Vytautas Bruveris. Prezidentui nederėtų pamiršti lietuviško dėsnio – bet kokie sandėriai sudaromi ne iš meilės

Seimo opozicija jau kurį laiką mėgina tapti tuo, kuo ir turėtų būti demokratinėje valstybėje, – jėga, kuo stipriau spaudžiančia valdančiąją daugumą.

Gitanas Nausėda.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gitanas Nausėda.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gitanas Nausėda.<br>M.Patašiaus nuotr.
Gitanas Nausėda.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jun 20, 2021, 12:49 PM

Valstiečiai ir „darbiečiai“ tarsi nustūmė į šoną vidaus ar tarpusavio rietenas, o prie jų vis dažniau jungiasi aršumu pliekiant valdžią besistengiantys nenusileisti socialdemokratai su V.Blinkevičiūte priešakyje.

Į šią kompaniją įsiliejo ir Lietuvos regionų frakcija.

Vien šią savaitę buvo ne vienas atvejis, kai opozicija bendrai mėgino labiau spausti greičio pedalą. Ji gana sėkmingai kibo į valdančiuosius, kai jie mėgino atšaukti kai kuriuos valstietiškus alkoholio prekybos ribojimus.

Seimas nedidele persvara slaptame balsavime pritarė D.Jočienės kandidatūrai į Konstitucinio teismo pirmininkus, kuriai nepritarė valdančiųjų lyderiai.

Opozicija irgi mūru stojo prieš Užsienio reikalų komiteto pirmininką Ž.Pavilionį – įteikė Seimo pirmininkei V.Čmilytei-Nielsen jo atstatydinimo reikalaujančius parašus, o balsavimo dėl to nesėkmės atveju grasino boikotuoti komiteto darbą.

Bet labiau nei vidiniai postūmiai opoziciją taip telktis ir aktyvėti skatina išorės veiksniai.

Pirmiausia tai pastaruoju metu vėl atsivėrusios politinės ir ideologinės smegduobės pačių valdančiųjų stovykloje, kai ji suskyla per vertybiškai svarbius balsavimus, susijusius su žmogaus teisėmis.

Dar svarbesni yra kiti du tarpusavyje susiję išorės veiksniai, įpučiantys opozicijai naujo oro. Tai nauja radikalaus gatvės protesto banga ir prezidento G.Nausėdos kova su valdančiaisiais, tuo pat metu jam linkstant į tos bangos ir opozicijos pusę.

Šią savaitę kelias dienas sostinėje šurmuliavę Šeimos gynimo maršo atstovai toliau tvirtino savo pozicijas didžiosios politikos epicentre – jiems pataikaujančių ir mėginančių tuo pasinaudoti politikų pastangomis.

Opozicijos atstovai nuolat lakstė pas „šeimos gynėjus“ ir vis stengėsi žūtbūt atitempti juos į Seimo tribūną.

Ypač groteskiškai demonstratyvus pataikavimas atrodė todėl, kad tiek trijų dienų marširuotojų stovykla prie Seimo, tiek stichiški mitingai prie Vyriausybės ir Prezidentūros iš esmės buvo neteisėti. Juk sostinės savivaldybė jiems neišdavė leidimo.

Aišku, šis žingsnis, kaip ir Kauno valdžios sprendimas neleisti LGBT bendruomenės eitynių, yra ir neprotingi politiškai, ir prieštaraujantys esminiam demokratijos principui – teisei į laisvus susirinkimus.

Tačiau mitinguotojai nesutriko ir pradėjo gudrauti ir provokuoti – jie būrėsi į tarpusavyje neva nesusijusias iki penkiolikos asmenų piketų grupeles, kurioms nereikia leidimo.

Policija, jau ne pirmą kartą trypčiojanti prieš marširuotojus, faktiškai nieko nedarė – nors dėl akių pradėjo tyrimą, nelegalūs mitinguotojai būriavosi ne tik prie Seimo, bet ir visame miesto centre.

Vis dėlto labiausiai šių politinių paribių veikėjus įkvėpė atviras prezidento G.Nausėdos palaiminimas.

Mitinguotojams susirinkus prie Prezidentūros jų pasveikinti ir net pasiskųsti valdančiaisiais išėjo pagrindinis šalies vadovo patarėjas vidaus politikos klausimais P.Mačiulis.

Jis, be kita ko, tikino, kad atvykėlius ketino pasitikti pats G.Nausėda, kuriam esą sutrukdė darbotvarkė.

Kažin ar prezidentas su savo komanda supranta, kaip groteskiškai toks flirtas su rusvų-violetinių veikėjų dominuojama publika, kuri šįkart planuoja apsikasti net ne Garliavos Klonio gatvėje, o šalia Seimo, atrodo už Šeimos maršo ribų? Ir ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje?

Negana to, ar suvokiama, kokie pavojingi tokie žaidimai yra asmeniui, kuriam turi būti lygūs visi valstybės piliečiai?

Prezidentūros pusiausvyros pojūčio stygius, tiesa, kiek švelnesne forma, buvo parodytas, kai G.Nausėda demonstratyviai susitiko su visos Seimo opozicijos atstovais.

Su šiais politikais šalies vadovas kalbėjosi apie jų kovos prieš valdančiuosius aktualijas bei planus, parodydamas, kad sudaro su opozicija bendrą frontą.

Be kita ko, buvo pasiųstas ir signalas, kad prezidentas net gali kartu su opozicija stoti prieš valdančiuosius į kovą dėl biudžeto.

Daugiausia dėl tokio prezidento šališkumo bent kol kas laimi, žinoma, opozicija.

Ar smarkiai laimi ir šalies vadovas, vis labiau tampantis ir opozicijos, ir bet kokių „antivaldiškų“ jėgų įkvėpėju, dar nežinia.

Vis dėlto kyla pavojus, kad prezidentas gali save taip ne tik pernelyg smarkiai įrėminti, bet ir tapti tų jėgų įkaitu.

Nederėtų pamiršti ir lietuviškos politikos dėsnio – bet kokie sandėriai sudaromi ne iš meilės, o iš reikalo ir yra labai trumpalaikiai.

Juolab kad opozicijos vienybė ir pajėgumai gali būti labai trumpalaikiai.

Ryškus to priminimas – vėl atsinaujinusios rietenos valstiečių gretose, kur jų vedlys R.Karbauskis karštligiškai valosi sau kelią prieš rudenį vyksiančius pirmininko rinkimus.

Iš visų postų partijoje metamas Partnerystės įstatymui pritariantis ir R.Karbauskiui besipriešinantis vienas ryškesnių valstiečių veidų T.Tomilinas, nors jį parėmė net partijos deleguotas eurokomisaras V.Sinkevičius.

O įstatų pataisomis, leidžiančiomis į partijos pirmininkus kandidatuoti tik su penkerių metų narystės stažu, R.Karbauskis, ko gero, siekia užkirsti kelią dar nepartiniam parlamento opozicijos lyderiui S.Skverneliui.

Pastaruoju metu pasirodę sumaišties ženklai ir valstiečių stovykloje, ir visame opozicijos sparne ryškūs, o tai ne į naudą nei su ja koketuojančiam prezidentui, nei visai šalies demokratijai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.