mokėti baudų už tai, kad nesusitvarkome su savo įstatymu“, – kalbėjo A.Sysas.

„Nekėlėme reikalavimų, kad jis (R.Paksas – aut.past.) negalėtų būti prezidentu, nes aš manau, kad reikia pasitikėti piliečiais, o teises visi piliečiai turi turėti vienodas. Jis už savo netinkamą elgesį jau sumokėjo, jis vienintelis Europoje apkaltą turėjo ir prarado postą. Po tam tikro laiko žmogus gali tikėtis, o pasiseks ar ne – palikime rinkėjams“, – pridūrė socialdemokratas.

Darbo partijos atstovė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė lrytas.lt teigė, kad frakcija prieštaravimų pataisos formuluotei neturi.

„Mes esame apsitarę, kad būtina įgyvendinti Konstitucinio teismo nutarimą. Vienintelis mums iškilęs klausimas – 10 ar 15 metų. Iš principo, praėję ir 15 metų. Ko gero, ir 10 metų laikotarpis būtų pakankamas petraukai“, – įvertino I.Kačinskaitė-Urbonienė.

Darbietė svarstė, kad projekto registracija vyks kartu su kitais rinkimų pakeitimais, tačiau, anot jos, daugiau diskusijų Seime turėtų kilti dėl būsimo mero vaidmens apibrėžimo.

Nereikėtų atriboti nuo svarbių postų iki mirties

Lietuvos regionų frakcijos atstovas Zigmantas Balčytis portalui lrytas.lt teigė, jog siūlymas leisti po apkaltos grįžti į svarbias valstybės pareigas – sveikintinas.

„Dėl bendros pozicijos frakcijoje mes dar svarstysime, bet aš manau, kad žmogus negali būti atribojamas nuo politinio gyvenimo iki pat mirties. O dešimt ar penkiolika metų – čia nėra didelio skirtumo, laikas greitai bėga“, – sakė Z.Balčytis.

Jis teigė pritariantis ir tam, kad po apkaltos žmogus galėtų kandidatuoti į visus aukštus šalies postus – priešingu atveju, tai prieštarautų ir Konstitucijai.

„Jeigu ten, kur duodama priesaika, vienur leisi eiti, o kitur neleisi, tai prieštarautų ir Konstitucijai, ir Europos Sąjungos pagrindiniams principams“, – aiškino Seimo regionų frakcijos narys.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūno pavaduotoja Guoda Burokienė antrino, kad žmonėms turėtų būti suteikta dar viena galimybė dalyvauti valstybės gyvenime.

„Pirmiausia tai buvo ir Europos žmogaus teisių teismo išaiškinimas. Dar tokio galutinio apsisprendimo nėra, bet dėl pritarimo – tai tikrai pritarsime“, – tvirtino G.Burokienė.

Pasak jos, 10 metų yra pakankamas laiko tarpas, po kurio galima grįžti į aukščiausius valstybės postus.

„Vis dėlto Konstitucija yra pamatinis mūsų dokumentas. Bet dabar, kaip matome, daug kas yra rūšiuojama“, – svarstė LVŽS frakcijos narė.

Parlamentarai demonstruoja vienybę

Seimo Ateities komiteto vadovas ir Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Raimundas Lopata portalui lrytas.lt tikino, kad šiuo metu visos Seimo frakcijos siūlymams pritaria.

„Galbūt gali kilti lengva diskusija dėl metų – faktas, kad tai bus ne mažiau nei 10 metų, bet gali būti ir 12, o gal net 15. Kai kurie Seimo nariai linkę pasvarstyti, bet dauguma pritaria būtent šiai formuluotei, kad ne mažiau, nei 10 metų“, – aiškino R.Lopata.

Jo teigimu, šis sprendimas galėtų įsigalioti daugiausiai po pusantrų metų.

„Jeigu spėtumėme registruoti ir pateikimą padaryti birželio mėnesį, tai kitų metų pradžioje. Jei rudenį – tai metų ar pusantrų metų klausimas“, – svarstė Ateities komiteto vadovas.

R. Paksas iš prezidento pareigų buvo pašalintas 2004 metais, nuo tada jis negali būti renkamas šalies vadovu ir Seimo nariu. Konstitucinis Teismas pripažino, kad R. Paksas sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.

Teismas yra išaiškinęs, kad per apkaltą posto netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot jo, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.