VMI ištisus metus vilniečiui nepranešė apie 14 eurų baudą, jis sužinojo tik sumai išaugus iki 19 500 eurų

Ar įmanoma, kad antstolio prašymu teismo skirta 14 eurų bauda išaugtų iki 19 500 eurų? Sveikas protas sako, kad tokių stebuklų nebūna. Tačiau būtent taip nutiko Vilniaus verslininkui Pavelui Hukui.

Valdininkai neinformavo įmonės vadovo apie 14 eurų baudą, bet įjungė skolų laikrodį – prikapsėjo net 19 500 eurų.<br>V.Skaraičio asociatyvi nuotr.
Valdininkai neinformavo įmonės vadovo apie 14 eurų baudą, bet įjungė skolų laikrodį – prikapsėjo net 19 500 eurų.<br>V.Skaraičio asociatyvi nuotr.
VMI beveik 4 metus savo stalčiuose pralaikė vykdomąjį raštą apie įmonės „Deko Group“ direktoriui skirtą 14 eurų baudą, o kai skola išaugo iki 19 500 eurų, perdavė dokumentus antstoliams.<br>G.Bitvinsko nuotr.
VMI beveik 4 metus savo stalčiuose pralaikė vykdomąjį raštą apie įmonės „Deko Group“ direktoriui skirtą 14 eurų baudą, o kai skola išaugo iki 19 500 eurų, perdavė dokumentus antstoliams.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Iš Baltarusijos į Lietuvą imtis verslo atvykęs P.Hukas tikėjosi palankių salygų, bet pateko į valdininkų pinkles ir buvo priverstas varstyti teismų duris.
Iš Baltarusijos į Lietuvą imtis verslo atvykęs P.Hukas tikėjosi palankių salygų, bet pateko į valdininkų pinkles ir buvo priverstas varstyti teismų duris.
Skirgailė Žalimienė.
Skirgailė Žalimienė.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jun 18, 2021, 6:09 AM, atnaujinta Jun 19, 2021, 7:48 AM

Kad jam skirta 14 eurų bauda, P.Hukas ilgą laiką nieko nežinojo.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) beveik 4 metus savo stalčiuose pralaikė vykdomąjį raštą apie įmonės „Deko Group“ direktoriui skirtą 14 eurų baudą, o kai skola išaugo iki 19 500 eurų, perdavė dokumentus antstoliams.

Verslininkui teko nueiti kryžiaus kelius, kad atsikratytų didžiosios dalies skolų kupros. Netgi šeši įvairių pakopų teismai ir daugybė kitų institucijų kelerius metus citavo įstatymus ir aiškino, kad nieko neįmanoma pakeisti.

Tik neseniai galutinį žodį tarė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pareiškęs, kad, be įstatymų ir teisės aktų, egzistuoja ir protingumo bei sąžiningumo principas.

Patikėjo pavaldinio žodžiu

Ši istorija prasidėjo dar 2013 metais, kai „Deko Group“ vadovas P.Hukas gavo antstolės Marijos Gaivenės raštą, kad vienas jo pavaldinių bendrovei „Bitė Lietuva“ už telekomunikacijos paslaugas skolingas 400 eurų.

Antstolė prašė, kad įmonės direktorius skolą išskaičiuotų iš darbuotojo atlyginimo.

„Parodžiau tam darbuotojui antstolio raštą, paklausiau apie skolą. Jis mane patikino, kad netrukus pats viską susimokės.

Šį savo pavaldinį pažinojau kaip sąžiningą žmogų, tad patikėjau jo žodžiu“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo P.Hukas.

Bet „Bitės“ skolininkas pinigų kažkodėl nemokėjo, o direktorius gavo dar vieną antstolės raštą.

„Tąkart vėl patikėjau savo darbuotoju – jis dievagojosi, kad su „Bite“ jau pasirašė skolos grąžinimo grafiką ir viską pats išspręs“, – prisimena P.Hukas.

Nutartis adresato nepasiekė

Tačiau skolininkas dar kartą apgavo savo vadovą. Paaiškėjus, kad skola nemažėja, antstolė daugiau įmonės direktoriui raginimo nesiuntė – kreipėsi į Trakų apylinkės teismą prašydama, kad bendrovės vadovui, atsisakančiam iš atlyginimo išskaičiuoti pavaldinio skolą, būtų skirta bauda.

