Per sieną su Baltarusija plūstant emigrantams – nauja Lietuvos strategija: pristatė tris scenarijus Galima sulaukti ir 10 tūkst. migrantų per dieną

2021 m. birželio 21 d. 13:08
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė Valstybės gynimo tarybos posėdyje pristatė ministerijos gaires nacionaliniam saugumui užtikrinti. Pirmiausiai aptartos Baltarusijos režimo keliamos grėsmės, padidėję iš Baltarusijos atvykstančių nelegalių migrantų srautai.
Daugiau nuotraukų (8)
Parengti trys planai
Padidėjus nelegalios migracijos bangai, anot ministrės, kiltų tam tikrų iššūkių, todėl yra paruoštas planas, kokių veiksmų būtų imtasi, jeigu nelegalių migrantų srautai padidėtų iki 500, tūkstančio ir 10 tūkstančių asmenų per parą.
„Jeigu žmonių skaičius būtų iki 500 asmenų, tai išnaudotume visas Užsieniečių registracijos centro, pasieniečių mokyklos patalpas. Jau įrengta stovyklavietė, kurioje telpa 350 žmonių, ir po trijų parų jau būtų reikalingos savivaldybių patalpos ir maitinimas.
Jeigu būtų iki 1 tūkst. asmenų per parą, tai būtų visos jau išvardintos priemonės ir papildomai įrengta stovyklavietė tūkstančiui asmenų. Po trijų dienų reikalingos savivaldybių patalpos ir maitinimas.
 Jeigu iki 10 tūkst. asmenų per parą – visa tai, kas minėta anksčiau, ir papildomai dvi stovyklavietės pažeidžiamiausiuose mūsų savivaldybių rajonuose. Po dviejų parų būtų reikalingos savivaldybių patalpos ir maitinimas“, – pristatė A.Bilotaitė.
Anot jos, taip pat labai rimtai yra svarstomas ir modulinių namelių scenarijus. 
Realus – optimistiškiausias scenarijus
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas kalbėjo, kad VRM dėlioja visus galimus migrantų srautų scenarijus, nuo optimistiškiausio iki juodžiausio, tačiau, anot jo, realus yra „optimistinis“ scenarijus.
„Kad emigraciniai procesai, tūkstančiai žmonių pasiektų Lietuvą, jie dabartiniu metu tikrai nėra realūs. Tačiau pasirengimas užtikrinti ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos (ES) išorės sienų apsaugą turi būti vykdomas“, – kalbėjo A.Anušauskas.
Jo teigimu, net ir keliasdešimt pabėgėlių, per savaitgalį atvykstančių į Lietuvą, taip pat sukelia tam tikrų problemų – sukelia materialinių išlaidų, naudojami žmogiškieji ištekliai, kurie galėtų būti panaudoti kitiems tikslams.
Arvydas Anušauskas<br>T.Bauro nuotr. Daugiau nuotraukų (8)
Arvydas Anušauskas
T.Bauro nuotr.
„Tai problema, ji sprendžiama visais lygiais“, – kalbėjo ministras. A.Anušauskas pabrėžė, kad migracijos užkardymui galimybės egzistuoja.
Įvertino fizinės sienos idėją
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad įrengti fizinei sienai su Baltarusija reikėtų apie 15 mln. eurų.
„Vidaus reikalų ministerija dar atlieka galimybių studiją, bet įvardijama apie 15 mln. eurų suma (...). Faktas, kad mes turime aptarinėti visus scenarijus, fizinis barjeras yra vienas iš tų dalykų, apie kuriuos mes turime kalbėti, svarstyti, įvertinti, kur jų reikia“, – sakė parlamentaras.
A.Kasčiūno nuomone, fizinė siena padėtų ne tik stabdyti nelegalių migrantų srautą per Baltarusiją, bet ir kovojant su kontrabanda. Siena, anot jo, „užkirstų kelią įvairioms hibridinėms grėsmėms“. Parlamentaras pabrėžė, kad tai nebūtų nauja, nes Lietuvos pasienyje su Rusija „tvoros elementai jau yra“, tvorą pasienyje su Rusija turi Norvegija, o „panašų infrastruktūrinį objektą stato Ispanija“.
Jo nuomone, tvora galėtų būtų statoma pažeidžiamiausiose pasienio vietose.
