EŽTT: Lietuva netinkamai sprendė dėl „Romuvos“ valstybinio pripažinimo, pažeidė konvenciją

Lietuva pažeidė Europos Žmogaus teisių konvenciją spręsdama dėl senovės baltų religinės bendruomenės „Romuva“ valstybės pripažinimo, nes prašymą nagrinėjo neobjektyviai, antradienį paskelbė Strasbūro teismas.

Europos Sąjungos vėliava<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Europos Sąjungos vėliava<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 8, 2021, 11:27 AM, atnaujinta Jun 8, 2021, 12:14 PM

Anot Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT), Lietuva pažeidė konvencijos straipsnius dėl minties, sąžinės ir religijos laisvės, diskriminacijos draudimo bei teisės į teisingą bylos nagrinėjimą bei veiksmingą teisinės gynybos priemonę.

„Teismas nustatė, kad valstybės institucijos nepateikė pagrįsto ir objektyvaus pagrindimo, kodėl besikreipusi bendrija buvo traktuojama kitaip nei kitos religinės bendrijos, buvusios panašioje situacijoje“, – rašoma Strasbūro teismo pranešime.

„Seimo nariai neliko neutralūs ir nešališki taikydami reguliavimo galias“, – taip pat teigia teismas.

Šį sprendimą septynių teisėjų kolegija priėmė vienbalsiai.

2019 metais Seimas atsisakė suteikti „Romuvai“ valstybės pripažinimą. Už religinės bendruomenės pripažinimą balsavo 40 Seimo narių, prieš buvo 31 ir susilaikė 15 parlamentarų.

Netenkinus „Romuvos“ prašymo, pakartotinai bendruomenė dėl valstybės pripažinimo galės kreiptis po dešimties metų.

Su valstybės pripažinimu „Romuva“ būtų įgijusi teisę į žemės mokesčio lengvatą, jos kriviai būtų buvę privalomai valstybės draudžiami socialiniu draudimu, sudarytos santuokos būtų pripažintos kaip sudarytos civilinės metrikacijos įstaigoje.

Bendruomenė skunde Strasbūro teismui teigė, kad, nors atitiko visus kriterijus, Seimo nariai nesirėmė atsakingų institucijų išvadomis, tačiau grindė sprendimą savo religiniais įsitikinimais ir politiniais interesais.

Romuva“ tvirtino, jog buvo traktuojama kitaip nei kitos bendruomenės, kurioms šis statusas buvo suteiktas. Be to, jai nebuvo suteikta veiksmingos teisinės gynybos priemonės dėl šio sprendimo.

Pasak EŽTT, nebuvo iki galo aišku, ar Seimo sprendimas yra viešojo administravimo aktas, kurį galėtų vertinti administracinis teismas.

„Dėl to Teismas laikė, kad besikreipusi bendruomenė neturėjo efektyvios teisinės gynybos“, – teigia Strasbūro teismas.

Jis pabrėžė, kad valstybinės institucijos privalo likti neutralios ir nešališkos, kai priima sprendimus dėl religijos, ir atkreipė dėmesį, kad anksčiau valstybinis pripažinimas buvo suteiktas ir bendruomenėmis, turėjusioms mažiau palaikytojų nei „Romuva“, laikant joms reiškiamą visuomenės paramą pakankama.

„Teismas nematė priežasčių kvestionuoti išvadų, kurias padarė Teisingumo ministerija, kad besikreipusi bendruomenė atitiko teisinius reikalavimus, kad jai būtų suteiktas valstybės pripažinimas“, – konstatuojama pranešime.

Be to, EŽTT atkreipė dėmesį, kad diskusijose Seimo nariai kėlė abejones dėl religinės bendruomenės tikėjimo, kas nėra suderinama su nešališkumo reikalavimu.

„Teismas taip pat pareiškė, kad daugumos religijos egzistavimas ar šios religijos lyderių priešinimasis nėra pagrįsta ir objektyvi priežastis nesuteikti valstybės pripažinimo“, – teigia teismas.

Į EŽTT besikreipusi „Romuva“ neprašė atlyginti jokios žalos.

Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, o 2011 metais – 5,1 tūkst. gyventojų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.