Tiesa, Seimo vadovė tvirtina dėl intensyvios šios dienos parlamento darbotvarkės greičiausiai neturėsianti laiko pabendrauti su mitinguotojais, o A.Armonaitė sako dar pagalvosianti, ar išeiti į lauką pasikalbėti su susirinkusiais protestuotojais.
V.Čmilytė-Nielsen vykdyti maršo iškeltus reikalavimus nemato pagrindo
Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen prieš posėdį teigė greičiausiai neturėsianti laiko susitikti su prie parlamento susirinkusiais mitinguotojais. „Šiandien labai intensyvus Seimo posėdis, darbotvarkė iki pat vakaro, tai galbūt ir nepavyks“, – kalbėjo ji.
Nors Vilniaus miesto savivaldybė neišdavė leidimo šiam trijų dienų mitingui, protestuotojai tikina radę gudrybę, kaip vis tiek gali susirinkti. Jie savivaldybei nurodė susibursiantys į mažas grupeles po 15 asmenų. Kiekviena grupelė išsirinko savo organizatorių, kuris savivaldybei nurodė rengsiantis mažą piketą prie Seimo.
Tiesa, žvengiant į susirinkusią minią iš šono, tokių grupelių nematyti. Visi žmonės stovi kartu.
„Kaip suprantu, šiems mitinguotojams nebuvo išduotas leidimas protestuoti prie Seimo. Jei jie tai daro mažomis grupelėmis, viskas yra tvarkoje. Matysime dienos eigoje. Galbūt bus daug mažų grupelių. Dabar sunku komentuoti, nes aš pati vizualiai nemačiau, kaip tai atrodo“, – situaciją įvertino V.Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė pabrėžė pasitikinti policijos pareigūnais, kad šie reaguos į pažeidimus, jei tokių bus: „Aš pasitikiu mūsų teisėsaugos gebėjimu reaguoti, jei yra pažeidimai. Net neabejoju, kad jie tai padarys.“
Mitingo organizatoriai valdžiai dar pirmajame proteste sostinės Vingio parke iškėlė nemažai reikalavimų, kuriuos valdžia turėjo įgyvendinti iki birželio 1 dienos. Tarp jų – iš ministrų atstatydinti Laisvės partijos atstovus A.Armonaitę ir Eveliną Dobrovolską, sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, o iš Žmogaus teisių komiteto pirmininkų nušalinti T.V.Raskevičių.
Taip pat reikalaujama Seime nesvarstyti Stambulo konvencijos ratifikavimo, grąžinti vaikus į mokyklas be privalomo testavimo ir pan. Vieninteliu įgyvendintu reikalavimu maršo organizatoriai laiko Seime net pirmojo žingsnio nepraėjusį Partnerystės įstatymą.
„Aš ne kartą jau esu kalbėjusi apie konkrečius reikalavimus, kuriuos iš karto buvau gavusi po šeimų maršo. Tai koreguoti Seimo darbotvarkės ar atsisakyti kažkokių programinių įsipareigojimų, kurie buvo pateikti rinkimų programose, apie kuriuos buvo kalbėta prieš rinkimus, aš nematau pagrindo“, – mitinguotojams atsakė V.Čmilytė-Nielsen.
A.Armonaitė pagalvos, ar susitikti su mitinguotojais
Savo ruožtu ekonomikos ir inovacijų ministrė A.Armonaitė tvirtino dar pagalvosianti, ar išeiti į lauką susitikti su mitinguotojais. „Pagalvosiu. O kodėl ne? Jeigu žmonės kviečia, tai gal ir pagalvosiu“, – sakė ministrė.
Pasiteiravus, kaip ji vertina tokį mitingą, Laisvės partijos pirmininkė atsakė, kad jeigu „žmonės nori išsisakyti, tai tą ir daro“.
„Visi turi visokių reikalavimų, tai normalu. Ką dabar daryti? Reikalavimai yra reikalavimai. Kitos visuomenės grupės reikalauja priimti įstatymus, kurių galbūt nenori šitie žmonės. Normalu. Rinkimai įvyko, dirbame“, – dėstė A.Armonaitė.
Patį mitingą ji tikino mačiusi tik akies kampeliu, todėl teigė negalinti atsakyti, ar ten laikomasi visų saugumo reikalavimų: „Vienu akies kampeliu mačiau, bet tikrai nesigilinau, ar laikomasi, ar nesilaikoma. Tai yra ne mūsų, o kitų darbas.“
I.Šimonytė: į klausimus jau atsakiau
Iš Seimo narių, kurie buvo kviečiama pasirodyti lauke pas protestuotojus, į kvietimą kol kas atsakė tik konservatorius Matas Maldeikis. Tuo tarpu premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad eiti ar neiti pas mitingo dalyvius – pačių parlamentarų pasirinkimas, o ji tam nemato prasmės, nes jau raštu atsakė, kodėl maršo organizatorių keliami reikalavimai yra neteisingi.
„Čia Seimo narių pasirinkimas (pasikalbėti su protestuotojais ar ne, – aut.past.). Jie man parašė laišką, aš jiems parašiau labai mandagų atsakymą, kuriame pasistengiau labai nuoširdžiai paminėti apinkybes, dėl kurių jie tikrai klysta, kaltindami Vyriausybės narius vienais ar kitais dalykais“, – situaciją įvertino ministrė pirmininkė.
Vyriausybės vadovė atkreipė dėmesį, kad vienas iš maršo dalyvių keliamų tikslų – leisti vaikams eiti į mokyklas be testavimo – praktiškai jau yra įgyvendintas, nes, gerėjant epidemiologinei situacijai, Lietuvoje liko vos keturios savivaldybės, kuriose padėtis dar nėra labai gera.
„Galiu tiktai pasakyti, kad kadangi epidemiologinė situacija Lietuvoje tikrai gana ženkliai pagerėjo, tai liko nuo ketvirtadienio vos keturios savivaldybės, kuriose situacija vis dar yra, nesakyčiau, jog prasta, bet nepakankamai pagerėjusi, kad mokiniai galėtų grįžti į mokyklas be testavimo. Bet 56 savivaldybės jau yra tokios.
Tai štai tokiu būdu – tiesiog mūsų pačių pastangomis – skiepijantis, laikantis apribojimų ir saugumo reikalavimų, padėtis pagerėjo tiek, kad tuos apribojimus buvo galima atšaukti“, – apibendrino I.Šimonytė.
Mitinguotojai žada nenurimti tris dienas. Anksčiau buvo planuojama budėti prie Seimo ir per naktį, čia pat įkūrus palapinių miestelį. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybei neišdavus leidimo, palapinių miestelis įkurtas šalia sostinės.