Teismas prašymą patenkino ir P.Hukui už kiekvieną antstolės reikalavimo nevykdymo dieną skyrė 14 eurų baudą.

Teismas išdavė vykdomąjį įrašą ir nusiuntė jį išieškojimą vykdyti turinčiai Mokesčių inspekcijai.

Nutartis turėjo būti įteikta ir bendrovės direktoriui P.Hukui.

Tačiau teismo siųstą laišką paėmė tuo pačiu adresu kaip ir „Deko Group“ registruotos kitos įmonės administratorė ir kažkur pradangino.

Inspektoriai augino skolą

Beveik ketveriems metams viskas nurimo – P.Hukas net neįtarė, kad jam paskirta bauda, tylėjo ir mokesčių inspektoriai. Dienos bėgo, kasdien didindamos direktoriaus baudą 14 eurų.

Kai po pusketvirtų metų suma išaugo iki 19 500 eurų, VMI nutarė imtis veiksmų – kreipėsi į antstolį, kad jis išieškotų pinigus iš P.Huko. Bendra skola kartu su antstolio atlyginimu ir išlaidomis jau siekė 21 tūkstantį eurų.

Teko samdyti advokatą

P.Hukas gerai prisimena 2018 metų sausio 4-ąją.

Būtent tą dieną jam buvo įteiktas iš kojų vos neišvertęs antstolio raginimas sumokėti 21 tūkstantį eurų.

Sužinojęs apie didžiulę baudą P.Hukas puolė skambinti Mokesčių inspekcijai, tačiau jį konsultavęs tarnautojas patikino, kad jokios skolos nėra – anksčiau esą buvo paskirta 30 eurų bauda už greičio viršijimą, kuri jau sumokėta.

Tačiau antstolis toliau reikalavo sumokėti baudą. Verslininkas buvo priverstas samdytis advokatą ir pradėti ilgą teismų maratoną.

Teismai prašymus atmetė

Iš pradžių P.Hukas kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą prašydamas, kad būtų atnaujintas teismo procesas ir panaikinta dar 2014 metais Trakų teismo skirta bauda.

Savo skundą verslininkas motyvavo tuo, kad teismo nutarties negavo – ji buvo įteikta visai kitos įmonės administratorei.

Tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismas proceso neatnaujino – esą P.Hukas pats kaltas, kad neužtikrino, jog siunčiama korespondencija jį pasiektų.

Verslininko skundą atmetė ir Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankuvienė, beveik žodis žodin perrašiusi pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Inspekcija pagalbos nesuteikė

Po tokių teismų sprendimų verslininkas nutarė nusilenkti savo neveiklumu skolą išauginusiems VMI valdininkams. Jis pateikė prašymą, kad baudos dydis būtų sumažintas.

P.Hukas bandė Mokesčių inspekcijos tarnautojus sugraudinti, kad tokia didelė bauda jam nepakeliama – jis neturi jokio nekilnojamojo turto, augina mažametį vaiką ir net bus priverstas skelbti asmeninį bankrotą.

Verslininkas atkreipė dėmesį ir į pačios Mokesčių inspekcijos, kuri net kelerius metus nesiėmė jokių veiksmų, neveiklumą.

Tačiau Mokesčių inspekcija atsakė formaliai – prašymas nebus nagrinėjamas, nes tam nėra teisinio pagrindo.

Inspekcijos teisininkai dar nurodė, jog pagal įstatymus jie galėjo net penkerius metus nepateikti vykdyti vykdomųjų raštų, ir pasiūlė džiaugtis, kad teismas paskyrė dar palyginti menką baudą. Kitu atveju skola būtų dar didesnė.

Nutarė kovoti su valstybe

Po tokio antausio P.Hukas vėl pradėjo teismų maratoną – vėl kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą šįkart prašydamas sumažinti baudą.

Tačiau teismas net nepradėjo bylos nurodydamas, kad sprendimą priėmusiam teismui draudžiama jį pačiam naikinti ar keisti.

Netekęs vilties P.Hukas surašė daugybę skundų Administracinių ginčų komisijai, kitoms institucijoms, tačiau atsakymas buvo toks pat – sumažinti baudos nėra galimybės.

