Kovos dėl vaivorykštinės perėjos kelia vis daugiau aistrų: pasipylus kaltinimams paaiškino, ką ji reiškia

2018 metais vaivorykštės spalvomis nudažyta sostinės Pylimo gatvėje esanti perėja praėjusią savaitę buvo atnaujinta, tačiau jau pirmadienį grupelė asmenų perėją uždažė juodai.

lrytas.lt koliažas
lrytas.lt koliažas
Jūratė Juškaitė.<br>Jono Petronio nuotr.
Jūratė Juškaitė.<br>Jono Petronio nuotr.
Agnė Širinskienė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Agnė Širinskienė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
2018 metais vaivorykštės spalvomis nudažyta sostinės Pylimo gatvėje esanti perėja praėjusią savaitę buvo atnaujinta, tačiau jau pirmadienį grupelė asmenų perėją uždažė juodai.<br>S.Žiūros/ Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.
2018 metais vaivorykštės spalvomis nudažyta sostinės Pylimo gatvėje esanti perėja praėjusią savaitę buvo atnaujinta, tačiau jau pirmadienį grupelė asmenų perėją uždažė juodai.<br>S.Žiūros/ Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.
Daug diskusijų sukėlusi vaivorykštės spalvų perėja neseniai buvo atnaujinta.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daug diskusijų sukėlusi vaivorykštės spalvų perėja neseniai buvo atnaujinta.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Sostinės Pylimo gatvėje juodais dažais užpaišyta vaivorykštė.<br>Stop kadras
Sostinės Pylimo gatvėje juodais dažais užpaišyta vaivorykštė.<br>Stop kadras
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Jun 3, 2021, 3:58 PM, atnaujinta Jun 3, 2021, 4:10 PM

Vilniaus policija pradėjo administracines teisenas tiek dėl perėjos nuspalvinimo LGBT bendruomenės spalvomis, tiek dėl vėlesnio jų uždažymo juodai, savo ruožtu sostinės valdžia pareiškė, kad perėja vėl bus perdažyta vaivorykštės spalvomis.

Tačiau diskusijos tuo nesibaigė – perėjos perdažymą juodai palaikanti pusė teigia, kad spalvota perėja – suplanuota provokacija, be to, kelia pavojų eismo saugumui. Tuo metu LGBT bendruomenės atstovai perėjos perdažymą juodai vadina vandalizmo aktu ir klausia, koks būdas kalbėtis visuomenei būtų priimtinas.

Specialiai skatinamas susipriešinimas?

Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) narė Agnė Širinskienė teigė mananti, kad šis skandalas – „Laisvės partijos“ suplanuota provokacija, o perėjos nuspalvinimas vaivorykšte – ne LGBT bendruomenės, o Vilniaus miesto savivaldybės pasirinkimas.

„Manyčiau, kad ne bendruomenė, o Vilniaus meras tai pasirinko, kuris yra Laisvės partijos narys. Panašu, kad tas mero pasirinkimas atspindi liberalių valdančiųjų partijų tendenciją mesti vieną po kitos provokacijas į viešąją erdvę, susilaukti įvairių komentarų, nesulaukti pritarimo, atsitraukti ir mesti kitą provokaciją“, – įvertino A.Širinskienė.

Anot jos, pasirenkamos prieštaringos iniciatyvos, kaip neapykantos kalbos projektas, Stambulo konvencija ir Partnerystės įstatymas, Alkoholio kontrolės įstatymo pokyčiai. A.Širinskienė įsitikinusi, kad Laisvės partijos atstovai turėtų dirbti ne tik savo rinkėjams, bet visiems Lietuvos gyventojams.

„Tokios akcijos tam ir daromos, kad būtų iššauktas susipriešinimas. Nesu tiek naivi ir netikiu, kad Vilniaus meras nesuprastų, kad tai bus prieštaringai vertinama, kad bus bandoma panaikinti ar užteplioti. Susidaro įspūdis, kad tas susipriešinimas skatinamas specialiai“, – svarstė valstietė.

Pastebėjus, kad perėja vaivorykštės spalvomis nudažyta dar 2018 metais, ir niekam iki šiol neužkliuvo, A.Širinskienė teigė, kad teisėsauga išsiaiškins, ar tokiam veiksmui buvo gautas leidimas.

„Perėja buvo perdažyta ir vargu, jeigu viskas su tokia perėja gerai, ar teisėsauga būtų pradėjusi tyrimus. Policija, matyt, išsiaiškins, ar buvo gauti leidimai.

