Skaityti tarp eilučių
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologo Mindaugo Norkevičiaus teigimu, pirmasis įspūdis apie prezidento Gitano Nausėdos metinį pranešimą – jog tai buvo ganėtinai abstraktaus teksto rinkinys, o konkretumo jo kalboje – dar mažiau negu pernai.
„Pirmasis įspūdis – jog tai ganėtinai abstraktaus teksto rinkinys, kuriame pateikiamos tik bendrinės frazės apie įvykusius, vykstančius ir būsimus darbus. Tačiau konkrečių dalykų neįvardijama. Tai yra labai abstrakti, jokių aiškių tezių neturinti kalba“, – įvertino M.Norkevičius.
Anot jo, buvusių valstybės vadovų Valdo Adamkaus bei Dalios Grybauskaitės metiniai pranešimai pasižymėdavo konkretumu tiek vaizdine forma, tiek pasitelkiant konkrečius argumentus ar kritikuojant valdančiasias koalicijas.
Politologo teigimu, tik keliose G.Nausėdos kalbos vietose galima išskirti tam tikrą kritiką valdantiesiems, kurią M.Norkevičius sietų su prezidento ir konservatorių konfliktu dėl atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT).
„Tačiau konservatoriai, klausydami metinio pranešimo kalbos, lygiai taip pat, kaip pernai teigė valstiečių lyderis Ramūnas Karbaukis, gali pagrįstai pasakyti, kad nesuprato, kas kalboje buvo skirta konkrečiai jiems, nes frazės pateikiamos labai abstrakčiai“, – kalbėjo jis.
Permetė į kitą takoskyrą
Tuo metu Lietuvos karo akademijos (LKA) profesorė Jūratė Novagrockienė pastebėjo, kad G.Nausėdos kalbos pradžia – itin dramatiška.
„Tokioms ryškiomis spalvomis įvardytos pasekmės tiek psichinei žmonių sveikatai, tiek socialiniams santykiams bei socialinei atskirčiai, kas atrodo truputį net per aštru. Kita vertus, pati kalba – labiau struktūruota negu pirmasis pranešimas 2020 metais“, – įvertino politologė.
Anot jos, G.Nausėda įvertino, kas buvo padaryta, nubrėžtos perspektyvos, ką reikės padaryti ateityje. J.Novagrockienės teigimu, antroji G.Nausėdos metinė kalba labiau atitinka prezidento metinių pranešimų žanrą.
„Tikėjausi, kad bus tam tikra padėka Vyriausybei už pandemijos suvaldymą – sergamumo rodikliai labai pagerėjo, vakcinacija daugiau ar mažiau vykdoma sėkmingai. Tačiau Vyriausybei yra skiriama daugiau kritikos, o lyderystės akcentas uždėtas savivaldybėms, esą būtent savivaldybės geriau dorojosi su pandemijos iššūkiais ir prisidėjo daugiau negu Vyriausybė. Manyčiau, kad reikėjo padėkoti Vyriausybei“, – svarstė politologė.
Tuo metu valdžiai išsakyta kritika, esą šie Lietuvos žmones skirsto į „savus“ ir „svetimus“, „pažangiuosius“ ir „kaimietukus“, politologės teigimu, buvo tiesiog peradresuota kritika, kurios sulaukė jis pats.
„Tam tikrą visuomenės skaldymą, prie kurio jis pats prisidėjo, skirstydamas gyventojus į „tradicines šeimas“ ir „netradicinės orientacijos žmones“, jis permetė į kitą takoskyrą – tarp provincijos ir miesto, tarp pažangos ir atsilikimo, taip nukreipdamas dėmesį nuo kritikos, kuri buvo adresuota asmeniškai prezidentui“, – pastebėjo J.Novagrockienė.
Bus įvardyti silpnumu?
Tuo metu politinės komunikacijos ekspertas Gintaras Aleknonis teigė, kad šis metinis prezidento pranešimas nustebino savo drąsa.
