Taip jis penktadienį pakomentavo valstybinio Baltarusijos kanalo išplatintą pokalbį, kuriame sulaikytas žurnalistas buvo itin geros nuotaikos ir gyrė A.Lukašenką dėl jo lyderystės.
Interviu rodo net gatvėse
Pasak Rytų Europos studijų centro vadovo L.Kojalos, jau pats interviu faktas yra pakankamai iškalbinga Baltarusijos režimo iliustracija.
„Asmuo, kuris yra kaltinamas režimo neva teroristiniais veiksmais, kuris buvo suimtas nutūpdant keleivinį lėktuvą ir pažeidžiant gausybę įmanomų tarptautinės teisės principų, nėra vien įkalinamas, bet yra panaudojamas aiškiai propagandiniais tikslais ir yra priverstas dalinti interviu.
Vien tai savaime yra iliustracija, koks šiandien yra Baltarusijos režimas ir kokius metodus jis taiko, kad pasiektų savo tikslus. <...> Naivu tikėtis, kad Pratasevičius kalbėjo tai, ką sakytų laisva valia, o ne tai, ką yra priverstas sakyti dėl spaudimo, ir, tikėtina, smurto, kurį gali patirti“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ aiškino L.Kojala.
Jis pridūrė, jog filmuota medžiaga yra rodoma net Baltarusijos miestų gatvėse, interviu akcentuojamas miestų ekranuose, o tai turi didelį propagandinį poveikį.
„Norima pademonstruoti, jog „piktieji Vakarai“ mus bando pulti, o mes elgiamės labai atsakingai ir rūpinamės kiekvienu savo šalies piliečiu. Šiuo atveju tai yra nuomonės formavimas, bandymas pademonstruoti, kad Pratasevičiui nieko nenutiko, ir jis pats pripažįsta, kad Lukašenka yra pakankamai tvirtas lyderis.
Visa tai, be abejo, sukelia labai didelį disonansą bet kam, kas stebi procesus, bet, suvokiant, kad Baltarusijoje viešos komunikacijos ir žiniasklaidos galimybės yra be galo suvaržytos, tai propagandinį potencialą tikrai turi“, – teigė Rytų Europos studijų centro vadovas.
L.Kojalos teigimu, dabartinių įvykių kontekste dar vasarą buvo galima matyti ir Sviatlanos Cichanouskajos interviu, kurį ji davė ne savo valia, tad R.Pratasevičius yra tik dar vienas režimo įrankis.
„Šiuo atveju Pratasevičius yra, deja, dar vienas pavyzdys, kai milžiniškas spaudimas ir smurtas išprovokuoja žmogų elgtis ne taip, kaip jis elgtųsi kitomis aplinkybėmis.
Negalima atmesti ir to, kad jam grės ir patys sunkiausi kaltinimai, ilgas įkalinimas, o teoriškai ir mirties bausmė, kuri Baltarusijoje ne tik galioja, bet yra ir taikoma“, – kalbėjo L.Kojala.
Jis neatmetė galimybės, kad R.Pratasevičius galėtų tapti ir derybų objektu, jei bus bandoma kalbėtis dėl tam tikrų sankcijų švelninimo ar jų neįvedinėjimo, manipuliuojant jo gerove.
Ar protestai dar turės įtakos?
L.Kojalos teigimu, akivaizdu, jog kodeksai ar teisės aktai, kurie yra formaliai galiojantys Baltarusijoje, yra kreipiami ta linkme, kuri yra palanki režimui pagal tos dienos aplinkybes.
„Jų skaityti net nebūtų verta. Pratasevičius jau dabar pasitelkiamas kaip įrankis, jis ir toliau bus manipuliacijų objektas, tad ir jo ateitis visiškai neapibrėžta“, – aiškino politologas.
Pasak jo, dabartiniai įvykiai nėra Lietuvos ir Baltarusijos santykių problema – tai jau liečia visą pasaulį.
„Tai yra viso Vakarų pasaulio, viso civilizuoto pasaulio ir Baltarusijos autoritarinio režimo, kuris kelia grėsmę ne tik savo piliečiams, bet ir tarptautinei bendruomenei, klausimas.
Ko siekia Lietuva – kad ši tema nebūtų pastumta į paraštes. Dėmesys bus linkęs mažėti, jeigu nepasitaikys naujų panašaus masto incidentų. Be abejo, to niekas tikrai nenori, bet Baltarusija neturi dingti iš politinio akiračio“, – sakė L.Kojala.
Artėjančiame NATO viršūnių susitikime, politologo manymu, Baltarusijos klausimas taip pat bus aptarinėjamas, tačiau dar neaišku, kiek dėmesio tai susilauks.
„Kadangi tai yra kompleksinis susitikimas, labai priklausys nuo to, kaip pavyks toms šalims, kurios garsiausiai apie tai kalba ir daugiausiai apie tą situaciją žino, pristatyti tai kaip tarptautinę problemą“, – svarstė L.Kojala.
Jo teigimu, nuo praėjusios vasaros Baltarusijoje vykstantys protestai taip pat jau paliko savo pėdsaką – tai yra aiškus ženklas, kad demokratinė šalies visuomenė gali bet kada vėl pademonstruoti savo drąsą.
„Būta ir didelių protestų, būta ir ramesnių etapų. Tas nuovargis yra pakankamai natūralus faktorius, bet mes negalime pamiršti to, kas jau yra įvykę.
Tas drąsos pademonstravimas, kurio turbūt niekas nesitikėjo, jau yra simbolis, kuris leis manyti, kad protestai bet kurią akimirką gali įgauti naują pagreitį. Užtektų labai nedidelio katalizatoriaus, kad tai nutiktų“, – kalbėjo politologas.
