Seimas ėmėsi valdančiųjų projekto dėl tiesioginių merų rinkimų, opozicijos – grąžintas

Seimui antradienį buvo pateikti du – valdančiųjų ir opozicijos – Konstitucijos pataisų dėl tiesioginių merų rinkimų variantai, tačiau į priekį pajudėjo tik daugumos projektas.

Seimui pateikti du tiesioginių merų rinkimų variantai: valdančiųjų ir opozicijos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Seimui pateikti du tiesioginių merų rinkimų variantai: valdančiųjų ir opozicijos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Seimui pateikti du tiesioginių merų rinkimų variantai: valdančiųjų ir opozicijos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Seimui pateikti du tiesioginių merų rinkimų variantai: valdančiųjų ir opozicijos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Seimui pateikti du tiesioginių merų rinkimų variantai: valdančiųjų ir opozicijos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Seimui pateikti du tiesioginių merų rinkimų variantai: valdančiųjų ir opozicijos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Seimui pateikti du tiesioginių merų rinkimų variantai: valdančiųjų ir opozicijos.<br>T.Bauro nuotr.
Seimui pateikti du tiesioginių merų rinkimų variantai: valdančiųjų ir opozicijos.<br>T.Bauro nuotr.
Seimui pateikti du tiesioginių merų rinkimų variantai: valdančiųjų ir opozicijos.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Seimui pateikti du tiesioginių merų rinkimų variantai: valdančiųjų ir opozicijos.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Seimui pateikti du tiesioginių merų rinkimų variantai: valdančiųjų ir opozicijos.<br>T.Bauro nuotr.
Seimui pateikti du tiesioginių merų rinkimų variantai: valdančiųjų ir opozicijos.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Jun 22, 2021, 3:27 PM, atnaujinta Jun 22, 2021, 5:48 PM

Seime balsuojant dėl valdančiųjų projekto už jį buvo 120 Seimo narių, vienas buvo prieš ir du susilaikė. Tuo metu opozicijos projektui nebuvo pritarta po pateikimo – už balsavo 59 Seimo narių, trys buvo prieš, 61 susilaikė, jis buvo grąžintas iniciatoriams tobulinti.

Abiem projektais siūloma įteisinti tiesioginių merų rinkimus, tačiau opozicijos variantu būtų apibrėžtas ir mero statusas. Opozicinės frakcijos siūlė po pateikimo pritarti abiem projekto variantams ir juos svarstyti komitete, o valdančiųjų balsais priėmus nagrinėti tik vieną, piktinosi tokiu balsavimu.

„Aš kreipiuosi į Seimo pirmininkę, mes pas jus kabinete labai draugiškai susitarėme, kad pajudame į priekį, dešinieji konservatoriai parodė, kaip jie žaidžia žaidimus, tai nesitikėkit lengvų balsavimų ateityje. Jūs galėjot atmest šitą projektą svarstymo stadijoj, bet jūs specialiai padarėt, kad parodytumėt jėgą“, – sakė socialdemokratas Algirdas Sysas.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas konservatorius Stasys Šedbaras teigė, kad „klausimas yra per daug rimtas“.

„Jei mes norime tiesioginių merų rinkimų, negali būti du ar trys variantai“, – tvirtino S. Šedbaras.

Seimo opozicijos lyderis, „valstiečių“ frakcijos atstovas Saulius Skvernelis teigė, kad atmetę opozicijos siūlymą dar pateikimo stadijoje valdantieji atsisakė eiti kompromiso keliu.

„Iš tiesų šiandien mes galėjome padėti rimtą pamatą tolesniam kompromisui, bet tas balsavimas, atmetimas kolegų socialdemokratų teikiamo siūlymo užbraukia perspektyvoj viltis, kad mes turėsime Konstitucijos priėmimui reikalingus balsus“, – sakė S. Skvernelis.

Valdančiųjų parengtą variantą pristačiusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad nepakeitus Konstitucijos tiesioginiai merų rinkimai negalėtų būti rengiami dėl Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo.

