O prie parlamento rūmų susirinkę mitinguotojai sulaukė ir katafalko, kuriame buvo medinis karstas su jo viduje esančia Konstitucija.
Mediniame karste – „mirusi“ Konstitucija
Nuo ankstaus ryto budėję prie Seimo, o vidurdienį nukeliavę iki Prezidentūros, popietę mitingo dalyviai vėl patraukė prie Seimo rūmų. Sveikinimo žodžius miniai tarė parlamentarai Mindaugas Puidokas, P.Gražulis, Valdemaras Valkiūnas, D.Kepenis ir Beata Petkevič. Šie ragino minią nepasiduoti ir kovoti toliau.
Po kelių Seimo narių kalbų vienas iš maršo organizatorių Raimondas Grinevičius miniai liepė trauktis nuo pakylos – šalia Seimo sustojo katafalkas. Kaip vėliau paaiškėjo, mediniame karste buvo patalpinta „mirusi“ Lietuvos Respublikos Konstitucija.
„Kas čia yra? Palaukite... Lietuvos Respublikos Konstitucija! Kaip suprasti šitą baiką? Gerbiami Seimo nariai, administracija, sekretorės, kas čia, Konstitucijos laidojimas vyksta? Ar leisime, kad palaidotų Lietuvos Konstituciją?“ – klausė vienas iš mitingo organizatorių.
Po šių žodžių pasigirdo minios šauksmai.
Paprašė įsileisti į Seimo salę
„Didžiojo šeimos gynimo maršo“ dalyvių prašymą patekti į Seimo vakarinį posėdį jo pradžioje perdavė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Dainius Kepenis.
„Kaip žinia, Vilniuje trečią dieną čia, už langų, susirinkę Lietuvos atstovai visuomenės, jie vadinasi Šeimų maršas arba Šeimų sąjūdis. Jie prašo čia tarti kelių minučių žodį mums visiems. Aš tiesiog gavau prašymą perduoti jums tą prašymą ir prašau juos čia įleisti ir duoti pasisakyti“, – pranešė D.Kepenis.
Tiesa, posėdžiui pirmininkavęs Laisvės frakcijos atstovas V.Mitalas padėkojo už tokį prašymą, tačiau pabrėžė, kad posėdžio darbotvarkė ir taip yra itin įtempta: „Dėkui už nuomonę. Man atrodo, kad turime tikrai pakankamai įtemptą darbotvarkę. Judėkime pagal darbotvarkę, stenkimės kuo sklandžiau tą darbotvarkę išeiti. Viskas nuo to bus tik geriau.“
Toks atsakymas nesužavėjo parlamentaro Petro Gražulio, kuris ragino į Seimo posėdžių salę įsileisti bent vieną iš protesto organizatorių.
„Mes prašome, kad būtų parodytas dėmesys tiems žmonėms, kadangi Seimo nariai, ir ypač Seimo vadovybė, neišėjo su jais susitikti, nerado laiko. Tai gal tikrai pakviestume vieną iš lyderių ir suteiktume žodį. O jeigu jūs taip bijote tų žmonių, tai kviečiame Seimo narius išeiti ir ten pakalbėti su maršo organizatoriais“, – pasisakė jis.
V.Mitalui užsiminus, kad tie, kas nori pabendrauti su mitinguotojais, tam dar turės progą, D.Kepenis pareikalavo Seimo balsuoti, ar įsileisti protesto dalyvius į posėdžių salę.
Balsavimas neįvyko
Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma atkreipė dėmesį, kad yra tradicija, kai kartais Seimo salėje suteikiamas žodis svečiams, bet tai esą turi būti susiję su svarstomu įstatymo projektu.
„Jeigu mes svarstytume tokio pobūdžio rezoliuciją ar kažką, ką kelia protestuotojai, toje dalyje būtų galima spręsti, ar suteikti žodį ir svečiams. Dabar nei iš šio, nei iš to, prie biudžeto projekto, kurio svarstymą mes pradėsime, suteikti žodį pareiškimams aš nematau pagrindo. Turime dirbti pagal darbotvarkę, tokių balsavimų čia neturi būti“, – sakė J.Razma.
Tuomet V.Mitalas pacitavo Seimo statutą, kuriame nurodoma, kad posėdžio pirmininkas gali suteikti žodį kitiems asmenims tik jei Seimas neprieštarauja. „Nebekaitinkime aistrų“, – prašė posėdžiui pirmininkavęs parlamentaras.
Situacija pasipiktino liberalas Eugenijus Gentvilas: „Kolegos, ko jūs prašote? Kažkokia organizacija, kuri yra neregistruota, tiesiog vyksta kažkoks renginys, ir neaišku vardas bei pavardė. Užėmę vyno rūsį bent sugebėkite suformuluoti reikalavimus, kol kas dar nepasakėte, kokia organizacija ir kas yra kalbėtojas. O balsuojame. Už ką balsuojame?“
Vis dėlto balsavimas neįvyko. Toks V.Mitalo sprendimas iššaukė dalies opozicijos atstovų pasipiktinimą ir riksmus.