„Reikėtų labai aiškiai suvokti, kad tokiais fiziniais barjerais neatsiribotumėme nuo laisvojo pasaulio, mes labai norėtumėme užkardyti autoritarinio režimo bandymus mus suskaldyti, bandymus įvairiais hibridiniais spaudimais paveikti mūsų laisves ir teises, politinį gyvenimą ir savarankiškumą“, – kalbėjo jis.
Laurynas Kasčiūnas.<br>V.Skaraičio nuotr. Daugiau nuotraukų (8)
Laurynas Kasčiūnas.
V.Skaraičio nuotr.
A.Bilotaitė taip pat kalbėjo, kad dėl šio elemento iš tiesų diskutuojama vertinant kainą ir galimą efektyvumą. „Yra tam tikra diskusija apie poreikį fizinės tvoros. Bet dėl to mes iš tikrųjų dar diskutuojame, reikalinga detali kaštų ir naudos analizė“, – sakė A.Bilotaitė.
Naujos grėsmės
A.Bilotaitės teigimu, šiemet į Lietuvą atvyko jau 440 nelegalių migrantų – šešiais kartais daugiau negu pernai.
„Akivaizdu, kad būtina įdiegti maksimalią sienų apsaugą – reikalingos sienų stebėjimo sistemos. Tas jau yra daroma – tikslinamame biudžete yra numatyta 11,5 mln. eurų tam, kad tos sienų stebėjimo sistemos atsirastų“, – kalbėjo A.Bilotaitė. Anot jos, tai turėtų būti padaryta per šiuos metus.
Be to, ministrė akcentavo ir kontrabandos klausimą.
„Matome, kad tai yra didelė problema. Kontrabanda yra tas lėšų šaltinis, iš kurio yra finansuojamas Baltarusijos režimas. Šiuo atveju labai aktyviai darbuojamės su Muitinės departamentu, nes matome rizikas, kad tiek nelegali migracija, tiek kontrabanda gali keliauti ir per pasienio punktus“, – kalbėjo ministrė.
Agnė Bilotaitė<br>T.Bauro nuotr. Daugiau nuotraukų (8)
Agnė Bilotaitė
T.Bauro nuotr.
„Taip pat labai svarbu nesudaryti aiškių prielaidų naujam migracijos kelio atsiradimui, kuris dabar lyg ir bandomas formuoti. Turime labai aiškiai pasakyti, kad mūsų migracijos procedūros yra orientuotos į nacionalinio saugumo interesus.
Šiuo metu jau yra priimtas sprendimas, kad dėl visų neteisėtai atvykstančių migrantų yra pirmiausiai kreipiamasi į teismą dėl jų suėmimo procedūros, ir tada yra apribojamas jų judėjimas. Tai leidžia tuos žmones sulaikyti, kad jie neišeitų, nepabėgtų. Tai yra aiški žinia, kad nėra patogu čia atvykti ir pasiekti kitas savo kryptis“, – kalbėjo A.Bilotaitė.
Be to, ministrės teigimu, posėdžio metu akcentuotas ginkluotės klausimas.
„Mūsų pasienio pareigūnai, deja, dar yra ginkluoti senais ginklais – 1957-1992 metų „kalašnikovais“. Ta problema nėra sprendžiama jau 25 metus. Esame sutarę su Krašto apsaugos ministru, kad bus rasti tiek techniniai, tiek teisiniai sprendimai, ir mūsų Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) ginkluotė privalo būti pakeista į modernią, atitinkančią aukščiausius standartus“, – kalbėjo ministrė.
Galiausiai posėdžio metu aptartas Lietuvos pasirengimas Astravo atominės elektrinės keliamoms grėsmėms. Anot jos, preliminariais VRM skaičiavimais, pasiruošimo savivaldos ir nacionaliniu lygmenimis finansinis poreikis yra apie 99 mln. eurų. A.Bilotaitė pabrėžė nuolatinių pratybų svarbą, anot jos, yra paruoštas 8 komponentų pratybų ciklas.
Savo ruožtu prezidento Gitano Nausėdos patarėjas saugumo klausimais Darius Kuliešius po posėdžio kalbėjo, kad Baltarusijos režimo keliamos rizikos gali didėti.
„Rizikos buvo iš Baltarusijos pusės šiuo metu valdančių asmenų įvardytos garsiai – tai yra nelegali migracija su visomis esančiomis apimtis ir galimybės, kad jos augs ir didės. Taip pat klausimas dėl pasienio pralaidumo, dėl tranzito, dėl mūsų esančių asmenų saugumo, dėl diplomatinių asmenų saugumo stiprinimo, civilinės saugos klausimų stiprinimo“, – kalbėjo D.Kuliešius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.