Jei žiūrėtume į perėją ne kaip į simbolį, tačiau formaliai, tai visi supranta, kad Lietuvoje vaivorykštėmis pėsčiųjų perėjos, kaip ir niekur Europoje, nėra paišomos. Ar tai savivalė, ar buvo gauti leidimai, matyt, pasakys tyrimas“, – kalbėjo parlamentarė.

Koks būdas kalbėtis būti tinkamas?

Savo ruožtu Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTC) komunikacijos vadovė Jūratė Juškaitė pastebėjo, kad vaivorykštės perėjos idėja Vakarų valstybėse yra gana paplitusi.

„Idėja pasiskolinta iš Vakarų valstybių, ji labai paprasta ir neša aiškią simboliką – perėja, kaip perėjimas nuo vienos pusės į kitą. Taip bandome tiesti tiltus tarp skirtingų bendruomenių, bandome atrasti būdą kalbėtis, simboliškai nupiešti kelią“, – paaiškino J.Juškaitė.

Paklausta, ar tokių simbolių atsiradimas padeda skirtingoms visuomenės grupėms geriau susikalbėti J.Juškaitė retoriškai klausė, koks būdas Lietuvos visuomenei būtų priimtinas.

„Kaip LGBT bendruomenei būti matomai, pripažintai, gauti tam tikras teises ir pareigas, jaustis lygiavertiškai šioje visuomenėje? Koks šiai visuomenei būtų priimtinas būdas? Nes kažkas iškelia vaivorykštės vėliavą, ji netinka, nupiešia ją požeminėje perėjoje – netinka“, – pastebėjo ji.

J.Juškaitė nemato ir kaip vaivorykštės simbolio piešimą galima laikyti provokacija.

„Tada aš noriu paklausti, ką jūs turite omenyje, sakydami „provokuoti“? Ar žmogaus pilnavertis buvimas visuomenėje nesislapstant, leidžiant sau pasakyti, kas aš esu, garsiai įvardinant, kad man reikalingas Partnerystės įstatymas, leidžiant sau ir savo partneriui gyventi kasdienį gyvenimą, kuris nebūtų pažymėtas gėdos – ar tai kažkoks demonstravimasis? Man atrodo, kad tai yra tiesiog elementarus, pilnavertis žmogaus buvimas“, – pabrėžė J.Juškaitė.

Pati vaivorykštės perėja, pasak J.Juškaitės, leido pajusti, kad šioje valstybėje yra vietos ir LGBT bendruomenei, kad mieste yra vietos atspindėti įvairių visuomenės grupių simboliams, idėjoms.

Tačiau J.Juškaitė pabrėžia, jog jeigu toks simbolis yra netinkamas perėjos pavidalu ir neatitinka Lietuvoje galiojančių teisės aktų, tada jį galima perkelti ir kitokia forma pavaizduoti kitoje Vilniaus viešojoje erdvėje.

„Jeigu teisine prasme įvyko neapsižiūrėjimas iš Vilniaus miesto savivaldybės pusės, tai niekas tokio dalyko nesveikina. Tačiau sąžiningai, ranką prie širdies pridėjus, ar tas juodas uždažymas yra teisės atstatymas, ar tikrai toks tikslas buvo keliamas?

Tikslas buvo pašalinti LGBT bendruomenės ženklus iš viešųjų vietų, kitaip tariant, padaryti taip, kad tos visuomenės dalies nesimatytų, nesigirdėtų. Jei kažkas būtų atsibudęs ir supratęs, kad vaivorykštė perėjoje vis dėlto nėra tinkama, matyt, būtų pasinaudojęs teisiniais instrumentais ir klausimas būtų išspręstas civilizuotai“, – pažymėjo J.Juškaitė.

Viešųjų ryšių specialistas Liutauras Ulevičius svarstė, kad matome vertybių kovą, kada dalis visuomenės turi vienokią nuomonę, kita – kitokią: „Žiūrėčiau į tai kaip kultūrinę visuomenės nuomonių raišką, miestas yra gyvas organizmas“.

Vis dėlto, L.Ulevičius pabrėžia, kad tai nėra intensyvi perėja, kuri keltų grėsmę pėstiesiems. „Būčiau skeptiškas, ar tuo kampu gali būti keliamas klausimas“, – teigė komunikacijos specialistas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.