Tačiau teisininkai teigia, kad tokie argumentai nesuteikti leidimo yra nepagrįsti, o eitynių organizatoriai turi pagrindą kreiptis į teismą. Analogiška situacija matoma ir Vilniuje, kada savivaldybė priėmė sprendimą neišduoti leidimo „Šeimų gynimo maršo“ organizatoriams surengti trijų dienų mitingą.
Turi savo argumentų
Kauno miesto savivaldybės atstovas Paulius Keras teigė, jog praėjusią savaitę renginio iniciatoriai prašė leidimo žygiuoti Laisvės alėja, bet čia dar nėra visiškai baigti rekonstrukcijos darbai.
„Šį objektą rangovas privalo pilnai priduoti iki rudens, prieš tai sutvarkydamas išlendančius defektus. Reikės pakeisti skilusias granito plokštes, atsijomis bei specialia mastika užpildyti siūles tarp jų.
Dėl karantino metu patirtų veiklos ribojimų ir su tuo susijusių sunkumų, vos tik atlaisvėjus suvaržymams, Kaunas pritaikė lengvatas Laisvės alėjoje veikiančioms kavinėms ir kitoms maitinimo įstaigoms – šio sektoriaus verslams leista gerokai išplėsti klientų aptarnavimo zonas. Išaugus lauko terasų plotams, neliko galimybės užtikrinti saugų ir sklandų didelio žmonių srauto praėjimą bei suvaldymą“, – BNS teigė P.Keras.
Savo ruožtu eitynių organizatoriai teigia savivaldybei pateikę tris galimus eitynių maršrutų variantus, bet visi buvę atmesti.
Tuo metu Vilniaus meras Remigijus Šimašius, argumentuodamas Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą „Šeimų gynimo maršo“ organizatoriams neduoti leidimo birželio mėnesį sostinėje organizuoti trijų dienų mitingo, teigė, jog, savivaldybės vertinimu, planuojamas renginys nėra protestas.
„Ne, leidimo jie negavo ir dėl labai elementarios priežasties – reikia dalykus vadinti savo vardais. Joks čia ne protestas ir jokia čia ne Konstitucijos teisė realizuoti savo politines pažiūras. Tai yra politinis festivalis, ir mes negalime sau leisti, kad karantino metu, kai patys organizatoriai be kaukių vaikšto ir nesilaiko taisyklių, vėl tas festivalis būtų tęsiamas“, – LRT radijui yra sakęs R. Šimašius.
Argumentai – nepagrįsti
Savo ruožtu konstitucinės teisės ekspertas Petras Ragauskas portalui lrytas.lt teigė, jog tiek vienos pozicijos Vilniuje, tiek priešingos pozicijos reiškimas Kaune ribojimas nepagrįstai.
Vertindamas Kauno miesto savivaldybės argumentus teisininkas teigė, kad jie atrodo nerimtai.
„Galbūt galima patikėti, kad yra tam tikrų nepatogumų, tačiau tokie argumentai, kaip siūlių užtaisymas grindinyje arba, kad dėl išplėstos kavinių erdvės srautas negali praeiti tikrai atrodo nerimtai. Juo labiau, kad galima eitynių laiką šiek tiek paderinti“, – kalbėjo P.Ragauskas.
„Buvo galima rasti kompromisų, bet, matyt, nelabai norėta“, – pridūrė jis. P.Ragausko manymu, organizatoriai turi pagrindą ruošti skundą.
„Juo labiau, kad Konstitucinis Teismas, vertindamas susirinkimų laisvės konstitucinį reglamentavimą yra pasakęs, kad reikia išduoti suderinimą dėl susirinkimo vietos, ir jei toks suderinimas neišduodamas, savivaldybės administracija turi pareigą pateikti aiškius įrodymus, kaip konkrečiai susirinkimas pažeis visuomenės arba valstybės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę, arba kitų asmenų teises ir laisves.
Tai, kad kažkam bus truputį apsunkintas pravažiavimas viena ar kita atkarpa – ne savaitę, net ne dieną, o kokią valandą, tikrai nėra pagrindas apriboti susirinkimo laisvę“, – įvertino jis.
P.Ragausko teigimu, nepagrįstai ir Vilniaus miesto savivaldybė „Šeimos gynimo maršo“ organizatoriams nedavė leidimo birželio mėnesį organizuoti trijų dienų mitingą.
„Vilniaus miesto mero pareiškimai apie tai, kad tai yra „politinis festivalis“ skamba kaip nesusipratimas – ypač tokio lygio teisininkui. Susirinkimų laisvė ir yra viena iš politinės saviraiškos formų, kadangi yra įvairių būdų, kaip žmogus reiškia savo politines pažiūras“, – kalbėjo jis.
