Aidas Puklevičius „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ aptarė, kokią įtaką ši situacija galėtų padaryti G.Nausėdos autoritetui ir jo galimybėms kituose prezidento rinkimuose.
Praleido progą pademonstruoti tikrą lyderystę?
Pasak komunikacijos specialisto, nemaža dalis žmonių greičiausiai apie šiuos apdovanojimus net nėra girdėję, tačiau susiklosčiusi situacija išties apmaudi.
Jo manymu, šiuo metu norėtųsi, kad kylanti politinė įtampa būtų numalšinta, tačiau tokie įvykiai tik dar labiau kursto aistras.
„Nelabai manau, kad daug žmonių žino, kas yra „Globalios Lietuvos apdovanojimai“, ir galbūt kai kuriems tai buvo pirmas kartas išgirsti apie įvairiose srityse padarytus pasiekimus.
Antras dalykas, kad tai yra kontrastas tarp pirmųjų apdovanojimų, kai niekam net į galvą nešovė, kad galima prieiti prie tokios situacijos, kai trys iš turinčių gauti šiuos apdovanojimus atsisako ateiti į prezidentūrą.
Apmaudu kad įvyko toks dalykas, nes, tiesą sakant, temperatūra ir taip dabar yra užkelta ir tiesiogine, ir perkeltine prasme, dėl visų marširavimų ir karščio bangų, ir dėl postpandeminių reiškinių. Tokiais atvejais visada nori, kad tą temperatūrą kažkas numušinėtų, bet gavosi atvirkščiai“, – svarstė komunikacijos ekspertas.
Pasak jo, neaišku, kiek žmonių dar žada paskelbti apie savo planus kandidatuoti kituose prezidento rinkimuose, tačiau jis neabejoja, kad G.Nausėda į antrą turą vis tiek pateks. A.Puklevičiaus teigimu, toks incidentas jo elektoratui gali būti ir labai tolimas dalykas.
„Per trejus metus gali nutikti tiek daug įvairiausių dalykų – gali ir buvę priešai susitaikyti, gali būti temperatūra numušta, o gali būti dar labiau įkaitinta“, – sakė jis.
Paklaustas, ar prezidentui turėtų būti svarbu, ar žmonės atsiims iš jo apdovanojimą, ar ne, A.Puklevičius teigė, kad dabar prezidentūra siekia kuo greičiau šį įvykį „užmaskuoti“.
„Prezidentui lieka kantriai nuryti, iškęsti ir tikėtis, kad ateis kitas antraščių ciklas ir visi tai pamirš. Tai yra, ko gero, protinga pozicija, lyginant su tuo, kiek laiko teko praleisti vartantis iš aiškinimosi, kodėl patarėjas Povilas Mačiulis išėjo susitikti su protestuojančia minia. <...> Čia, ko gero, yra sėkminga taktika kuo mažiau komentuoti, tikintis, kad šitas dalykas pasimirš ir dings iš antraščių ciklo“, – sakė apžvalgininkas.
Prisiminė ir Garliavos įvykius
Pasak A.Puklevičiaus, G.Nausėda turėjo puikią progą mitingo metu pademonstruoti savo lyderystę, tačiau ja nepasinaudojo.
„Šiandien vyko ir Sveikatos ekspertų tarybos posėdis, kur buvo kalbama apie potencialią epidemiologinę situaciją rudenį – kas įvyks, jei neturėsime 70 procentų paskiepytų žmonių.
Tai elementarus pavyzdys: jei nori būti lyderiu šioje situacijoje, nustok šnekėti ir daryk reikalus – pasakyk miniai, kad neisi šnekėtis, kol visi nebus pasiskiepiję, nes mūsų visuomenės sveikata ir su ja susijusi ekonomikos sveikata yra svarbiausi dalykai, o ne tai, ką jūs čia svaigstate apie kažkokius mistinius pasikėsinimus į jūsų šeimas“, – kalbėjo A.Puklevičius.
Jis G.Nausėdos palaikymą šeimų gynėjams palygino ir su buvusios šalies vadovės Dalios Grybauskaitės bandymu ieškoti dialogo su protestuotojais Garliavoje. Vis tik, A.Puklevičiaus teigimu, prezidentės autoritetas tuo metu nukentėjo žymiai mažiau.
„Ir tada niekas jos negyrė už tą bandymą koketuoti su Garliavos fenomenu, tada jau buvo pasvarstymų, kad tai gali atsisukti visiškai į kitą pusę. Tačiau tiesiog tada prezidentės autoritetas visuomenėje ir reitingai buvo aukštesni. Ir dar dėl to, kad konkurencijos viešosios nuomonės srityje buvo mažiau“, – aiškino specialistas.
Jo manymu, prezidento vyriausiojo patarėjo kreipimasis į protestuotojų minią negali būti laikomas dialogo ieškojimu.
„Dialogas yra gerai, bet dialogą tu turi daryti iškeldamas sąlygas. Dialogo abi pusės turi būti suinteresuotos rasti kompromisą, jis turi būti nukreiptas į kažkokių rezultatų pasiekimą. Jei to nėra, pripažinkime, kad tai yra tiesiog emocijų nuventiliavimas ir galimybė kažkam parėkauti. Bet tai nėra dialogas ir jis niekur neveda“, – sakė A.Puklevičius.