Kai jau, atrodo, nebeliko jokios vilties, advokatas Artūras Jucevičius verslininką įkalbėjo griebtis paskutinio šiaudo – pateikti ieškinį valstybei.

Juk būtent dėl VMI darbuotojų aplaidumo ir neveiklumo jis atsidūrė tokioje situacijoje.

Sprendimas suteikė viltį

Ieškinys prieš valstybę buvo neįprastas – P.Hukas prašė priteistinos žalos atlyginimą ne perduoti jam, o įskaityti paskirtai baudai padengti.

Praėjusių metų kovą Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė sprendimą, kuriuo įpareigojo VMI už padarytą žalą P.Hukui sumokėti 5 tūkstančius eurų.

Verslininkui po daugybės pralaimėjimų tai buvo bent šioks toks gaivaus oro gurkšnis.

Tačiau priteista suma vyriškį menkai guodė – netgi ir gavus šiuos pinigus iš savo kišenės dar būtų reikėję sumokėti daugiau kaip 14 tūkstančių eurų.

Lėmė ir sąžiningumo principas

Paskutine viltimi tapo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).

P.Hukas teigė, kad laukdamas jo sprendimo negalėjo ramiai miegoti.

Prieš kelias dienas išgirdęs nutartį verslininkas neslėpė džiaugsmo – teismas pripažino, kad dėl VMI neteisėtų veiksmų P.Hukas patyrė beveik 17 tūkstančių eurų žalą.

Tad šiuos pinigus įskaičius į paskirtą baudą verslininkui reikės sumokėti tik 2700 eurų.

„Kova truko kelerius metus, o vienas sprendimas viską pakeitė. O juk galėjo būti ir kitaip, jei teisėjai ir toliau būtų matę tik sausus įstatymus ir kodeksus“, – kalbėjo P.Hukas.

LVAT kolegija, kuriai vadovavo Skirgailė Žalimienė, akcentavo sąžiningumo kriterijų ir neapsiribojo vien tik kitų teismų cituojamu Civilinio proceso kodeksu, kuris iš tiesų leidžia vykdomąjį raštą pateikti per penkerius metus.

Teisėjai atrado dar 2006 metais pasirašytą ir, atrodo, užmirštą VMI viršininko įsakymą, pagal kurį VMI tarnautojai iš teismo gautus vykdomuosius raštus vykdyti antstoliams privalo pateikti ne vėliau kaip per metus.

Vėliau VMI viršininko įsakymais šie terminai buvo per kelis kartus sutrumpinti iki 14 dienų.

„Nagrinėjamu atveju pažeidus nustatytą terminą yra pagrindas konstatuoti, kad VMI veiksmai buvo neteisėti, jie pasireiškė neveikimu“, – teigiama neskundžiamoje LVAT nutartyje.

VMI Komunikacijos vadovės Rūtos Asadauskaitės komentaras

„Visų pirma, nuoširdžiai apgailestaujame dėl susiklosčiusios situacijos ir patirtų nepatogumų. Šiuo metu, VMI peržiūri veiklos procesus, kad tokio pobūdžio klaidos ateityje nepasikartotų.

Tokiais atvejais, kai gyventojas nevykdo antstolio pavedimų, pastarasis kreipiasi į teismą dėl baudos skyrimo. Teismas už tokį antstolio reikalavimų nevykdymą priteisia baudą, kurią gyventojas turi mokėti už kiekvieną pradelstą dieną iki įvykdys antstolio pavedimą. Gyventojas apie tokį teismo sprendimą yra informuojamas ir tą žino, o VMI apie tai yra informuojama vykdomuoju raštu.

2016 metais dėl žmogiškosios klaidos susiklostė tokia situacija, kai vykdomasis raštas per klaidą buvo grąžintas Trakų rajono apylinkės teismui, nurodant, kad teismo paskirta bauda yra sumokėta.

Klaida išaiškėjo kai antstolis kreipėsi dėl vykdomojo rašto vykdymo eigos. Tuomet įvertinus aplinkybes paaiškėjo, jog per tą laiką gyventojas būtų turėjęs sumokėti apie 18 tūkst. eurų, tačiau LVAT siekdamas teisingumo panaikino gyventojui priskaičiuotą baudos sumą už tą laikotarpį, kurį vykdomasis dokumentas nebuvo pateiktas vykdymui".

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.