Kilus skandalui dėl Partnerystės įstatymo – paliekančių socialdemokratus desantas: įvertino, ką tai reiškia ateičiai Įvertino ir LVŽS: galbūt matome pabaigos pradžią

Nusivylę Seimo Lietuvos socialdemokratų (LSDP) frakcijos narių balsavimu dėl Partnerystės įstatymo partiją paliko apie 10 narių, „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ sakė partijos narys, politologas Liutauras Gudžinskas. Anot jo, LSDP narių balsavimas nesilaikant programinių nuostatų prasilenkia su partijos statutu, tačiau tai pagrindo kalboms apie partijos suirimą nesukuria.

Nusivylę Seimo Lietuvos socialdemokratų (LSDP) frakcijos narių balsavimu dėl Partnerystės įstatymo partiją paliko apie 10 narių.<br>V.Skaraičio nuotr.
Nusivylę Seimo Lietuvos socialdemokratų (LSDP) frakcijos narių balsavimu dėl Partnerystės įstatymo partiją paliko apie 10 narių.<br>V.Skaraičio nuotr.
Nusivylę Seimo Lietuvos socialdemokratų (LSDP) frakcijos narių balsavimu dėl Partnerystės įstatymo partiją paliko apie 10 narių.<br>V.Skaraičio nuotr.
Nusivylę Seimo Lietuvos socialdemokratų (LSDP) frakcijos narių balsavimu dėl Partnerystės įstatymo partiją paliko apie 10 narių.<br>V.Skaraičio nuotr.
Liutauras Gudžinskas<br>T.Bauro nuotr.
Liutauras Gudžinskas<br>T.Bauro nuotr.
Nusivylę Seimo Lietuvos socialdemokratų (LSDP) frakcijos narių balsavimu dėl Partnerystės įstatymo partiją paliko apie 10 narių.<br>V.Skaraičio nuotr.
Nusivylę Seimo Lietuvos socialdemokratų (LSDP) frakcijos narių balsavimu dėl Partnerystės įstatymo partiją paliko apie 10 narių.<br>V.Skaraičio nuotr.
Nusivylę Seimo Lietuvos socialdemokratų (LSDP) frakcijos narių balsavimu dėl Partnerystės įstatymo partiją paliko apie 10 narių.<br>V.Skaraičio nuotr.
Nusivylę Seimo Lietuvos socialdemokratų (LSDP) frakcijos narių balsavimu dėl Partnerystės įstatymo partiją paliko apie 10 narių.<br>V.Skaraičio nuotr.
Nusivylę Seimo Lietuvos socialdemokratų (LSDP) frakcijos narių balsavimu dėl Partnerystės įstatymo partiją paliko apie 10 narių.<br>V.Skaraičio nuotr.
Nusivylę Seimo Lietuvos socialdemokratų (LSDP) frakcijos narių balsavimu dėl Partnerystės įstatymo partiją paliko apie 10 narių.<br>V.Skaraičio nuotr.
Liutauras Gudžinskas<br>T.Bauro nuotr.
Liutauras Gudžinskas<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Jun 4, 2021, 8:05 PM, atnaujinta Jun 4, 2021, 8:06 PM

Politologo teigimu, vieningas frakcijos narių balsavimas arba politinė drausmė yra sena problema Lietuvos parlamente, tačiau ir „geležiniu kumščiu“ valdomai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) L.Gudžinskas nepiešia šviesios ateities.

Laukia rimtos diskusijos

„Įtampos jaučiamos, šiomis dienomis iki 10 žmonių išėjo būtent dėl šio Partnerystės įstatymo, nusivylę (socialdemokratų frakcijos narių balsavimu – aut.past.) – labai gaila dėl to. Tačiau tai nesudaro pagrindo kalbėti apie suirimą, krachą ar panašiai“, – kalbėjo L.Gudžinskas.

Partnerystės įstatymo projekto nepalaikė 5 iš 11 posėdyje dalyvavusių socialdemokratų frakcijos narių – Tomas Bičiūnas, Kęstutis Vilkauskas, Vilija Targamadzė, Liudas Jonaitis ir Vidmantas Kanopa.

Politologo teigimu, bet koks balsavimas, kada dalis partijos narių nesilaiko programinių nuostatų, prasilenkia su partijos statutu.