Tuo metu argumentus, kad renginio organizatoriai nesugebėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi karantino reikalavimų, o žmonių srautai nevaldomi, P.Ragauskas teigė, kad šie argumentai taip pat skamba neįtikinamai, kadangi už viešosios tvarkos pažeidimus tokiuose renginiuose atsakinga policija.
„Viešosios tvarkos pažeidimai, kurie padaromi, tarkime, nedėvint kaukių, nelabai susiję su organizatorių veiksmais. Organizatoriai galėtų atsakyti už tai, kad renginio metu pasisako žmonės, kurie kursto nesantaiką, skatina neapykantą. Žodžio suteikimas tokiems žmonėms yra organizatorių atsakomybės dalis. Jeigu organizatoriai koloną veda ne taip, kaip yra suderintas maršrutas, eina ten, kur kažkam kyla pavojus – vėl organizatorių kaltė.
Tačiau viešame renginyje, jeigu yra karantino režimo pažeidimai, kažkas neužsidėjo kaukės, mano supratimu, į tai turėtų reaguoti policija ir už tuos pažeidimus taikyti priemones. Juo labiau, kad organizatoriai net neturi instrumentų, kaip galėtų priversti užsidėti kaukes žmones, kurie apskritai neaišku, ar tame renginyje dalyvauja, ar yra praeiviai“, – įvertino teisininkas.
Anot jo, vienas toks teisinis aspektas jau būtų savaime pakankamai reikšmingas argumentas nesuteikti leidimo, tačiau nebuvo jokios informacijos dėl teisinio proceso metu nustatytų organizatorių padarytų pažeidimų.
P.Ragausko manymu, tiek vieni, tiek kiti organizatoriai dėl negautų leidimų turi tam tikrą pagrindą skųsti šiuos savivaldybių sprendimus.
Turėtų įvertinti teismai
Neigiamai Kauno savivaldybės sprendimą įvertino ir Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTC) komunikacijos vadovė Jūratė Juškaitė – anot jos, savivaldybės argumentai neleisti eitynių, nes vyksta statybos darbai atrodo keistai, kadangi prieš savaitę dalimi to maršruto žygiavo Kauno meras.
„Taikių susirinkimų teisė yra pamatinė teisė demokratinėje valstybėje, kuri gali būti ribojama tik esant išskirtinėms aplinkybėms.
Atkreipčiau dėmesį, kad bandydami padaryti, kad eitynes sukeltų kuo mažiau trikdžių, eitynių rengėjai įsiklausė į savivaldybės išsakomas pastabas bei siūlė tris galimus maršrutus. Tai yra ieškojo galimybės tiek atliepti galimus miesto ir miesto gyventojų bei svečių interesus, tiek realizuoti savo susirinkimų teisę.
Toks savivaldybės sprendimas ir sprendimo motyvavimas, kad, pavyzdžiui, dalyje maršrutų vyksta statybos, atrodo ypač keistai, kai dalimi to maršruto praėjusią savaitę žygiavo ir Kauno meras su Žalgirio fanais“, – pažymėjo J.Juškaitė.
J.Juškaitė abejoja ir Vilniaus miesto savivaldybės argumentais neišduoti leidimo „Šeimų gynimo maršo“ organizatoriams.
Anot jos, Šeimų marše skambėję pasisakymai, maršo organizatorių vertybės ir siekiai yra tolimi tarptautiniams ir nacionaliniams žmogaus teisių standartams ir principams, tačiau teisė į susirinkimus yra viena pagrindinių teisių demokratinėje visuomenėje.
„Tad riboti susirinkimo ir žodžio laisvę galima tik esant išskirtinėms aplinkybėms. Galimi karantino pažeidimai vargiai gali būti tinkama priežastis riboti teisę į susirinkimus bei žodžio laisvę, ypač kai epidemiologinė situacija dėl vykdomos vakcinacijos sparčiai gerėja.
Esant karantino ribojimo pažeidimams, organizatoriai turėtų būti įspėti/ atitinkamai nubausti.
Organizatoriai taip pat turėtų prisiimti visą atsakomybę už tai, jei susirinkimo metu yra kurstoma neapykanta, o teisėsaugos institucijos principingai tai įvertinti.
Tačiau šie galimi pažeidimai, mūsų požiūriu, negali būti laikomi pakankamu pagrindu nederinti leidimo susirinkimui. Tad belieka tikėtis, kad tokius savivaldybių sprendimus įvertins teismai, kurie ir atsakys į klausimą, ar pagrįstai elgiasi savivaldybės“, – įvertino LŽTC atstovė.
