Lietuva jau prispausta prie sienos
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) dar 2011 metais konstatavo, kad draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas, tad Lietuva turėtų imtis veiksmų.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo, kad EŽTT nurodymų Lietuva nevykdo dėl politinės valios nebuvimo.
„Mes turime aiškų pavedimą ir pasakymą, kad tai nėra proporcinga ir taikytina. Dabar kalbame apie 10 arba 15 metų, bet čia yra mūsų politikų aplaidumas ir negebėjimas susitarti, kas jau privedė prie to, kad esame po padidinamuoju stiklu, ir galime susilaukti labai rimtų sankcijų“, – komentavo politologė.
Tam pritarė ir Seimo socialdemokratų frakcijos narys Julius Sabatauskas.
„Lietuva jau vėluoja, nes net prasidėjo ypatingos stebėsenos procedūra, ir gali grėsti įvairios sankcijos. Pati situacija yra labai nemaloni, nes jau esame lyginami su tokiomis valstybėmis kaip Rusija, ir kitomis, kuriose žmogaus teisių situacija tikrai nėra geriausios būklės.
Vien stovėti vienoje vietoje yra ne tiek jau ir geras precedentas“, – kalbėjo J.Sabatauskas.
Pasak jo, sankcijos galėtų būti itin nemalonios.
„Aš palyginsiu su tuo, kai Rusijos atstovams buvo neleista dalyvauti Asamblėjoje ir balsuoti – tai jau praktiškai tarsi esi išstumiamas iš to rato. Jeigu Asamblėjoje Lietuvos atstovai negalėtų dalyvauti ir priimti sprendimų, tai būtų ne tik nemalonu, bet ir didžiulė negarbė valstybei.
Pinigines baudas mes ir taip gauname po kiekvieno EŽTT sprendimo, tai bendra suma siekia jau ir milijonus, bet piniginės baudos nėra baisiausios. Baisiausia yra sprendimo priėmimo teisės atėmimas“, – sakė J.Sabatauskas.
Pasak R.Urbonaitės, šis sprendimas siejamas konkrečiai su Rolandu Paksu, bet tai nėra taikytina tik jam.
„Taip, šis atvejis yra išskirtinis net ir Europos kontekste, bet tai būtų taikytina bet kuriems kitiems politikams ar net teisėjams. Tai tiesiog yra teisės norma, kuri turi būti įtvirtinta“, – aiškino R.Urbonaitė.
Ji svarstė, kad politikai Seime vieningai nesusitaria žiūrėdami tik į R.Pakso atvejį.
„Pagrindinis ginčas – ar leisti Rolandui Paksui grįžti tik į Seimą, ar leisti kandidatuoti ir į prezidentus. Dėl to buvo daugiausia nuogąstavimų ir sulaužytų iečių. Bet dabar, panašu, linkstama prie to, kad praėjus 10 ar 15 metų galima būtų kandidatuoti į postus, kur reikalinga priesaika“, – sakė MRU politologė.
R.Urbonaitės teigimu, dėl nevykdomo EŽTT nurodymo Lietuva jau jaučia didelį spaudimą iš išorės, atsirado ir gėdos jausmas, o tai kenkia šalies reputacijai.
„Pagalvokime apie savo reputaciją ir tarptautiniu mastu – patiriame didelį spaudimą, turime nuolat teisintis, tai manyčiau, kad praėjus dar vieniems rinkimams yra pats laikas tai sutvarkyti.
Kol mūsų politikų nepriremia prie sienos, tol jie nelabai yra linkę padirbėti, kas jiems priklauso“, – kalbėjo politologė.
Ji svarstė, kad tam tikra žala Lietuvai jau padaryta.
„Mes neatrodome solidžiai, o kalbant ir apie Europos Sąjungą, ten irgi kartais turime problemų, jog nevykdome tam tikrų įsipareigojimų ir direktyvų. <...> Tai galvoju, kad ta žala jau yra labai didelė ir čia reikėtų vieną kartą susirinkti ir pradėti galvoti ne tik apie savo daržą, bet ir apie valstybę kaip tam tikrą vienetą“, – kalbėjo R.Urbonaitė.
Gali turėti politinių ambicijų
MRU politologė pripažino, kad R.Paksas šansų grįžti į politinį gyvenimą turi, tačiau jam reikės labai pasistengti.
„Pats R.Paksas mėgdavo EŽTT sprendimą interpetuoti taip, kad jis yra nekaltas, bet kalba yra visai ne apie tai. Potencialo tapti prezidentu gali ir neužtekti, bet Seimo nariu jis dar visai galėtų pabūti.
Bet pasakyti, kad šita pataisa nutiestų R.Paksui raudoną kilimą atgal į politiką, nebūčiau tokia drąsi. Ir laiko nemažai priėjo, ir Pakso žvaigždė jau yra kiek prigesusi“, – sakė R.Urbonaitė.
Ji neatmeta galimybės, kad R.Paksas ateityje galėtų bendradarbiauti ir su neseniai vykusio „Didžiojo šeimų gynimo maršo“ organizatoriais. Šiame renginyje R.Paksas sakė ir sveikinimo kalbą.
„Aš manau, kad Rolandas Paksas dar gali turėti šiokių tokių politinių ambicijų – matėme sveikinimus ir Šeimų maršo proga, tai akivaizdu, kad žmogus jei jau pamatė nišą, tai bus linkęs ja ir pasinaudoti.
Dabartiniai maršo organizatoriai galėtų sužaisti R.Pakso korta. Jis vis dar pakankamai gerai atpažįstamas, tai tikrai nenustebčiau, jei jie pabandytų jį pritraukti. Bet ar jie tikrai susiburs, tai dar didelis klausimas, nes ten aš stiprių lyderių nematau.
Čia turbūt yra tas darinys, apie kurį būtų galima galvoti, tik ar tai gali išvirsti į kažką realaus, dar abejoju“, – kalbėjo MRU politologė.
Parlamentaras J.Sabatauskas teigė, kad amžino draudimo grįžti į valstybės pareigas būti negali, tad pasirinktas terminas yra proporcingas.
„Manau, kad tai optimalus terminas, kurį galima sieti su Respublikos prezidento trukme. Vadinasi, tai yra dvi kadencijos. 10 metų žmogaus gyvenime tikrai yra nemažas laikotarpis, kai daug kas pasikeičia, keičiasi žmonių mąstymas“, – svarstė J.Sabatauskas.