„Pakanka prisiminti šiandienos visuomeninį kontekstą, politinio gyvenimo kultūros lygį ir iš karto aišku, kad nuosaiki, kultūringa kalba, raginimas ieškoti sutarimo geriausiu atveju bus išvadinti silpnumu. Sakyti tokią kalbą reikia drąsos“, – įsitikinęs G.Aleknonis.
G.Aleknonis teigė manantis, kad pašaipų sulauks dar rinkimų vajaus metu G.Nausėdos pradėta gerovės valstybės tema: „Iš tiesų tai sunkiai siekiamas idealas“.
Politinės komunikacijos specialistas atkreipia dėmesį į prezidento išsakytą pastabą, jog nors statistika rodo, kad pernai Lietuvoje sparčiai augo vidutinis atlyginimas, tačiau aukštyn šovė turtingiausių šalies gyventojų pajamos, o skurdžiausiai gyvenančiųjų atlyginimai stovėjo vietoje arba mažėjo.
„Tokia nuostata tik liudija, kad kultūringa raiška slepia neblogą padėties supratimą, kuris nepasiduoda statistinėms manipuliacijoms“, – teigė G.Aleknonis.
Įgyvendinti darbai
Politologė J.Novagrockienė pastebi, kad prezidento pranešimas ir pradedamas, ir baigiamas gerovės valstybės idėja.
Anot politologės, nors kalboje prezidentas pasigiria savo iniciatyvomis, pavyzdžiui, vaikų, ypač neįgaliųjų, pašalpų padidėjimu, šios iniciatyvos buvo tiek senosios, tiek naujosios Vyriausybės rinkiminėse programose. Augančias pensijas taip pat visos politinės jėgos nori prisirašyti kaip savo nuopelną.
M.Norkevičiaus teigimu, esminės prezidento kalbos temos, kaip ir pernai, lieka visi socialinės gerovės, ekonomikos klausimai, tačiau politologas pasigenda užsienio politikos ir nacionalinio saugumo temų.
„Tai aptariama tik epizodiškai, ir šį aptarimą galima vertinti kaip G.Nausėdos atstovavimo EVT pateisinimą. (...) Matomas ryškus kalbėjimas, kad jo pozicijų klausosi, kad Lietuva – girdima, kalbant apie Rytų partnerystę, tačiau negalime įžvelgti realių darbų, kur Lietuva parodė savo lyderystę šiuo klausimu.
Rytų ir Vidurio Europos šalys taip pat įsitraukusios tiek į Baltarusijos, tiek į Ukrainos klausimus – ne tik Lietuva apima šių klausimų eskalavimą EVT rėmuose“, – įvertino M.Norkevičius.
Savo ruožtu J.Novagrockienė teigė, kad prezidento kalboje nubrėžtos strateginės užsienio politikos kryptys. „Santykių su NATO sąjungininkais stiprinimas, pabrėžiant, kad iki 2030 metų reikia pasiekti 2,5 proc. BVP finansavimą gynybai. Grįžtama prie V.Adamkaus prezidentavimo metu iškeltos idėjos, kad Lietuva taptų Rytų regiono lydere, taip pat poreikis išlaikyti Europos Sąjungos dėmesį Rytų partnerystei“, – įvardijo politologė.
Anot jos, iškeltos užsienio politikos kryptys nėra naujos, tačiau D.Grybauskaitės prezidentavimo metu politinė orientacija buvo į Vakarus.
Politologas M.Norkevičius pastebi, kad prezidentas siaurame kontekste užsimena apie partnerystės įstatymą, kuriam siūlo „nuoširdžiai ieškoti kelio“ – vėlgi naudojamos abstrakčios tezės, kuriomis G.Nausėda iš tiesų nieko nepasako.
Plačiau apie G.Nausėdos pranešimą skaitykite čia.