„Tai yra svarbus veiksnys, kurio negalima ignoruoti ir užmiršti. Esu įsitikinęs, kad per visą šį laiką turėsime gana rimtas diskusijas partijos viduje apie tai, kaip užtikrinti, kad partijos atstovai Seime laikytųsi nuoseklios pozicijos“, – kalbėjo jis.

Politologas svarstė, kad šis balsavimas Seime identifikuoja ne idėjinę skiltį partijos viduje, tačiau skirtingą frakcijos narių įsivaizdavimą dėl šios konkrečios problemos, taip pat atskirų vienmandatininkų interesus.

„Tai, kad nuomonės ir pažiūros išsiskiria, yra normalu – partija yra didelė. Tačiau svarbu tai, kas parašyta Statute – jeigu tavo, kaip partijos atstovo, nuostatos nesutampa su programa, tu neturi trukdyti kitiems atstovams įgyvendinti programą.

Tinkamas elgesys būtų buvęs nedalyvavimas balsavime, o ne balsavimas „prieš“ ir šio įstatymo projekto blokavimas pateikimo stadijoje“, – pastebėjo L.Gudžinskas.

Tuo pačiu L.Gudžinskas teigė nesantis tikras, kad į Seimo salę grįžęs patobulintas Partnerystės įstatymo projektas sulauktų 100 proc. LSDP frakcijos palaikymo. Anot jo, net ne visi liberalai balsavo už projektą, kurį pateikė jų partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Mano lūkestis, kalbant apie socialdemokratų frakciją – kad nebūtų žmonių „prieš“ ir daugiau negu pusė balsuotų už“, – įvardijo socialdemokratas.

Politologas pastebi, kad politinė drausmė Lietuvos parlamente yra problema jau nuo 1990 metų – frakcijos narių balsavimas rodo partijų stiprumą ir vidinę konsolidaciją. „Kiekvienas kontraversiškai vertinamas įstatymas yra tam tikras iššūkis, bet ir galimybė stiprinti discipliną“, – svarstė L.Gudžinskas.

Mato pabaigos pradžią

Naujausios visuomenės apklausos duomenimis, per mėnesį LSDP palaikymas išaugo 3,4 proc. – nuo 6,8 proc. kovą, iki 10,2 proc. gegužę. Politologai tai sieja su Vilijos Blinkevičiūtės išrinkimu partijos pirimininke.

L.Gudžinskas su tokia versija sutinka: „Lietuvos partijoms būdinga prezidentalizacija, kada žmonės partijas vertina pagal jų lyderius, pagal vedlius. Ingrida Šimonytė, Saulius Skvernelis aktyviai ir sėkmingai pasirodė ir prezidento rinkimuose, o būdami nepartiniais buvo paskirti į pirmąsias (partijų rinkiminių sąrašų – aut.past.) vietas, už jų nugarų ėjo partijos“, – pastebi politologas.

Socialdemokrato teigimu, paskutiniuose rinkimuose Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) iš tiesų perėmė dalį buvusių socialdemokratų rinkėjų. Anot L.Gudžinsko, LVŽS – rimtas konkurentas socialdemokratams, tačiau tuo pačiu politologas kelia klausimų dėl valstiečių partijos ateities.

„Tai yra rimtas varžovas, kita vertus, matome, kad ši partija yra valdoma geležiniu kumščiu – tai iš esmės yra Ramūno Karbauskio UAB. Matau tam tikrą jų vidinę fragmentaciją – galbūt jau matome pabaigos pradžią. Nes jų suformuotoje šešėlinėje Vyriausybėje nėra nei Sauliaus Skvernelio, nei nė vieno iš jo pasekėjų. Manau, kad turime palaukti – čia gali būti įdomių procesų“, – prognozavo L.Gudžinskas.

„Tai yra partija, valdoma vieno žmogaus. Jeigu ji ir toliau taip keliaus, turint omeny R.Karbauskio nepopuliarumą, manau, parama jiems gali svyruoti“, – pridūrė jis.

Tuo pačiu socialdemokratas teigia, kad frakcija neturėtų jungtis prie LVŽS ir Darbo partijos pasirašytos opozicinių partijų koalicijos sutarties.

„Matome, kad tik „susirašę“ valstiečiai ir darbiečiai jau pradėjo pyktis. Pritarčiau V.Blinkevičiūtei, kuri sako, kad formalūs susitarimai iš esmės nelabai ką reiškia. Turime žiūrėti Į konkrečias teisėsaugos iniciatyvas“, – įvertino politologas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.