Konstitucinis Teismas pripažino, kad savivaldos rinkimų įstatymų nuostatos prieštarauja Konstitucijai. Šis nutarimas turi būti oficialiai paskelbtas ir įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, tai reiškia, kad 2023 metų tiesioginiai merų rinkimai bus įmanomi tik tuo atveju, jeigu iki tol bus padarytos atitinkamos Konstitucijos pataisos čia, Seime“, – sakė Seimo pirmininkė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis gyventojų yra už tiesioginius merų rinkimus, o šiuo klausimu sutaria ir politinės jėgos: politikų nuomonės išsiskiria ne dėl pačių rinkimų iš esmės, o dėl mero statuso.

Tiesioginiai merų rinkimai turi didžiulį Lietuvos gyventojų palaikymą, 2021 metų balandžio mėnesį vykdyta „Vilmorus“ apklausa parodė, kad virš 80 proc. gyventojų manymu, meras turi būti renkamas tiesiogiai“, – sakė parlamento vadovė.

Ji teigė, kad valdančiųjų pataisomis Konstituciją siūloma keisti minimaliai, o įtvirtinus tiesioginius rinkimus Konstitucijoje spręsti dėl mero statuso, priimant atitinkamas įstatymų pataisas.

„Siūloma atlikti minimalius tiesioginių merų rinkimų įteisinimui reikalingus pakeitimus ir tęsti diskusijas dėl mero ir tarybos tarpusavio santykių ruošiant atitinkamus įstatymų pakeitimus, be didelio laiko spaudimo, paliekant pakankamai laiko diskusijoms“, – sakė Seimo pirmininkė.

Valdančiųjų projektu siūloma Konstituciją keisti minimaliai, numatant, kad savivaldybių tarybų narius ir savivaldybių merus ketveriems metams renka Lietuvos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.

Pagal šį projektą, mero statusas neapibrėžiamas. Jis būtų nustatytas įstatymuose.

Antrą Konstitucijos pasiūlymą teikia visų opozicinių frakcijų atstovai.

Pagal jų projektą, į Konstituciją būtų įrašyta, kad savivaldybių tarybų nariai ir savivaldybių merai renkami ketverių metų kadencijai, o išrinktas meras yra savivaldybės tarybos narys, jos pirmininkas ir savivaldybės vadovas.

Opozicija teigia tokiu projektu siekianti išlaikyti dabartinį merų statusą, kai tiesiogiai renkamas meras yra ir savivaldybės tarybos, ir visos savivaldybės vadovas.

„Tarp projektų yra vienas esminis skirtumas – mano variante siūloma konkrečiai apibrėžti, kas yra meras, t. y. tarybos pirmininkas, savivaldybės vadovas“, – sakė projektą pristatęs socialdemokratas Eugenijus Sabutis.

Jis sakė, kad nors valdančiųjų projektas pristatomas kaip „trumpas, lakoniškas ir aiškus“, tačiau kyla grėsmė, kad kaskart susiformavus naujai daugumai politikai Seime sieks keisti savivaldos įstatymus savo naudai.

„Prieš ruošdamasis pristatyti šį įstatymą paskaičiavau, kad truputį daugiau nei per šešerius metus nuo to laiko, kai galioja tiesioginiai merų rinkimai, Seimas beveik 20 kartų peržiūrėjo tuos (merų) įgaliojimus. Todėl kyla klausimas, ar nebus bandoma kiekvieną kartą prieš formuojantis naujai politinei daugumai peržiūrinėti šituos įgaliojimus ir sustatyti savivaldą taip, kaip norima iš čia“, – kalbėjo E. Sabutis.

Tokį modelį palaiko ir Lietuvos savivaldybių asociacija, ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Tuo metu valdantieji konservatoriai ir liberalai norėtų, kad tiesiogiai renkamas meras būtų vykdomosios valdžios institucija.

Konstitucinis Teismas balandį paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Jis taip pat pažymėjo, jog dalis tarybos narių negali turėti išskirtinių teisių, visų jų teisės – lygios. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.

Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.