Turės šildymą ir kondicionierius
Centro vadovas Aleksandras Kislovas pranešė, kad čia šiandien gyvena 176 užsieniečiai, 60 migrantų įsikūrę Vilniaus rinktinės veikimo teritorijoje, dar 57 – Pasieniečių mokykloje. Palapinių miestelis pirmųjų gyventojų gali sulaukti jau antradienį.
„Dalis patalynės, čiužinių jau atvežta. Ko gero šiandien vakare arba rytoj iki pietų pirmieji užsieniečiai jau bus apgyvendinti“, – teigė centro vadovas.
Miestelyje bus įrengtos dvi dalys: 80 vietų migrantų karantinavimui bei 270 apgyvendinimui.
Palapinių miestelyje įrengtas sanitarinis mazgas, tualetai, prausyklos, maitinimo ir užimtumo teritorija. Taip pat palapinėse įrengtas šildymas, kondicionavimo sistema, elektra.
A.Kislovo teigimu, sąlygos palapinių miestelyje tikrai nėra tokios baisios, kokios gali pasirodyti.
„Palapines parūpino Krašto apsaugos ministerija, jos buvo naudojamos jų poreikiams, ir KAM irgi turi atitinkamus standartus. Nereikia galvoti, kad tie standartai yra mažesni, nei keliami prieglobsčio prašytojams“, – kalbėjo Užsieniečių registracijos centro vadovas.
Jis svarstė, kad apie kitus galimus apgyvendinimo scenarijus kalbėti dar anksti – dabar svarbu sekti situaciją ir esant poreikiui aktyvuoti kitus metodus. A.Kislovo teigimu, palapinių miestelio gyvavimo trukmė priklausys nuo migrantų antplūdžio ir srautų valdymo.
Gaus po 11 eurų per mėnesį
Centro vadovas pažymėjo, kad miestelyje gyvenantys migrantai gaus po maždaug 11 eurų per mėnesį, kuriuos galės išleisti savo reikmėms. A.Kislovo teigimu, visas maistas, paslaugos ir draudimas jiems bus suteikti.
„Visa kita jiems teikiama natūra. <...> Praktiškai tai jiems nieko nekainuoja, taip pat po tam tikro laiko jie turi galimybę ir dirbti Lietuvoje“, – kalbėjo A.Kislovas.
Ministrė: poreikio skelbti ekstremaliąją situaciją kol kas nėra
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad poreikio skelbti ekstremaliąją situaciją dėl išaugusių nelegaliai sieną su Baltarusiją kertančių migrantų srautų kol kas nėra.
Anot ministrės, sekmadienį neformaliame Vyriausybės pasitarime aptartos naujausios migrantų srautų tendencijos ir su tuo susiję iššūkiai Lietuvos migracijos sistemai bei išorinės Europos Sąjungos sienos apsaugai.
„Sutarta dėl bendro koordinuoto veikimo krypčių ir tarpusavio paramos, taip pat įvertinti turimi institucijų pajėgumai. Atsižvelgiant į tai bei planuojamą tarptautinių partnerių pagalbą poreikio ekstremalios situacijos skelbimui kol kas nėra“, – BNS pirmadienį atsiųstame komentare sakė A. Bilotaitė.
Pasieniečių duomenimis, šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 387 neteisėti migrantai. Daugiausia tarp jų yra Irako piliečių.
„Istorijos panašios – jei kalbame apie didžiausią grupę, Irako piliečius, tai jie visi iš esmės pasakoja, kad atskrido lėktuvais iš Bagdado į Baltarusiją su turistinėmis vizomis, ir nelegaliai nusprendė keliauti į Europos Sąjungą.
Pasinaudodami mobiliais telefonais, navigacija, kirto išorinę ES sieną ir pateko į Lietuvą“, – į centrą patekusių žmonių istorijas kiek anksčiau komentavo A.Kislovas.
Šis skaičius yra beveik penkis kartus didesnis, nei buvo per visus 2020-uosius. Pernai sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 metais pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 metais – 104.
Pastaruoju metu išaugus tokių atvejų skaičiui Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. VSAT praneša, kad į šį ruožą buvo komandiruoti pasieniečiai iš kitų padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams padeda pajėgos iš Viešojo saugumo tarnybos ir Šaulių sąjungos.
